Jei Kalėdos yra didelių patiekalų šventė, kai už stalo susėdusi šeima ar net plati giminė dalinasi kalakutą, kiaulienos kumpį ar žąsį, tai Naujieji paprastai skirti ne sėdėjimui, bet judesiui! Mano patys geriausi prisiminimai iš Naujamečio šventimo yra teminiai vakarėliai su šokiais iki paryčių, su vidurnakčio pasisveikinimais, nuo kurių tik ir prasideda įdomiausioji šventės dalis 🙂 […]
Sakysite – iš proto išsikrausčiau?:) Kas sieja prabangą ir sumuštinius?? Mažumėlę kantrybės, tuoj viską papasakosiu!:) Net neabejoju, kad jums teko girdėti apie avo-toast. Kitaip sakant, sutrėkštą avokadą ant paskrudinto batono riekės. Kartais dar ir keptu ar be marškinėlių virtu kiaušiniu pagardintą. Žinot, kiek toks kainuoja eilinėje Australijos užeigoje? (net neklauskit, ar kiekvienoje Australijos užeigoje toks […]
Nuo šitų krekerių aš esu priklausoma. Tai buvo jau trečias kartas per pastarąsias kelias savaites, kai juos iškepusi nespėjau nufotografuoti, nes pati visus ir suvalgiau:) Man taip nenutinka net su didžiausiais gardėsiais, bet šie turi kažką tokio, kas išugdo priklausomybę… Krekeriai apskritai yra toks keistas malonumas, matyt dėl to, kad valgant jie maloniai traška:) Ir […]
Metų pabaigoje, besiartinant švenčių maratonui, aš kokį mėnesį praleidžiu vartydama knygas ir žurnalus, blog’us, kuriuos seku, ieškodama kažko, kas galėtų tapti šių metų šventine „razina”:) Kartais tai būna koks ypatingas tortas, kartais – kos slaptas ingredientas, pakeičiantis iki tol pažinto patiekalo skonį neatpažįstamai, kartais ištisa kokios nors šalies virtuvė ar kelių virtuvių sujungimas į vieną. […]
Būna švenčių, kai patiekiant maistą nebūna kito pasirinkimo: maistas privalo būti toks, kuris tiktų valgyti rankomis. Dėja, tai visiškai nereiškia, kad toks šventės formatas palengvina dalią šeimininkės, atsakingos už svečių pilvus. Jau tapo savotiška tradicija, kai Vilniuje vykstant Lietuvos garbės konsulų iš viso pasaulio suvažiavimui, mūsų namuose vyksta taip vadinamo „Camp Vilnius” susirinkimas. Šis pavadinimas […]
Šaldyta sluoksniuota tešla (žinoma, pačios geriausios, kokios tik galima rasti, kokybės) būtinai privalo būti mano šaldiklyje. Visų pirma ją tikrai nėra paprasta pasigaminti pačiam. Tačiau užvis svarbiausia – kad iš šios tešlos akimirksniu galima pasigaminti nuostabių užkandžių ir desertų, nesugaištant virtuvėje ištisų valandų. Tereikia tik turėti keletą pasiteisinusių įdarų receptų, ir labai greitai ant stalo […]
Neseniai apturėjau išties rimtą iššūkį – savo namuose teko priimti 20 labai garbingų svečių iš viso pasaulio. Tai Vilniuje vykusio Lietuvos Garbės konsulų suvažiavimo dalyviai, mūsų bičiuliai, su kuriais per penkerius metus Izraelyje ir įvairiose kelionėse susipažinome, bendravome, draugavome. Retas atvejis, kai draugai, gyvenantys Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje ima ir susirenka Vilniuje! O dar retesnis […]
Su šparagais – kaip su braškėmis: sezonas trumpas, tad reikia iki valiai atsivalgyt kol jų yra:) Mūsų namuose tokiu metų laiku bent kartą per dieną patiekiami šparagai, ir jie nė neketina pabosti:) Tuo tarpu neseniai svečiuose viešėjusių draugų būrelį pasitikau su šiais pirštais valgomais vieno kąsnio užkandžiais – tešloje suvyniotus šparagus. Turėjo didžiulį pasisekimą:) […]
Labai gaila, kad atsisveikinimas su Izraeliu virto į dar vieną karinį išbandymą:( Jau maniau, kad 2012 metų operacija Gazoje, kuomet visą savaitę kaukė oro pavojaus sirenos ir Tel Avivo link skriejo mirtį nešančios raketos, buvo pirma ir paskutinė mano gyvenime. Taip, kaip Lietuvoje ryte šviečiant saulei niekada nesi tikras, ar vakarop nepraplius lietus, taip čia, […]
Apie samosas, atsimenu, pirmą kartą išįgirdau iš draugės gal prieš 15 metų. Tada ji tam tikromis savaitės dienomis skubėdavo į krišnaistų buveinę netoli stoties Vilniuje, ir pas juos įsigydavo kvapnių vegetariškų pyragėlių tokiu gražiu pavadinimu – samosos. Ji pirkdavo tuos pyragėlius dar karštus, ir pusę jų sukirsdavo pakeliui, kol pasiekdavo namus. Aš jų tada neragavau, […]