Ach, kaip gera sugrįžti į šią savo mieliausią virtualią erdvę, lygiai taip gera, kaip po ilgų kelionių sugrįžti į namus. Pastarosiomis savaitėmis išties intensyviai keliavau, tačiau retesni mano apsilankymai savo blog’e pastaruoju metu labiau buvo susiję su… naujos knygos rašymu! Taip, dabar jau galiu atskleisti pusmetį paslaptyje laikytą naujieną, nes jau kitą savaitę mano naujos knygos maketas iškeliaus į spaustuvę… 

Šios knygos idėją nešiojausi gerus trejus metus…. Impulsas buvo mano blog’o veiklos dešimtmetis, kurį švenčiau dar pačioje 2019 metų pabaigoje… Tik tada dorai ir suvokiau, koks reikšmingas šis apvalus jubiliejus… Man net vienoje darbovietėje sunkiai sekėsi išbūti ilgiau nei 5 metus, o čia – ištisi dešimt…. Žinoma, tinklaraštis – tai ne darbovietė, ši veikla labiau „po darbo”, nors dažnai laiko jame praleidžiu ne ką ne mažiau nei tiesiogoniuose darbuose… 🙂 

Taigi, stuktelėjus tam pirmam dešimtmečiui, ėmiau ir susimąsčiau: mano tinklaraštis išaugo ir evoliucionavosi, keitėsi jo rūbas, tobulėjo turinys, kelis kartus net buvo techniškai taip „nulūžęs”, kad galvojau, jog viso to metų metais talpinto turinio nė nepavyks prikelti… Per tą dešimtetį buvo receptų, kurie buvo vienkartiniai, buvo tų, kurie buvo padiktuoti greitų kulinarinių madų, tačiau buvo ir tokių, kurie nuo pat pirmo paskelbimo tapo mėgiamiausi, skaitomiausi ir gaminamiausi (pati šitą žodį sugalvojau 😉 ). Todėl nusprendžiau įprasminant tą pirmąją Nidosreceptų dekadą ir sudėti į vieną knygą tuos pačius pačiausius – jūsų pamėgtus, mano pačios šeimos išsaugotus iš mamos, močiutės užrašų, prigijusius ir pasilikusius. Dažną receptą knygai koregavau, nes keičiasi su laiku ir kokybės lūkesčiai, ir vartojamo cukraus kiekiai, ir ingredientai. Daug timklaraščio receptų tiesiog užkrito, užsikasė kitais įrašais (taip, žinau, paieškos sistema šiame bloge yra nusikalstamai nepatogi, ją kažkada pataisysiu), o jie tikrai verti būti gaminamais, verti tapti jūsų pačių „firminiais”. 

Todėl ši knyga bus rinkinys to, kas geriausia. Kas labiausiai pasiteisinę, patikrinta laiko. Tai, ko labiausiai ieško skaitytojai, ką labiausiai norisi turėti po ranka, ir, kad netikėtai nulūžus mano tinklaraščiui (o buvo ir taip!!) ieškoti manęs visose socialinių tinklų platformose su pagalbos šauksmu: „SOS, pradėjau minkyti tešlą, ir dingo receptas iš ekrano su visais produktų kiekiais”… Be to, knyga visada liks knyga, ji niekada nepakeis ekrane iššviesto vaizdo, esu tikra, kad spausdintai kulinarinei literatūrai negresia išnykimas. Knyga pasitarnaus ne tik kaip maisto gaminimo instrukcijos, bet kaip įkvėpimas planuojant ką gaminsite rytoj ar kitą savaitę! Pamatysit, ji bus tokia, kokios dar nebuvo. Tai gražiausia, ką esu kada nors dariusi (kad ir kaip nekuklu girtis:))!!! Ne be reikalo procesas užtruko ko ne 2,5 metų, matyt reikėjo tinkamo laiko ir aplinkybių, kad vizija taptų realybe.

Kadangi atidavus knygą į spaustuvę beliks laukti rezultato popieriuje, kituose įrašuose papasakosiu daugiau įdomių istorijų, kaip ši knyga gimė 🙂 Kiekviena mano knyga buvo rašoma skirtingomis aplinkybėmis (ir net skirtingose geografinėse vietose), bet ši – unikali daug kuo 🙂 Nekantrauju viską jums apie tai papasakoti. 

Na o joks įrašas šiame blog’e nebūtų pilnas, jei jame nebūtų recepto! Šis yra įkvėptas mano pastarosios kelionės į Naująją Zelandiją…

Kai kurie Naujosios Zelandijos paplūdimiai – juodi, mat susiformavę po vulkanų išsiveržimo
Beribė jūros ir vėjo erdvė. Maudytis ir serfinti čia galima visus metus
Žadą atimančios maorių tradicijos
Neįtikėtinai gausi ir marga N. Zelandijos augmenija – nuo palmių iki pušynų….
Maoriškos staigmenos 🙂

Ir nors tai nebuvo pats geriausias metas gėrėtis šia unikalaus grožio šalimi dėl nuolat pliaupiančių lietų (dabar N. Zelandijoje – žiema, pietinėje šalies saloje žmonės pilnu tempu slidinėja, o mes lankėmės šiaurinėje, kur daug šilčiau…. Žinau, skamba kaip kalambūras, bet Pietų pusrutulyje kuo labiau į šiaurę, tuo šilčiau, kaip ir saulė čia šviečia iš šiaurinės pusės, ne taip kaip mums įprasta 🙂 ), buvau iki alpulio sužavėta šios mažutės šalies gamta, vešliausia pasaulyje žole (tai štai kodėl ta jų ėriena tokia skani ir tokia geidžiama visame pasaulyje), pilnomis ganyklomis ožkų, avių ir karvių, nesuvokiamo skanumo pieno produktias, kiviais tiesiai nuo medžio, na ir žmonių šiluma, jaukumu ir paparastumu. Nekantraju vėl keliauti po Zelandiją, tik kai bus šilčiau (šiaip ir žiemą, jei ne lietus, būtų visai ok su +16+18C šiluma!!). 

Kadangi man viskas, kas yra žalia, siejasi su vasara, tai pristatau jums šiandien sveikesnį, liesesnį, lengvesnį ir greitesnį kišo variantą, kuriame visiškai nėra jokio (įprasto kišams) tešlos sluoksnio! Sultingas ir drėgnas kepinys gims akimirksniu, o valgyti jį tiks ir vėlyviems pusryčiams, ir lengviems priešpiečiams ar vakarienei. Skanus šiltas bet ne prastesnis atvėsęs! 

quiche with peas and feta in a pan
Lengvas, greitas, sotus ir gražus – toks turi būti vasaros maistas!
Fetos ir zirneliu apkepas
Fetos ir žirnelių kišas su mėtomis
Print Recipe
Fetos ir žirnelių kišas su mėtomis
Gaivus ir lengvas vasariškas patiekalas be glitimo
kisas su feta ir zirneliais keptuveje
Pasiruošimas 10 min
Laikas 35 min
Porcijos
porc
Ingredientai
Pasiruošimas 10 min
Laikas 35 min
Porcijos
porc
Ingredientai
kisas su feta ir zirneliais keptuveje
Procesas
  1. Įkaitinkite orkaitę iki 180C (su apipūtimo funkcija). Pasiruoškite kepimui indą - tiks bet koks apie 20cm skersmens indas, kurį galima dėti į orkaitę (keptuvė su metaline rankena, kišo ar pyrago kepimo forma (stiklinė, keramikinė ar metalinė) ir pan., svarbu kad sienelės būtų apie 4cm aukščio). Ištepkite jį šaukšteliu aliejaus - dugną ir kraštus.
  2. Ant dugno dėkite sulaužytus arba supjaustytus fetos gabalėlius (apie 1,5-2cm). suberkite žirnelius, apibarstykite viską susmulkintais svogūno laiškais. Atskirame dubenėlyje lengvai suplakite kiaušinius kartu su grietine ir mėtomis, įberkite grūstų pipirų. Šią masę supilkite į kepimo indą ant jau sudėtų ingredientų ir pašaukite kepti. Kepkite apie 35-40 min., arba kol gražiai apskrus ir vidus bus iškepęs (patikrinkite įbesdami medinį valgymo pagaliuką arba peilį).
  3. Išėmę iš orkaitės palaikykite kelias minutes inde, kuriame kepė, tada galite arba išversti kišą į lėkštę ir supjaustę patiekti, arba supjaustyti toje pat keptuvėje. Kišas skanus šiltas ir atvėsęs.
Pastabos
Recepto idėją nužiūrėjau žurnale "Delicious"

Komentarų apie "Vasarinis fetos ir žirnelių kišas bei naujos knygos anonsas": 5

  1. Asta:

    Išbandyta. Tiesa, ant viršaus buvo dosniai užberta skubiai gelbėtino fermentinio sūrio, kuris sukepė į skanią plutelę, ir, manau, reikalo nepagadino. Man viskas tiko ir patiko, kaip ir tikėjausi, kas nustebino, kad vyriškoji valgytojų dalis vienbalsiai patiekalą gyrė. O tai atsitinka toli gražu ne su visais mano kulinariniais eksperimentais, ypač jei jie nėra mėsiški 🙂 Ačiū, Nida, už receptą ir už įkvėpimą!

  2. Asta:

    Lauksiu knygos!
    O ir kepinys viliojantis – paprastas ir, nujaučiu, puikus. Gal jau baisiniai lietuviškieji karščiai atslūgs, ir kils ranka orkaitę įsijungti. Tuomet bus išbandyta.
    Ačiū

  3. Lijana:

    Nu kaip faina!Paprasta,skanu,greita ir jautiesi lengvai!Mėtos tarsi ir nuramina fetos intensyvumą,bet tuo pačiu ją gaiviai papildo.Super!Ačiū miela Nida!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *