Visą praeitą savaitę buvau gastrolėse! 🙂 Nepamenu, kada va taip sau galėjau leisti – tiesiog mėgautis naujais pažinimais, gerte gerti naujus įspūdžius ir klaidžioti po naujai lankomas vietas tiek, kiek širdis geidžia. Per pastaruosius porą metų savo korekcijas padarė covid’as, bet ir šiaip mano gyvenimas buvo gana intensyvus ir iki smulkmenų suplanuotas. O dabar, Australijoje, kartais turiu prabangą pabūti žmona, lydinčia savo vyrą į oficialaus vizito kelionę, su sąrašu renginių, kuriuose privalau sudalyvauti, ir marias laiko, kurį galiu skirti pati sau 🙂 Kartais net pati sau to pavydžiu.

Vizitas šįkart buvo į Adelaidę, Pietų Australijos valstijos sostinę. Australijoje miestai vienas nuo kito taip nutolę, kad Europoje tai reikštų keliavimą iš vienos valstybės į kitą, pakeliuj dar aplankant vieną kitą šalį:) Pvz., Adelaidė nuo Kanberos nutolusi maždaug tiek, kiek nuo Vilniaus – Berlynas!:) 

Turiu pasakyti, kad laiko dorai pasiruošti šiai kelionei aš neturėjau. O gal ir atpratau ruoštis kelionėms, kai intensyviai skaitau visą įmanomą literatūrą, žymiuosi rekomenduojamas vietas ką reikia pamatyti, ir visų svarbiausia, ką paragauti 🙂 Todėl kai atvykus į Adelaidę supratau, kad papuoliau į visišką gurmanų meką, buvau ir laiminga, ir labai maloniai nustebinta 🙂

Visų pirma reikia paminėti, kad Pietų Australija garsėja savo derlingomis žemėmis, mėsos ir pieno ūkiais, vynais ir apskritai itin turtinga maisto kultūra. Išties, jausmas mieste toks, kad restoranų verslas yra pati pagrindinė ūkinė veikla, o rasti restorane laisvą stalelį be rezervacijos, tiesiog užsukus einant pro šalį, šansų labai nedaug, net jei tai pirmadienis. Na nebent tai kokia nors vietelė (tokias vadinu „skyle sienoje“, pačia geriausia prasme!), kur žmona gamina maistą, vyras su vaikais aptarnauja (arba atvirkščiai), o už durų rikiuojasi gyva eilė. Tokių, beje, Adelaidėje itin daug, ir man jos pačios mėgstamiausios, pačios autentiškiausios!

Ir pasitaikyk tu man, kad kaip tik tada, kai mes atvykome į Adelaidę, čia vyko visos Pietų Australijos maisto fiesta! Visas dešimt dienų pagrindinė didžiausia miesto aikštė buvo atiduota griliuotojams, kepėjams, buvo nuklota prekystaliais, staleliais, pavėsinėmis, čia kas dieną vyko degustacijos, masterklasai, pokalbiai ir diskusijos, vakarais diskus suko DJ’jai, o tuo metu kiekvienas galėjo paragauti to, ką išsirinko iš tos gausios pasiūlos autentiškų viso pasaulio virtuvių. Man buvo sunku atsitraukti nuo tų gurmaniškų prekystalių, nuo lauže kepančių ėriukų, ant iešmų besisukančių porquetų, nuo indiškų tanduri vištienos šmotų, krosnyse kepamų duonų, picų, maišomų salotų ir įmantriai puošiamų desertų…. Prifilmavau tiek, kiek tilpo mano telefono atmintyje, ir viską transliavau savo Instagrame🙂 

Dar pasisekė tai, kad mūsų vairuotojas pasitaikė ne tik maloniai šnekus, bet ir tikras maisto gurmanas! Frank (arba originaliai – Frančesko)- italų emigrantų sūnus, kuris tikrai žino ką reiškia tikras geras itališkas maistas. Viena jo istorijų privertė kvatotis, kai važiavom iš vieno susitikimo į kitą.

Frančesko lankė katalikišką mokyklą, o jo tėvai beveik nekalbėjo angliškai, namuose jie bendravo itališkai. Štai vieną dieną vietoje pamokų mokinukus auklėtojos nusivedė į centrinį miesto turgų. Vaikai vaikščiojo nuo prekystalio iki prekystalio, auklėtojos pasakojo apie parduodamas daržoves, pieno produktus, o mokiniams reikėjo viską įsiminti, nes grįžus į klasę reikės pakartoti, ką pamatė, ką sužinojo.

Kai visą klasę atvedė prie prekystalio su itališkais produktais, mokytoja šios pekyvietės pristatymą pradėjo tokiais žodžiais: „Štai, vaikai, pažiūrėkite, čia yra gurmè maistas: marinuotos alyvuogės ir artišokai, įdarytos mini paprikos ir deginti baklažanai, šviežios pastos gaminiai ir ką tik prapjautas parmigiano ritinys…. „. Frančesko apsidairė, ir, tiesą pasakius, šiek tiek suglumo: tai buvo tie ingredientai, kurie stovi jo namų spintelėse ir iš kurių mama kasdien ruošia šeimai pietus ir vakarienę! „Oi, atsiskaityti iš šio skyriaus tikrai nebus problemų, nes tereiks išvardinti tuos dalykus, kurie yra mano namuose“- suprato vaikas, o parėjęs namo, įpuolęs į virtuvę, kur mama stovėjo prie puodų, išdidžiai paklausė: „Mama, kokią gurmè vakarienę šiandien ruoši?“ Angliškai nesuprantanti Frančesko mama pagalvojo, kad berniukas ir vėl mokykloje išmoko naują keiksmažodį, todėl užsuko vaikui ausį ir liepė dumt į savo kambarį. Tik vėliau Frančesko turėjo progą mamai paaiškinti, kad iš tikrųjų produktai, kuriuos ji kasdien naudoja virtuvėje, vadinasi ne šiaip dalykais, o gurmè! 🙂

Tad įkvėpta šios istorijos grįžusi į savo virtuvę nutariau pagaminti kažką jaukaus itališko. Juk pas mus rudenėja, o pas jus – pavasaris neskuba ateiti, todėl komfortiškas maistas yra tai, ko tokiomis dienomis norisi labiausiai. O čia dar valgis iš tikrų gurmè ingredientų – pastos, baklažanų ir pomidorų!! 🙂 

 

Eggplant involtini in a tray
Baklažanų involtini – suktinukai, įdaryti pasta ir užkepti pomidorų padaže
Eggplant rolls stuffed with pasta
Apkepintų baklažanų juostelės įdaromos apvirtos pastos ir pomidorų padažo įdaru
Eggplant involtini in a tray bake sprinkled with cheese
Ilgiausia užtruksite gamindami gerą itališką sugo – pomidorų padažą
Baklazanu suktinukai uzkepti su pomidorais
Tai patogi vienos skardos vakarienė, kuri gali pamaitinti minią žmonių
Baklazanu suktinukai uzkepti su suriu ir pomidorais
Sūriu ir pomidorais pagardinti baklažanų suktinukai (involtini) – tikrai komforto vakarienė, tinkanti bet kuriuo metų laiku
Print Recipe
Baklažanų involtini užkepti pomidorų padaže
Nesudėtingas šeimos vakarienės patiekalas, kurio ingredientus galima pasiruošti iš anksto, beliks tik pabaigti gaminti patiekalą prieš vakarienę orkaitėje.
Laikas 3 val
Porcijos
asm
Ingredientai
Baklažanų suktinukams
Laikas 3 val
Porcijos
asm
Ingredientai
Baklažanų suktinukams
Procesas
  1. Pradėkite nuo pomidorų padažo (sugo), nes jis virs gana ilgai. Kuo ilgiau virsite, tuo geresnis bus skonis. Didelėje gilioje keptuvėje arba puode storu dugnu įkaitinkite šlakelį aliejaus ir apkepinkite svogūnus, tik kol suminkštės. Suberite česnakus ir dar pakepinkite apie minutę. Supilkite passatą, į indą, kuriame buvo passata įpilkite apie stiklinę vandens, pateliuksuokite, kad nusiplautų sienelės, ir supilkite viską į puodą. Ten pat įpilkite konservuotus pomidorus savo sultyse. Suplėšykite saują bazilikų lapelių ir suberkite į puodą (pasilikite kelis papuošimui), įberkite druskos ir pipirų, užvirinkite ir virkite vis pamaišydami mažiausiai 2 valandas (idealu, jei virsite 3). Jei metote, kad padažas ima tirštėti, kibti prie dugno, įpilkite dar vandens. Pabaigoje patikrinkite, ar netrūksta druskos, pipirų - padažas turi būti gana išraiškingo skonio.
  2. Įkaitinkite orkaitę iki 190C. Dvi kepimo skardas išklokite kepimo popieriumi. Baklažanus supjaustykite išilgomis juostelėmis (apie 0,5cm storio), pašlakstykite iš abiejų pusių trupučiu aliejaus ir sudėliokite į kepimo skardas. Pabarstykite druska ir pipirais. Kepkite apie 20 min., praėjus pusei laiko apverskite kita puse. Baklažanai turi būti labai minkšti. Išimkite iš orkaitės ir šiek tiek atvėsinkite.
  3. Pastą išvirkite pagal instrukcijas, gerai pasūdytame vandenyje. Virkite iki maždaug pusiau išvirusios konsistencijos (pvz., ant mano pastos pakelio buvo parašyta 10 min., aš viriau 7 minutes). Nupilkite vandenį, sudėkite į dubenį.
  4. Į dubenį su pasta įpilkite apie 1,5 stiklinės sugo, suberkite apie ¾ stiklinės tarkuoto parmezano, ir viską išmaišykite. Į kepimo skardą įpilkite apie 3-4 šaukštus sugo, paskirstykite po visą dugną. Į kiekvieno baklažano juostelę įsukite po maždaug didelį šaukštą paruošto įdaro ir tokius suktinukus dėkite į paruoštą skardą, sujungimo dalimi į apačią. Taip sudėliokite vieną šalia kito visus suktinukus. Visą viršų palaistykite likusiu sugo, ant viršaus pabarstykite tarkuoto parmezano (kuo daugiau - tuo skaniau:), bet prireiks geros saujos tikrai)
  5. Pašaukite taip paruoštą skardą su baklažanų suktinukais į orkaitę, įkaitintą iki 190C ir kepkite apie 30-40 min., arba kol sūris gražiai išsilydys ir apskrus. Patiekite iškart.

Komentarų apie "Baklažanų ir pastos involtini (suktinukai)": 5

  1. Nida:

    Rūta, tikrai puikūs klausimai, ir aktualūs visiems. Čia mano neapsižiūrėjimas greičiausiai. Pomidorai tai paprastai visada būna 400g konservuotuose indeliuose (labai retai receptuose kitokie naudojami, nes jei reikia daugiau tų pomidorų, tai rašoma 2×400 konservai. Bet tikrai paprasčiau yra parašyti, nei tikėtis, kad visi iš kažkur ims ir žinos tas bendrąsiais tradicijas:)). Dėl passata – mano butelis, kurį naudojau, 0,7l. Bet būtent šiame recepte tai tikrai ar 100g į vieną ar į kitą pusę, tai nieko nesugadins:) Yra vienok receptų, kur kiekvienas gramas svarbus:)
    Bet kuriuo atveju, dėkoju, Rūta, už pastebėjimus, būtinai pasistengsiu ateityhe nepražiopsoti tokių dalykų.

  2. Rūta:

    Labai įdomus receptas, rytoj pat einu pirkti produktų. Tik turiu Jums, miela Nida, prašymą – gal galėtumėte ateityje prie receptų parašyti ir svorius ar dydžius tų produktų, kurie yra indeliuose. Šiuo atveju 1 indelis konservuotų pomidorų ir 1 ind. pomidorų passata. O kokio dydžio ar svorio tie indeliai, nes būna kelių dydžių? Na, čia gal tokie klausimai kyla tik virėjams mėgėjams- pedantams 🙂

  3. Nida:

    Labai ačiū, Jurga, už jūsų komentarą. Negaliu sutikti labiau su jūsų paaiškinimu. Labai apmaudu, kad yra dar Lietuvoje žmonių, kurie kulinarinius terminus tenori supaprastinti ir susiaurinti iki tų, kurie mums buvo žinomi tarybiniais metais, kai išties vienintelė pastos rūšis, kokią žinojom ir vartojom, buvo makaronai. Ir jei kam nors užsukus į kulinarinį blog’ą kyla klausimų, ar čia patiekalui dantų pastą ar batų pastą reiktų naudoti, tai čia aiškus ženklas, kad ponia (ponas? [sunku su kreipiniu, kai žmonės drovisi savo vardą parašyt komentuodami]) ne visai tuo adresu pataikė.
    Kiekvieno pasirinkimas ne tik ką valgyti, bet ir kiek savo žinias plėsti kulinarijos srityje. Yra, deja, tokių, kurie pasirenka gyventi užsidarę į mažą tamsią dėžutę. Su tuo ir sveikinu gerbiamą Pastą.

  4. Jurga:

    Makaronai tėra viena iš pastos rūšių. Tai, kad mes visą pastą vadinam makaronais yra mūsų ribotos tarybinės praeities palikimas. Metas išmokti daiktus vadinti tikraisiais vardais. Juk atsikratėm „buterbrodų“ ir „gazirovkės“.

  5. Pasta:

    Lietuviškai pasta – yra tiesiog makaronai. Nes pagal jūsų mandrumą – tai kokią čia pastą naudoti: dantų pastą, ar batų tepalo pastą? Nebežinot kaip išsidirbinėti su a la international pavadinimais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.