Aš kasmet iš naujo atrandu… rabarbarus! 🙂 Ne tai, kad anksčiau rabarbarų nebūčiau mėgusi ar nebūčiau žinojusi ką su jais veikti, bet kasmet vis po kokį naują dalyką pasigaminu, ir pati aiklteliu iš netikėtumo – kaip skanu!!
Aš, žinokit, pastaruoju metu esu labai susikoncentravusi į tuos receptus, kuriuos galima iš anksto pasiruošti, didžiumą darbų nuveikti, o tada tereikia sudėti į lėkštes ar indelius, ir galima nešti ant stalo. Kodėl čia man staiga tokie receptai parūpo? Ogi todėl, kad pamažu įsijaučiu į ambasados rezidencijos šefės (savanoriškai užsiimtą 🙂 ) poziciją ir ketinu toliau tobulinti įgūdžius ruošiant oficialius pietus bei vakarienes mūsų ambasados svečiams.
Žinokit, skirtumas, kai ruoši pietus šeimai, ir kai darai porcijas kviestinei nedaug pažįstamai publikai – kitų šalių ambasadoriams, ministrams ar kitiems garbiems svečiams- yra milžiniškas. Streso lygis man šokteli iki maksimumo, nors, atrodytų, juk darai lygiai tą patį darbą, nė kiek ne mažiau stengiesi jį atlikti tobulai, ir trokšti, kad visi patiekalai būtų gardūs. Bet vienas didžiulis skirtumas – kad formalių vaišių patiekalai turi būti ypatingai gerai suplanuoti iš anksto, visi darbai nudirbti taip, kad beliktų tik apkepinimas, pašildymas, paskrudinimas ir paserviravimas. Na ir dar nepamiršti pašildyti lėkštes, kad maistas neatvėstų kol serviruoji visiems prie stalo sėdintiems svečiams. Viską iki smulkmenų tenka susirepetuoti, išsibandyti kaip kiekviena porcijos detalė derės lėkštėje, kokiu kampu padėsiu šparagą ir kaip estetiškai užpilsiu padažą. Viskas, ko išmokau Le Cordon Bleu labai pasitarnauja tokiomis progomis, nes būtent ten ir mokėmės restoraninio maisto tiekimo subtilybių.
Bene lengviausia užduotis – desertai 🙂 Juos tai jau tikrai galima iš anksto pasigaminti, net ir į serviravimo lėkštes ar kitokius indelius sudėti. Belieka tik kokia cukraus pudra pabarstyti, créme bûlée cukrų padeginti ar kokį žalią lapą nerūpestingai užmesti 🙂
Šiuos keptų rabarbarų ir jogurto desertukus dariau visai ne su intecija tiekti formaliems pietums, verčiau mums patiems pasilepinti savaitgalį 🙂 Bet kai paragavau, supratau, kad jie tikrai gali būti patiekiami po oficialių pietų kaip nesunkus gaivinantis ir estetiškas desertas! Tad įsirašiau juos į savo naujai sudarinėjamą sąrašą, nes tikrai prireiks, ypač kai oras atšils ir norėsis visko, kas vėsu, lengva ir spalvinga! Rabarbarus išsikepti galite nors ir likus 3-4 dienoms, jogurtui teks „nuleisti vandenį” laikant jį sietelyje pernakt, lazdyno riešutus paskrudinsite taip pat iš anksto, net ir į gražias stiklinaites sudėlioti galite iš vakaro (arba į vieną didelį indą, jei patieksite tokį desertą stalo centre ir pasiūlysite svečiams patiems įsidėti tiek, kiek norisi), o patiekiant beliks tik pašlakstyti klevų sirupu ar medumi ir kokį gražų žalėsį uždėti papuošimui 🙂 Skanaus!
Porcijos |
porc
|
- 500 g rabarbarų supjaustytų apie 2-3cm gabalėliais
- 75 g cukraus
- žiupsnelis malto kardamono (arba kitokių mėgstamų prieskonių - vanilės, gvazdikėlių, cinamono...)
- 500 g graikiško natūralaus jogurto
- 100 g lazdyno riešutų (apkepintų trumpai orkaitėje, nuluptomis odelėmis, pasmulkintų)
- klevų sirupo (arba skysto medaus)
Ingredientai
|
|
- Rabarbarus sudėliokite į nedidelę skardelę vienu sluoksniu. Pabarstykite cukrumi ir prieskoniais ir pašaukite kepti į orkaitę, įkaitintą iki 180C, 15 minučių, arba kol rabarbarai suminkštės ir cukrus pilnai ištirps. Tegul rabarbarai išlaiko savo formą, nesistenkite jų sutrinti. Pilnai atvėsinkite.
- Jogurtą sudėkite į sietelį, išklotą marlės sluoksniu, įtaisykite sietelį į dubenėlį, ir palikite per naktį šaldytuve, kad nuvarvėtų kuo daugiau vandens. Jogurtas turėtų tapti labai tirštas, kaip kreminis sūris.
- Sudėkite sluoksniais į serviravimo indelius (gražiausia - stiklinius): pradėkite nuo storo rabarbarų sluoksnio, ant jo - kelis šaukštelis jogurto, tada vėl rabarbarų, viršuje - jogurto. Pabarstykite pasmulkintais riešutais ir pašlakstykite klevų sirupu ar medumi. Galite pasigaminti iš anksto ir laikyti šaldytuve (patariu riešutus ir medų dėti prieš pat patiekiant).
Irena!!! Kaip faina!!!!!!
Tobulas desertas!!! Ačiū, Nida:)
Net išskridau:):):)
Ingrida, nepergyvenkite, saldumo pridėsite su medumi arba klevų sirupu. Tikrai neturėtų būti per rūgštu, nors tai gaivus desertas, tikrai ne per saldus. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad kai aš savo rabarbarus keptus paragavau, man lygiai tokia pat mintis buvo, kad bus pernelyg rūgštu:) Bet su klevų sirupu tikrai nebuvo 🙂
Išsikepiau rabarbarus , bet jie tokie rūgštūs , nors kepti su cukrumi . Abejoju ar man pasiseks desertas 🙁
Jūrate, kuo riebesnis tas jogurtas, tuo skaniau:) Aš riebų, tradicinį (ne low fat) naudoju. O jūs pamėginkite pavarvinti, palikti nakčiai, tai nepatikėsit, kiek dar skysčio išvarvės iš to riebiojo:) Ir konsistencija tikrai pasikeis iš jogurto į labiau sūrio!! Jei paliksite kelioms dienoms pavarvėti, tai jau ir labane galit pasigaminti (tokius sūrio rutuliukus, pagardintus druska, kuriuos galit į alyvuogių aliejų sumerkti ir laikyti nors ir pusmetį).
Sveiki, Nida. O kokio riebumo graikišką jogurtą naudojate?.. Yra liesi,kelių procentų ir riebesni – keliolikos. Perku riebų, gal 10%, jis ir taip tirštas, galima įsmeigtą peilį palikti ir stovės 🙂 Tad gal nereikėtų nuvarvinti?.. Nelabai kas iš jo išvarvėtų. Ačiū