Aš beveik neabejoju, kad jūsų šaldikliuose stovi dar vasarą užderėjusio derliaus uogos. Bent maniškis Lietuvoje kasmet būdavo kaupinas aviečių, braškių, jei geri metai būdavo – ir mėlynių… Aš visai apie tas uogas užmiršdavau, prisimindavau dažnai tada, kai jau naujas derlius beveik sunokdavo, tada skubėdavau viską iš eilės vartoti, nes išmest tokių gėrybių nevalia… Tad jei […]
Esu jums užsiminusi, kad nuo šių metų tapau savo nuostabios bičiulės Renee organizuojamo kulinarinių knygų klubo nare. Su Renee kadaise susipažinau papuolusi į Supper Club – vakarienę kokioje nors neįprastoje aplinkoje, į kurią susirenka ir bičiuliai, ir visiškai nepažįstami žmonės. Tereikia vieno entuziasto, kuris imasi tokią vakarienę organizuoti, kitiems kažkaip reikia gauti informaciją, kad toks […]
Kai šį spalvų (ir skonių!) kupiną patiekalą pasigaminau po geros treniruotės sportiniu dviračiu, ir kai paskubomis padaryta nuotrauka pasidalinau savo IG stories, sulaukiau ne tik daug like’ų, bet ir prašymo kuo dažniau dalintis pusryčių receptais. Pasirodo, aš ne vienintelė, kuriai ima ir pritrūksta idėjų, ką įdomaus pasigaminti pusryčiams, kai norisi ištrūkti iš monotoniško kasdienio meniu… […]
Metų pabaiga kiekvienam, tikiu, yra proga stabtelti, apžvelgti besibaigiančius, padėkoti sau, artimiesiems ir likimui už tai, kas buvo gero ir prasmingo, pamąstyti apie planus ateinantiems… Man kiekvieni Naujieji tai ir simbolinis šio tinklaraščio gimtadienis, dar vienas naujas lapas ir naujos jėgos tęsti daryti tai, ką mėgstu. Nepaisant to, kad pirmasis nidosreceptai.lt blog’o įrašas pasirodė 2009 […]
Ten, kur išraiškingasis zaatar prieskonis, ten reikia ieškoti garsaus šefo Ottolenghi pėdsako 🙂 Juk ne kas kitas, bet Ottolenghi visą pasaulį išmokė serviruoti pilnas lėkštes „atsainiai” patiektų daržovių patiekalų, maistingų salotų, tai jam turim būti dėkingi daugelis, kas pirmąkart paragavo zaatar’o – bene populiariausio Artimųjų Rytų prieskonių mišinio, ir iki negalėjimo įsimylėjo šio regiono virtuvę! […]
Jau greitai bus vieneri metai, kai kelias dienas per savaitę aš dirbu RAKU, vieno geriausių (jei ne paties geriausio) Australijos sostinės restorano virtuvėje. Deja, formaliai dirbti Australijoje aš neturiu teisės, tad dirbu savanoriaudama, kitaip sakant, jokio atlyginimo už davo darbą aš negaunu. Tačiau tai, ką gaunu mainais už galimybę pabūti šalia geriausių savo amato meistrų, […]
Pastarąsias keletą dienų praleidau Sidnėjuje. Man tai ne tik gražiausias Australijos miestas, manau tai gražiausias didmiestis pasaulyje. Kad ir kiek kartų Sidnėjuje lankyčiausi, ten visada turiu ką veikti, ką aplankyti, kur nueiti, ką pamatyti… Kai pernelyg nusikalu vaikščiodama po Sidnėjaus centrą arba po žygio vis į naują žydrąją miesto įlanką, atsipūsti visada mėgstu savo mylimiausiame […]
Kaip juokingai skamba patiekalo pavadinimas, tiesa? Bet, žinokit, būtent toks pavadinimas geriausiai ir atskleidžia šio pikantiško užkandžio esmę: vegetariškas pyrago ir lazanijos hibridas, be to, itališkos ir Artimųjų Rytų virtuvės mišinys 🙂 Suintrigavau? Receptą užtikau viename australiškų kulinarinių žurnalų, kurie kas mėnesį mano adresu atkeliauja anksčiau, nei pasirodo spaudos pardavimo vietose. Vartau tuos žurnalus ir […]
Kad jau tiek visi po paskutinio mano įrašo smalsavote, kaip gi vyksta darbas toje profesionalioje virtuvėje, pamėginsiu trumpai nupasakoti. Į darbą šefai (šefais čia vadinami visi iki vieno virtuvėje dirbantys žmonės, išskyrus indų plovėją) ateina lygiai 9:30. Tiesa, vienas šefas ateina anksčiau – apie 9:00, mat jo pareiga – paruošti sušių ryžius, o tai susiję […]
Kad jūs žinotumėt, su kokiu džiaugsmu kas savaitę aš keliauju į darbą japonų restorano RAKU virtuvėje!.. Nors mano draugai niekaip nesupranta, kas mane ten taip „veža”, aš vis mėginu juos įtikinti, kad čia, komercinėje virtuvėje aš ilsiuosi, leidžiu laimingas valandas, mano rankos ir smegenys dirba visiškai kitokius darbus, nei tada, kai esu biure ar prie […]