Nežinau kur tas sausis prašuoliavo, nedaug jo ir beliko. Juk žinot, kaip laikas greitai bėga vasarą – čia jos pradžia, o čia apsisuki, ir jau ji pasibaigusi. Ne tai, kad pas mus, Žemės rutulio apačioje, vasara jau ruošiasi pasibaigti, atvirkščiai, tik sausį, galima sakyti, ta vasara šiemet ir atėjo (nors visi jos laukė jau nuo […]
Vasara į pietų pusrutulį šiemet neskuba ateiti… Pastarąsiais porą dienų taip stūgavo vėjai, jog maniau, kad nuneš mūsų namo stogą. Namai čia, Australijoje, statomi tarsi šiame regione nebūtų nei šalčio, nei uraganinių vėjų, nei kitų gamtos negandų – kaskart pasidėjus audrai man tikrai baisu, kad ims ir subyrės į šipulius… Kažkada dar gyvenant Lietuvoje žiūrėjau […]
Įžengus į rudenišką etapą neišvengiamai tenka prisiminti skanias geras tirštas maistingas sriubas! Juk sriuba yra tas geras daiktas, kuris paruošiamas iš anksto, geriausia, jei didesniais nei viena porcija kiekiais. Juk kai pareini namo po darbų pavargęs, sušlapęs ir išalkęs, sriuba yra jaukumo ir namų šilumos garantas, savotiška laimės piliulė, kuri greitai atstato savijautą visai į […]
Pagaliau ir aš atidariau šių metų obuolių pyragų sezoną:) Kurgi čia neatidarysi, kai naktimis temperatūra ko ne nulinė, kai kalenu dantimis popietėmis, kol vakare įkurtas židinys nesušildo svetainės… Taip ir norisi leisti laiką susirangius į patogų veliūrinį fotelį, su puodeliu arbatos rankoje, besiklausant spragsinčių malkų ir mėgaujantis liepsnos šokiu, blyksinčiu pro padūmijusį židinio langelį. Tačiau […]
Kai imuosi dar vieno obuolių pyrago recepto talpinimo šiame blog’e, visuomet kyla mintis suskaičiuoti kiek jų per beveik 11 metų čia sutaplinta:) Tikiu, labai daug… Pagal skaitomumą pirmauja prancūziškas pyragas neturintiems laiko! Tad aš vis galvoju – ar čia žmonės Prancūzijos skonius labiausiai mėgsta, ar masiškai visi laiko neturi?:) Tad jei jau tą prancūziškąjį kepat […]
Man baisiai patinka šeimų išsaugoti seni receptai… Tokie ant pageltusio popieriaus, ranka užrašyti, paprastai dailyraščiu, šiek tiek pariebaluoti, nes ant darbastalio matę gimstant ne vieną patiekalą… Kartais su pataisymais ir pastabomis, permatuotais kiekiais…. Kiekvienas jų tarsi gyvas, tarsi užrašyta dalelė autentiškos istorijos, tokios artimos, net jei tai nėra tavo pačios šeimos reliktas…. Tokių receptų rinkinius […]
Aš jau net neskaičiuoju, kiek kartų kėsinausi kepti apverstą obuolių pyragą (garsųjį tarte tatin)… Prisiklausius bičiulių, gana patyrusių kepėjų nuotykių apie patirtą fiasko mėginant išversti pyragą iš kepimo formos, svečiams nekantriai laukiant deserto, kažkaip nedrąsu buvo pirmą bandymą daryti pasikvietus ką nors vakarienės:) Nors prisipažinsiu, beveik visi mano „pirmieji kartai” paprastai būna skirti svečiams:) Nepagalvokit […]
Neišpasakytai man buvo darbingas šis savaitgalis! Nesuskaičiuojami vizitai į rūsį tai tuščių stiklainių parnešti, tai pilnų su uogienėmis ir visokiais vakavimais nunešti… Viriau uogienes ir pagardus, gaminau receptus blog’ui, tad liko tik surašyti ir su jumis pasidalinti. Tačiau savaitės pradžiai pasiūlysiu jums šį bei tą nostalgiškai skanaus. O kas gi rudenį gali būti populiariau nei […]
Oi verkia obuoliai pievose sukritę… Šiemet ir vėl tikriausiai bus tie metai, kai žmonės vežimais veš, į komposto duobę pils… Pamenat, buvo neseniai tokie metai, kai linko obelų šakos, kai sulčių spaudyklos buvo užbukintos savaitėms į priekį, kai visi ūkiai tiesiog skendo obuoliuose:) Kai einu pasivaikščioti, matau tokias apleistas obelis, kažkada čia matyt kažkieno sodas […]
Ar ir jūsų soduose jau bumpsi alyviniai obuoliai? Aš nors savo obelų ir neturiu, bet turiu bičiulių, kurie tokiais gardėsiais aprūpina:) Alyviniai obuoliai Lenkijoje dar vadinami „popieriniais”. Ir išties jiems tai turbūt labiausiai tinkantis pavadinimas, nes būdami tokie skanūs jie deja stovi labai trumpai, o nukritę nuo medžio turi būti kuo skubiau suvartojami… Labai visuomet […]