Kaskart kai praeinu pro japonišką kepyklėlę (o jų čia, Australijoje, visai nemažai!) stebiu lengvus it debesėliai kepinius, prie kurių rikiuojasi ilgos eilės. Paprastai tokios gatvės kepyklėlės turi stiklą, pro kurį kuo puikiausiai matosi visas gamybos cechas ir svarbiausia – baltutėlėmis prijuostėmis ryšinčių konditerių kiekvienas judesys. Jų visiškai netrikdo spoksantys pro langą (tokie kaip aš :)), […]
Žinot, dėl ko aš labiausiai kaifuoju gyvendama Australijoje? Ogi dėl galimybės prisiliesti prie praktiškai bet kurios tautos autentiškų kulinarinių tradicijų. Turbūt nėra pasaulyje kitos tokios multikultūrinės šalies, kokia yra Australija. Su rumuniška virtuve tikrai iki šiol nebuvau susidūrusi, nors gyvenant Europoje Rumunija yra kur kas arčiau nei žiūrint iš Australijos taško 🙂 Tačiau kadangi šiame […]
Velykos jau kitą sekmadienį, aš net neabejoju, kad jūs jau dairotės idėjų ką gaminsite namiškiams švenčių proga. Jei atvirai, aš tikėjausi čia, Australijoje, rasti kalnus Velykinių įkvėpimų, bent jau perpus tokius, kokie buvo artėjant Kalėdoms! Tačiau mano visiškai nuostabai (ir šiokiam tokiam nusivylimui) Velykos, čia, šiame žemyne, bent jau kulinarine prasme, atrodo, yra visiškai nesureikšminamas […]
Kad ir ką bekepčiau, keksai man visgi yra patys „einamiausi“ ir geidžiamiausi kepiniai. Negana to, kad jie ilgai išlieka švieži ir todėl galiu kasdien pasilepinti gabalėliu su puodeliu šviežio espresso, tai dar ir jų tešla tokia draugiška, kad tinka bet kokio patyrimo lygio šeimininkėms. Su kai kuriais kepiniais išties reikia padirbėti – tai temperatūrą pataikyti, […]
Pradžioje – prisipažinimas: šias bandeles aš kepiau (ir nuotraukas dariau, ir įrašą pasiruošiau) dar Lietuvoje, per pernykščias Velykas… Tačiau kadangi kepiau jas visiškai Velykų dieną, nebuvo jokios prasmės dalintis receptu jau po švenčių, tad nutariau padėti į archyvą ir ištraukti į dienos šviesą po metų, kai Velykos dar tik artės. Tada, beje, nė nenutuokiau, kad […]
Pralėkė mano Le Cordon Bleu prancūziškos kulinarijos kursai tarsi viena diena… Švilptelėjo pusantro mėnesio, nespėjau nė susigaudyti. Pradžioje kelionės iš Kanberos į Sidnėjų ir atgal (300km į vieną pusę) atrodė atrodė tarsi katorga, visos dienos projektas, o pabaigoje tai buvo švilpimas su vėjeliu, nė nesustojant pakeliuj kavos puodeliui… Gaila buvo atsisveikinti su mokykla, gaila buvo […]
Kaip ir jūs, kaip ir visas vakarietiškas vertybes išpažįstantis pasaulis, šiomis dienomis aš esu visiškai sustingusi iš siaubo. Net blogiausiame sapne nebūčiau susapnavusi, jog karas prasidės visai čia pat mūsų durų slenksčio… Aukščiausios pagarbos verta ukrainiečių didvyriška gynyba, jų meilė tėvynei, jų kova ne tik už savo, bet ir už mūsų visų laisvę. Šis metas […]
Šokoladinių desertų negali būti per daug. Pastebėjau, kad su amžiumi aš vis dažniau ranką tiesiu būtent link šokoladinių skanėstų. Ypač tų, nesaldžių, sodrių, skirtų subrendusiems ragautojams ir subtilių skonių mėgėjams 🙂 Desertai man visuomet patiko, nesupraskite manęs klaidingai, tačiau dabar jei jau sau leidžiu pasilepinti, tai verčiau tebūnie tai mažas gabalėlis kažko šokoladinio, skirto suaugusiems:) […]
O jūs pamenate darbų pamokas mokykloje?? Dabar jos tikriausiai vadintųsi „technologijų“, ir net neįsivaizduoju ar šiuolaikinėse mokyklose tos technologijos bent kiek panašios į tuos dalykus, kuriuos mes darydavome per darbų pamokas… Visų pirma reikia pažymėti, kad ta savaitės diena, kurios pamokų sąraše būdavo „darbai darbai“ (nes tai būdavo dvi pamokos iš eilės), iškart užsiskaitydavo kaip […]
Net nežinau su kuriuo sezonu man reiktų save šiuo metu sieti: viena vertus, kalendorinis sausis man yra žiemos ir tik žiemos mėnuo. Tačiau kita vertus, aplink žalia, vasariškai karšta, žmonės įdegę, atsipalaidavę, radijo stotyse skamba vasaros hitai, mano mėgstamų TV kanalų kulinarinėse laidose čirškinami grilio patiekalai, miestas ištuštėjęs ir jokia žiema čia nekvepia. Žinau, kad […]