Kad jau tiek visi po paskutinio mano įrašo smalsavote, kaip gi vyksta darbas toje profesionalioje virtuvėje, pamėginsiu trumpai nupasakoti. Į darbą šefai (šefais čia vadinami visi iki vieno virtuvėje dirbantys žmonės, išskyrus indų plovėją) ateina lygiai 9:30. Tiesa, vienas šefas ateina anksčiau – apie 9:00, mat jo pareiga – paruošti sušių ryžius, o tai susiję […]
Kokius pusryčius jūs valgote darbo dienos rytais ir kokius pusryčius ruošiate savo šeimai? Pamenate, anksčiau tipiniai pusryčiai būdavo sumuštiniai su sūriu, dešra… Buvau mažumėlę nustebusi, kai viena mano bičiulė prasitarė, kad tokius pusryčius kasdien valgydavo iki visai neseniai, praktiškai iki tol, kol atlikusi kraujo tyrimus gavo žinią, kad laikas vartoti statinus dėl padidėjusio chilesterolio kiekio […]
Grįžus po kelionių niekada nėra lengva grįžti į normalias vėžes. Paprastai prieš išvykstant namuose palieku tuštutėlį šaldytuvą, todėl sugrįžus iškart tekina lekiu į parduotuvę ar turgų. Kai jau parsivežu namo pilną bagažinę produktų – šviežios žuvies, mėsos, daržovių, vaisių, pieno produktų, kiaušinių – gyvenimas, rodos, pamažu grįžta į vėžes. Visada be išimties keliaujant būnu pasiilgusi […]
Ech, visos atostogos, net ir pačios ilgiausios, turi pabaigą…. Su kokiu ilgesiu šįkart palikau saulėtą, kaip niekuomet, lietuvišką vasarą, su kokiais šviesiais jausmais iškeliavau namo, atgal į Australiją… Keturios savaitės pradžioje atrodė tarsi neišmatuojama ilgybė, kiekviena diena buvo beveik tokia, kokia būna visa savaitė Kanberoje: nuo ryto iki vakaro pasimatymai, nardymas išsiilgto Vilniaus gatvėmis, vis […]
Kai pagerėja oras, niekas juk nesimėgauja sėdėjimu namie ir spoksojimu per langą į žydrą dangų. Kad ir kaip mėgčiau sukinėtis virtuvėje, geras oras mane kviečia rinktis receptus, kuriems reikia skirti kuo mažiau laiko, tačiau maistas privalo nė kiek nenukentėti nei skonio, nei kokybės atžvilgiu! Šiltuoju sezonu aš mėgstu po ranka turėti „pusryčių on the go” […]
Ši istorija prasidėjo prieš septynerius metus. Tąkart su vyru keliavome po Prancūzijos miestelius ir kaimelius. Nuskridę į Paryžių, pervažiavę ko ne pusę šalies traukiniu, atsidūrėme nedideliame senutėliame Brive La Gaillarde miestelyje, garsėjančiame savo graikinių riešutų likeriu, riešutų aliejumi, nenusakomo gardumo sūriais ir aplink plytinčiose pievose užaugintų jaučių mėsos kepsniais. Klaidžiodami žavingo miestelio gatvelėmis visiškai netikėtai […]
Grįžus po trijų savaičių, praleistų tolimojoje Pietų Afrikoje, užtrukau mažiausiai savaitę, kol organizmas sugrįžo į normalias vėžes ir pagaliau suprato, kada yra naktis, o kada diena:) Čia tie akivaizdūs Australijos „minusai”, kuriuos kaip savaime suprantamą dalyką priima australai, bet vis dar prie jų sunku prisiderinti tiems, kurie šioje tolimoje žemėje gyvena laikinai… Australams visiškai įprasta, […]
Šiomis dienomis, apkeliavusi ko ne pusę pasaulio (mano skrydis iš Australijos į Vilnių užtruko net 43 valandas…) aš mėgaujuosi bendravimu ir susitikimais su bičiuliais Knygų Mugėje…. Jei dar neturite susiplanavę savo savaitgalio – ateikite būtinai, ir pasilabinti, ir pabūti, ir sudalyvauti mudviejų su Beata diskusijoje paskutinę Mugės dieną, sekmadienį (vasario 25) 15:00 valandą 5 salės […]
Man kažkaip nesueina australiška statistika: pažvelgus į skaičius, Australijoje jau keletą metų skamba pavojaus varpai dėl neva baisios nesveikumo epidemijos: daugiau nei pusė šalies gyventojų kenčia nuo viršsvorio! Tačiau kai ryte (nesvarbu, savaitgalis ar darbo diena, karšta vasara ar darganotas ruduo) išsiruošiu savo kasdieniam greito ėjimo arba bėgimo seansui, neatsistebiu kiek aplink sportuojančių žmonių… Negana […]
Jei jums patiko mano japoniškos moliūgų latės bandelės, tai šios taip pat patiks 🙂 Po teisybei, nuo jų ir turėjau pradėti, skelbdama moliūginių kepinių receptus, bet ir pati pirmiausia iškepiau tas saldžiąsias, ir tik vėliau šias, be priedų. Moliūgų formos kepiniai – tikrai ne naujiena tiems, kurie seka socialinių tinklų naujienas 🙂 Žmonės tokios formos […]