Nors pietų pusrutulyje šiuo metu žiema, gamta, rodos, solidarizavosi su vidurvasarį švenčiančia Europa ir kaip reikiant apdovanojo mus kaitrios saulės spinduliais! Australams, aišku, bet koks oras atdodo vasariškas, net per darganas ir -4C jie šoka į šortus ir nė neužsimetę ant marškinėlių megztinio juda savais reikalais! Dažnai, beje, juda važiuodami dviračiu, nuo ko aš tokiomis aplinkybėmis turbūt pavirsčiau į ledo gabalą, pučiant dar ir priešpriešiniam vėjui!! 🙂
Bet kai jau šviečia australiška saulė, karšta darosi akimirksniu. Nežinau ar yra kita šalis, kurioje saulė tokia kaitri (ir tokia pikta!). UV filtrą čia patariama ant kūno teptis net tada, kai saule nė nekvepia. Odos klinikų Australijoje tiek pat kiek Europoje kirpyklų ar grožio salonų. Ir visiškai ne be reikalo: ši šalis, deja, pirmauja liūdnoje pasaulinėje odos vėžio statistikoje…
Odą reikia saugoti nuo įkyresnių saulės spindulių visada ir visur. Jauniems būnant mums tas nė kiek nerūpėjo, dabar pati gailiuosi žiūrėdama į veidrodį ir matydama visą savo veidą nusėtą pigmentinėmis dėmėmis… Aš jaunystėj buvau tokia nerūpestinga, jog esu keliskart saldžiai užmigusi pleže (vienąkart tai tikrai įvyko Meksikoje, kur saulė ojojoj kokio kaitrumo….) be jokio skėčio, be jokio UV filtro, ir, žinoma, atsukusi veidą į saulės spindulius. Kas man po to buvo? Puikiai pamenu, kaip kaktos oda nusilupo tarsi kiaušinio lukštas… Net girdėjau traškesį, kuomet kilsteldavau antakius… Žaizdotą savo veidą dar ilgai tepiau maskuojančiais kremais ir žinojau, kad už tai sumokėsiu savo odos sveikata (ir grožiu). Todėl jei iki šiol pro pirštus žiūrėdavote į saulės vonias ir trumpalaikis rudas įdegis jums vis dar atrodo svarbesnis nei bauginanti odos susirgimų statistika, pasimokykit bent iš mano klaidų 🙂
Nežinau kodėl aš čia nutariau papamokslauti 🙂 Turbūt todėl, kad skubu pasidalinti bene vasariškiausiu pusryčių receptu, o ta vasara man visada asocijuojasi su paryškėjusiomis mano pigmentinėmis dėmėmis 🙂 Blyneliai, kaip žinia, yra mano mėgstamiausias savaitgalio patiekalas, ir nė neketinu jų atsisakyti koks sezonas bebūtų ir kuriame pusrutulyje gyvenčiau:) O ir blynelių receptų nebus per daug, kaip per daug nebus ir (saugios) saulės!! Šie, beje, subalansuoti vasarai, nes pripakuoti tiek gerų ingredientų, kad po tokių pusryčių sotūs ir energingi būsite pusę dienos!



Porcijos |
porc
|
- 160 g grikių miltų (1 stiklinė) - žiūrėkite pastabą apačioje
- 120 g migdolų miltų (1 stiklinė)
- 2 šaukštai linų sėmenų sumaltų
- 1 šaukštelis cinamono
- 2,5 šaukštelų kepimo miltelių
- 75 g palmių žiedų cukraus (½ stiklinės) (jei keisite ruduoju, dėkite mažiau, nes palmių žiedų cukrus ne toks saldus kaip rudasis)
- 260 g bananų (apie 3 bananai, sutrinti)
- 60 ml Alyvuogių aliejaus (4 šaukštai), švelnesnio skonio, plius dar šiek tiek kepti
- 310 ml pieno (karvės arba augalinio)
- natūralaus skonio jogurto (arba jogurto, paskaninto vanile)
- klevų sirupo (arba medaus)
- sezoninių uogų
Ingredientai
Blyneliams
Patiekti
|
![]() |
- Visus blynelių tešlos ingredientus sumaišykite. Įkaitinkite didelę keptuvę neprisvylančia danga, patepkite trupučiu aliejaus, iškepkite norimo dydžio blynelius kol abi pusės gražiai apkeps ir blyneliai taps purūs (apie 3-4 min kiekvieną pusę). Man šiuo atveju patiko didesni (apie ½ stiklinės tešlos). Patiekite su jogurtu, klevų sirupu ir uogomis.
Apie grikių miltus. Pastebėjau, kad grikių miltai, kuriuos pirkdavau Lietuvoje, skiriasi nuo grikių miltų (buckwheat flour), perkamų užsienyje. Lietuviški labai intensyvaus skonio, tokio pat kaip paskrudinti grikiai, kokius mes dažniausiai valgom košėms ir kt. Tuo tarpu užsienyje pirkti grikių miltai neturi tokio dominuojančio kvapo ir skonio. Be to, kažkada esu mėginusi iš lietuviškų grikių miltų kepti prancūziškus crepes, ir man nieko nepavyko... Tuo tarpu užsienyje pirkti tam tinka.
Recepto šaltinis - Donna Hay, One Pan Perfect.
Oi taip, Egle, šokoladiniai (kakaviniai) blyneliai – išvis prabanga ir pats tikriausias desertas iš pat ryto:)
Kepame labai panašius blynelius. Galima šaukštą grikių miltų pakeisti šaukštu kakavos. Sekmadienio skaniausi!
Vaida, ačiū už palaikymą ir paguodą:) Šviesinu aš tas savo dėmes kiaurus metus, bet vos tik oda gauna saulės, jos ir vėl margos tampa:) Ne tai, kad kompleksuočiau ar labai nervinčiausi, bet kasdieną pagalvoju „na kur mano protas jaunystėje buvo?”:))))
Nida, bet juk dabar pilna visokiausių procedūrų pigmentinėm dėmėm šalinti, na bent jau pašviesinti, manau, tikrai įmanoma. Tikrai manau reikia kažką daryti, kad vaizdas veidrodyje džiugintų, ir nereiktų nieko gailėtis, visi jaunystėj negalvoja ir pridaro klaidų. Kuo didžiausios sėkmės Jums, labai jumis žaviuosi!
Žana, pritariu jums, kad paprasčiausia būtų susimalti neskrudintus grikius, manau tokiu atveju gautųsi tie grikių miltai, kurie ir baltesni, ir švelnesnio skonio. Beje, neskrudinti grikiai verdant išskiria tokį a la „glajų”, matyt ši savybė labai tinka ir patiekalams iš grikių miltų (tų, neskrudintų). Tad siūlau pasinaudoti Žanos patarimu tiems, kurie norės išbandyti šį receptą ir išgauti tokį skonį, kokį išgavau aš:)
Ačiū už linkėjimus, pavydu jums tos šilumos 🙂
Ačiū už receptą! Man kilo mintis, kad norint gaut bekvapius grikių miltus paprasčiausia būtų susimalti namie (su kavamale ar riešutų kapokle ir manau, blynams, o ne lietiniams bus ok, be to reikia mažo kiekio ir gautųsi jie šviežio malimo 😉) neskrudintų grikių kruopų (jų yra LT pirkti įvairių gamintojų). Esu taip pasiruošusi grikių miltų čiabatos tešlai ir tiko. Neskrudintus grikius kartais naudoju kitiems receptams, tai jokio kvapo.
Linkėjimai iš šiuo metu saulėtos ir labai karštos Lietuvos😁