Tikrai nepažadu, kad šis patiekalas patiks visiems. Manau nė nemėginkit siūlyti jo vaikams, nebent juos išauklėjote taip, kad jie gyvenime mieliau renkasi tai, kas sveika, bet ne tai, kas saldu (ir, kaip taisyklė, nelabai sveika :)).
Neįprasta įžanga maisto tinklaraščio įrašui, nesakykit! 🙂 Susigundžiau pasigaminti šiuos keksiukus labiau iš smalsumo, skaitinėdama vienos australės istorijas ir jos nuotykius pasimatymuose su draugėmis prieš arba po jogos treniruočių. Apskritai Australijoje jogos yra labai daug, atrodo, kad nėra čia žmogaus, kuris bent keletą kartų per savaitę neužsitemptų prigludusių timpų ir nepratampytų apstingusio kūno 🙂 Vėlų savaitgalio rytą paprastai visas miestų kavinaites užplūsta sportiniais drabužiais vilkintys sveikai atrodantys žmonės, po pažastimi nešini jogos kilimėliais. Jie dar kelias valandas po treniruotės niekur neskuba, mėgaujasi puodeliu kavos bendraminčių būrelyje 🙂
Aš pati kažkodėl su joga kol kas nesusidraugavau, nors sąžiningai mėginau, ir nekart (tiesa, ne Australijoje. Gal čia atsakymas??). Nenuleidžiu rankų, juk suprantu, kad su amžiumi užvis svarbiausia – saugiai sportuoti ir stiprinti tuos raumenis, kurių, kaip taisyklė, vizualiai nesimato 🙂 Užtai susidraugavau Australijoje su keliais jogos aprangos brandais, kurie gamina tooooookio gražumo drabužius, kad visai nesistebiu, jog jie tinkami ir sportui, ir kavos puodeliui mieste 🙂
Tačiau šiandien – ne apie sportą, bet apie maistą. Gal pamenate, buvo tokia banga receptų, kuomet pusrytinė avižinė košė, užuot kas rytą verdama puode, buvo pašaunama į orkaitę? Labai fainas daiktas, išbandykite, jei nebandėte. Tad štai šie keksiukai, kuriuos matote, – yra iš tos pačios serijos. Čia nerasite saldiems kepiniams būdingų produktų: cukraus (į masę įmaišysite vos 2 šaukštus klevų sirupo), gyvulinių riebalų (panaudosite vos 4-5 šaukštus kokosų aliejaus), laktozės (teprireiks paprasto vandens). Užtai didžiąją daugumą ingredientų sudaro grūdai, sėklos ir riešutai.
Tikrai nuoširdžiai sakau – iki paskutinės minutės netikėjau, kad kažkas iš šito visko gausis, tačiau rizikavau ir ėjau iki galo. Na ir ką sau galvojat? Tris keksiukus dar šiltus sušlamščiau vietoj pusryčių, kuriems kaip tik tądien neliko laiko. Kitus kelis mielai suvalgė mano vyras (kuris privengia saldumynų), kitą dieną vieną keksiuką perpjoviau pusiau ir pasikepiau (ant sviestuko :)) ir dar užsitepiau šaukštelį braškių džemo – puikiai tiko su pusrytine kava:) Kitus užšaldžiau tiems atvejams, kai užsidegs SOS lemputė, nes per visus lėkimus viskas, ką galiu padaryti, tai prabėgomis pagriebti kokį maistingą užkandį į ranką ir lėkti toliau 🙂
Taigi, visiems sportuojantiems, visiems iki minimumo mažinantiems cukraus kiekius maiste (šių dienų rykštė – diabetas?), ir aišku, visiems išpažįstantiems jogą (!!) ir skirtas šis labai neįprastas kepinukas 🙂
Visiškai nesaldūs, bet labai sveikuoliški kepinukai, skirti sportuojantiems ir aktyviai gyvenantiems. Saldumo galite pridėti ir daugiau, jei pageidaujate saldesnio užkandžio
Visus birius ingredientus suberkite į didelį dubenį ir išmaišykite šaukštu.
Kitame inde sumaišykite kokosų aliejų, klevų sirupą ir vandenį. Supilkite šį mišinį į sausus ingredientus ir gerai išmaišykite (patogiausia rankomis), taip kad visi ingredientai suliptų.
Šiek tiek patepkite riebalais keksiukų formelės ertmes (pvz., kokosų aliejumi) ir į kiekvieną ertmę pridėkite po paruoštos masės. Labai gerai paspauskite ranka, kad viskas kuo tvirčiau "susitrombuotų". Palikite pastovėti ir pabrinkti apie 2-3 valandas (arba pernakt).
Įkaitinkite orkaitę iki 180C. Kepkite keksiukus apie 20-25 minutes, arba kol gražiai apskrus. Išimkite keksiukus iš kepimo formos ir kepkite orkaitėje dar 30 minutes, padėję ant grotelių, kad gražiai apskrustų ir keksiukų apačia.
