Ten, kur išraiškingasis zaatar prieskonis, ten reikia ieškoti garsaus šefo Ottolenghi pėdsako 🙂 Juk ne kas kitas, bet Ottolenghi visą pasaulį išmokė serviruoti pilnas lėkštes „atsainiai” patiektų daržovių patiekalų, maistingų salotų, tai jam turim būti dėkingi daugelis, kas pirmąkart paragavo zaatar’o – bene populiariausio Artimųjų Rytų prieskonių mišinio, ir iki negalėjimo įsimylėjo šio regiono virtuvę! […]
Jau greitai bus vieneri metai, kai kelias dienas per savaitę aš dirbu RAKU, vieno geriausių (jei ne paties geriausio) Australijos sostinės restorano virtuvėje. Deja, formaliai dirbti Australijoje aš neturiu teisės, tad dirbu savanoriaudama, kitaip sakant, jokio atlyginimo už davo darbą aš negaunu. Tačiau tai, ką gaunu mainais už galimybę pabūti šalia geriausių savo amato meistrų, […]
Pastarąsias keletą dienų praleidau Sidnėjuje. Man tai ne tik gražiausias Australijos miestas, manau tai gražiausias didmiestis pasaulyje. Kad ir kiek kartų Sidnėjuje lankyčiausi, ten visada turiu ką veikti, ką aplankyti, kur nueiti, ką pamatyti… Kai pernelyg nusikalu vaikščiodama po Sidnėjaus centrą arba po žygio vis į naują žydrąją miesto įlanką, atsipūsti visada mėgstu savo mylimiausiame […]
Kaip juokingai skamba patiekalo pavadinimas, tiesa? Bet, žinokit, būtent toks pavadinimas geriausiai ir atskleidžia šio pikantiško užkandžio esmę: vegetariškas pyrago ir lazanijos hibridas, be to, itališkos ir Artimųjų Rytų virtuvės mišinys 🙂 Suintrigavau? Receptą užtikau viename australiškų kulinarinių žurnalų, kurie kas mėnesį mano adresu atkeliauja anksčiau, nei pasirodo spaudos pardavimo vietose. Vartau tuos žurnalus ir […]
Kad jau tiek visi po paskutinio mano įrašo smalsavote, kaip gi vyksta darbas toje profesionalioje virtuvėje, pamėginsiu trumpai nupasakoti. Į darbą šefai (šefais čia vadinami visi iki vieno virtuvėje dirbantys žmonės, išskyrus indų plovėją) ateina lygiai 9:30. Tiesa, vienas šefas ateina anksčiau – apie 9:00, mat jo pareiga – paruošti sušių ryžius, o tai susiję […]
Kad jūs žinotumėt, su kokiu džiaugsmu kas savaitę aš keliauju į darbą japonų restorano RAKU virtuvėje!.. Nors mano draugai niekaip nesupranta, kas mane ten taip „veža”, aš vis mėginu juos įtikinti, kad čia, komercinėje virtuvėje aš ilsiuosi, leidžiu laimingas valandas, mano rankos ir smegenys dirba visiškai kitokius darbus, nei tada, kai esu biure ar prie […]
Kokius pusryčius jūs valgote darbo dienos rytais ir kokius pusryčius ruošiate savo šeimai? Pamenate, anksčiau tipiniai pusryčiai būdavo sumuštiniai su sūriu, dešra… Buvau mažumėlę nustebusi, kai viena mano bičiulė prasitarė, kad tokius pusryčius kasdien valgydavo iki visai neseniai, praktiškai iki tol, kol atlikusi kraujo tyrimus gavo žinią, kad laikas vartoti statinus dėl padidėjusio chilesterolio kiekio […]
„Gal norit šį savaitgalį su mumis eiti į žygį?”- šūktelėjo man kaimynė Allison, kai nuo laukujų durų valiau per žiemą susikaupusius voratinklius. Kokia gera mintis ir priminimas, kad gyvename Kanberoje, mieste, apsuptame nacionalinių parkų, kalnų ir vaikščiojimo takų… Ne vienas Australijos didmiestis neslepia pavydo, jog sostinės gyventojams veikla gryname ore pasiekiama ranka, pavažiavus už miesto […]
Ar žinojote, kad kečupo šaknys yra Pietryčių Azijoje? Sako, kad pirmieji saldaus tiršto fermentuotos žuvies padažo paragavo pasaulio jūromis keliavę Britanijos ir Nyderlandų jūreiviai, dažniausiai iš Kinijos, Indonezijos ir Malaizijos į Europą gabenę prabangiuosius prieskonius ir porcelianą. Jie taip priprato prėską laivo maistą gardinti šiuo saldžiu pagardu, kad pylė jo ant visų patiekalų ne tik […]
Šių metų atostogos Lietuvoje prašvilpė tarsi viena diena… Kai pakavausi lagaminus birželio pabaigoje, ir prieš akis buvo beveik 5 savaičių kelionė, atrodė, jog išskrendu visiems metams:) Dar tas sezonų skirtingumas visuomet prideda jausmą, jog iškeliauji tarsi į kitą pasaulį. Kanberoje – žiema, Vilniuje – vasara. Lietuviška vasara šiemet savo orais mane nustebino lygiai taip pat, […]