Štai ir prašvilpė mano trys savaitės Johanesburge (P. Afrikoje). Esu po Pietų Afriką keliavusi ne kartą, tačiau tiek ilgai čia būti neteko. Tačiau darbų gausa nelabai leido apie tai mąstyti, kadangi nuo pat pirmos akimirkos, kuomet iš Sidnėjaus nusileidau didžiausiame Pietų Afrikos mieste, pasiraitojusi rankoves kibau į veiklą.
Esu užsiminusi, jog į Johanesburgą šįkart skridau su labai neįprasta misija – sufotografuoti vienos puikios maisto gamintojos kulinarinę knygą. Su Romi, knygos autore, mudvi sieja gana sena bičiulystė – esam pažįstamos ilgiau nei dešimtmetį. Žinodama jos kulinarinį talentą, ilgai raginau savo draugę imti ir parašyti receptų knygą. Vienu momentu net rimtai planavome receptų knygą leisti drauge – sudėti į krūvą kiekviena savo mėgstamus patiekalus, o maisto fotosesijas padaryti ir Lietuvoje, ir Pietų Afrikoje. Tačiau tuomet visą pasaulį užkliuvo Kovidas, ir mūsų planai nusikėlė nežinia kuriam laikui į priekį…
Tačiau Kovidas „padovanojo” mums visiems marias laiko, kurį buvom priversti leisti namuose… Todėl Romi pamažu ėmė ir surašė savo receptus į popierių, nepamiršdama mano paraginimo rašyti knygą. Aš per tą laiką išleidau net dvi knygas, o dabar atėjo laikas dienos šviesą išvysti ir Romi kūriniui.
Romi gyvena nepaprasto gražumo name, primenančiame Provanso vilą. Išpuoselėtuose rožynuose skleidžiasi šimtai žiedų, kieme žaliuoja skrupulingai nupjauta veja, čia galima leisti laiką net trijuose romantiškuose kiemeliuose, apželdintuose tiek žydinčiais krūmais, tiek ir egzotiškais Afrikos augalais, nuo saulės saugančioje namo terasoje prie stalo gali susėsti kad ir 30 bičiulių, o erdviuose Romi namuose vienas kambarys su nuo žemės iki lubų sukaltomis lentynomis skirtas vien lėkšėms, serviravimo indams, stalo dekorui ir visokioms dailioms smulkmenoms, kurias Romi tempia iš kiekvienos savo kelionės. Romi vardą žino pusė Johanesburgo Litvakų bendruomenės, jos namuose rengiami priėmimai ir šventės kiekvienam atima žadą nuo skanaus maisto gausos, estetiško patiekalų pateikimo ir įmantriai išdabintų namų. Kiekvieną penktadienį Romi į savo namus Šabo vakarienei sukviečia 20-30 svečių, o švenčių proga čia susirenka ir visi 50-60!
Žinoma, vienai prigaminti tiek maisto būtų gana keblu, Romi virtuvėje padeda net dvi pagalbininkės – Busi ir Alice. Tai šios dvi darbštuolės ir padėjo mums kasdien paruošti po 9-12 būsimos knygos patiekalų, kuriuos aš, gaudydama palankiausią natūralią šviesą, turėjau sufotografuoti 🙂
Per šias tris savaites prisiragvau įdomiausių ir skaniausių patiekalų, nemažai, beje, iš kartos į kartą perduodamų Romi giminės moterų… Kai kurie receptai prieš šimtą metų kartu su Romi prosenele į Pietų Afriką atkeliavo iš Lietuvos! Vienas tokių receptų – litvakiškas kugelis.
Ir čia turiu jums šiek tiek plačiau paaiškinti, kas Litvakų virtuvėje vadinama bendriniu vardu „kugelis”. Be mums įprasto bulvių, iš Lietuvos kilę žydai „kugelius” (ar tiesiog apkepus) kepa iš morkų, moliūgų, saldžių bulvių, maišo masę su makaronais, ir kaip taisyklė, tie (ne-bulviniai) kugeliai yra saldūs. Dar įdomiau, jog tie (saldūs ir pikantiški) „kugeliai” yra tiekiami ne kaip atskiras patiekalas, bet kaip šventiškas garnyras prie mėsiškų patiekalų – jautienos ir ėrienos troškinių, keptos vištienos ir kitų.
Toks saldus „kugelis” man tiek skoniu, tiek išvaizda labiau panašus į apkepą ar net desertinį pyragą, tačiau patiektas su mėsa jis išties suskamba visai kitokiais skoniais! Kviečiu vieną tokį žydišką „kugelį” – virtų morkų apkepą – išsikepti ir jus. Tai receptas iš naujos būsimos Romi knygos. Apkepą galite kepti įprastoje metalinėje kepimo formoje, stikliniame ar keramikiniame inde, arba iškepkite morkų kugelio keksiukus (kuriuos matote nuotraukoje). Keksiukams teprireiks 10-15 minučių!
Porcijos |
porc
|
- 4 morkos (didelės)
- 2 kiaušiniai (suplakti šakute)
- ½ stiklinės augalinio aliejaus
- žiupsnis druskos
- ½ stiklinės rudojo cukraus
- ½ stiklinės baltojo cukraus
- 1 šaukštelis vanilės ekstrakto
- 1 stiklinė kvieitnių miltų
- 1,5 šaukštelio kepimo miltelių
Ingredientai
|
|
- Morkas išvirkite kol jos taps visiškai minkštos, nulupkite ir sutrinkite trintuve.
- Įkaitinkite orkaitę iki 180C. Standartinio dydžio kepimo formą (apvalią ar stačiakampės formos) arba keksiukų formą ištepkite riebalais.
- Sutrintas morkas sumaišykite su kiaušiniais ir aliejumi, suberkite druską, rudąjį ir baltąjį cukrų, vanilę, išsijotus miltus ir kepimo miltelius ir išsukite, kad ingredientai susijungtų.
- Supilkite tešlą į paruoštą kepimo indą ir kepkite kol paviršius patamsės, o įkišę medinį pagaliuką ištrauksite sausą. Keksiukams prireiks apie 10-15 minučių, didesnėje formoje kepamam apkepui prireiks apie 30 min.
Nenaudokite Canola aliejaus, ir kitu alieju. Tiktai Extra virgin Alyvuogių alieju, Extra virgin Cokosu alieju, vynuogių seklu alieju , extravirgin Makademiju alieju ir Avocados alieju. Kiti aliejai yra pilni chemikalu ir nuodu!
Išties, Sigita, tie mūsų pomėgiai – tarsi pandoros skrynia… Kai jau atsidaro, tai pasipila bendrystės, draugystės ir nauji projektai… Štai kad ir šiandien turėjau vieną susitikimą ir kažkaip jaučiu, kad gimsta dar vienas unikalus tarptautinis kulinarinis projektas…. Kai tik bus laikas, iškart pasidalinsiu 🙂
Kokia Jūsų nuostabi patirtis ir koks puikus aprašymas. Tai dabar lauksiu Jūsų bičiulės knygos. Beje, kai kuriais receptais ji dalijasi ir savo instagram paskyroje, kurią netyčia aptikau Jūsų paskyros dėka. Ir tyliai pagalvoju – neįtikėtina, kaip pomėgis gaminti ir maisto kultūra gali apjungti ir vienyti žmones iš skirtingų kultūrų, skirtingų pasaulio vietų.
Margarita, galite rinktis bet kokį, kurio kvapas jūsų neerzina (arba jo išvis nėra) – rapsų, saulėgrąžų, net ir alyvuogių ar kokosų. Romi tokiems kepiniams naudoja canola oil, aš paprastai švelnaus skonio alyvuogių.
Labas rytas, kokį aliejų naudojote? mano manymu labai skonis nuo to priklauso 😉