Gyvenant Kanberoje, keistame mieste, kuriame Australija prieš beveik šimtą metų nusprendė įkurdinti savo sostinę, daugiausia laiko aš praleidžiu su žmonėmis, kuriuos likimas į Australiją atvedė ilgesniam arba trumpesniam, bet visada laikinam etapui. Kaip taisyklė tai – diplomatų antrosios pusės. Ir nors visa Australija yra vienas didžiulis viso pasaulio emigrantų katilas, diplomatų bendruomenė turbūt yra pati […]
Straipsnių skiltis: Receptai
Nekart sau pagalvojau: „su kokiu skoniu man asocijuojasi (arba asocijuosis) Australija?”. Nelengvas klausimas, į kurį labai daug atsakymų… Australija, kaip šalis, turi nedaug savito kulinarinio paveldo – didžioji dauguma valgių paveldėta iš britų, o tai, kad britai nelabai draugauja su geru maistu yra viešai žinomas faktas:) Australai turi vieną kitą savo „razinką”, bet dažnai ją […]
Vieną dieną sulaukiau savo bičiulės japonės Kaoru žinutės: „Nida, mūsų darže užderėjo rabarbarai. Gal nori?” Dar po valandos į mano kiemą įvairavo automobilis su pilnutėliu krepšiu raudonų stiebų, ką tik nuskintų iš daržo, kruopščiai nuplautų, su nupjautais lapais, tiesiog paruoštų čečkavoti ir dėti į kepinius ar džemus… Jei Lietuvoje rabarbarai – pavasario daržovė ir pirmasis […]
Padariau kažkurią dieną tokią išvadą: kiekvienas lietuvis užauga su milžiniško saulės deficito sindromu… Aš nepažįstu kitos tautos, kuriai saulė atneštų tiek džiaugsmo, kiek ji atneša lietuviams. Aš tikrai nesu sutikusi kitataučio (tiksliau žmogaus, gyvenančio ne Lietuvoje), kuris tiksliai žinotų, kada paskutinį kartą jis matė šviečiant saulę. Net jei tai buvo prieš dvi savaites ar ilgiau […]
Ilgai laukiau progos pasidalinti su jumis viena istorija. Juokinga, gal net pamokančia, gal atveriančia akis ir primenančia, kad auksas nebūtinai yra tik tai, kas blizga ir kainuoja daug:) Pamenate, pasakojau, kai prieš daugiau nei metus kraustėmės į Australiją, buvo periodas, kuomet pradžioje teko apie du mėnesius pagyventi tik su dviem lagaminais atsivežtų būtiniausių daiktų. Tokia […]
Ar jau esate nusprendę ką šiemet gamisite Velykoms? Kol dar tik svarstot, kviečiu užsukti į itališką virtuvę ir pasiž-valgyti kaip švenėms ruošiasi italai. Švęsdami pavasarį, atgimimą, šviesą ir naują gyvenimą, ant švenčių stalo jie deda pikantišką pyragą, kuris geriausia iliustruoja palaimingą džiaugsmą ir gamtos dovanas. Torta Pasqualina kepinys kilęs iš Ligurijos regiono, sakoma, jog pagal […]
Kai rašiau savo knygą „Nidos Receptai: 10 metų drauge„, didžiausia dilema buvo ar ant viršelio dėti Pavlovos, ar blynelių nuotrauką?… Ir vienas, ir kitas – tikri mano favoritai. Jei noriu, kad mano svečiai net aikteltų pamatę desertą, visada renkuosi Pavlovą, o jei noriu nudžiuginti pati save, savaitgaliais (kartais ir ne tik:)) kepu blynus 🙂 Tad […]
Ar jums patinka itališka polenta? Aš mažumėlę užtrukau, kol su ja susidraugavau. Restoranuose patiekiama polenta man dažnai būna pernelyg riebi (gal dėl to jos patiekia maksimum porą šaukštų garnyrui?:)), namuose gaminant vis nepavykdavo išgauti skonio ir konsistencijos, bet bandymų keliu aš ją prisijaukinau tiek, kad kukurūzų košė (polenta) tapo vienu mėgstamiausių mano šeimos pusryčių patiekalų […]
Sunkiausia Australijoje man suprasti sezonus. Aš iki šiol nesusigaudau, kokios daržovės čia sunoksta vidurvasarį (pradėkim nuo to, kad man visada reikia atsiskaičiuoti kas tas „vidurvasaris”, nes vyšnių sezonas sausį man kažkaip skamba ne taip….:)), kokios dera kiaurus metus, kada geriausias laikas braškėms, o kada – pomidorams, šparagams ar avokadams… Susidaro įspūdis, kad kai kurioms daržovėms […]
Vienas iš labiausiai įsimintinų potyrių keliaujant po Meksiką man buvo meksikietiški naminiai pusryčiai… Paprastai su keptais kiaušiniais ir minkštutėliais avokadais lėkštėje būdavo patiekiama tai, kas liko „po vakar”. Būtent tokius pusryčius gamindavo Señora Chayo, namų, kuriuose buvau apsistojusi, pagalbininkė. Tą chalatu vilkinčią pagyvenusią moterį aš įsimylėjau nuo pat pirmos minutės, nors mudvi nesusikalbėjom jokia abiems […]