Visi čia dažniau apsilankantys žino mano aistrą japoniškai virtuvei… Būtent japoniškas maistas (sušiai) buvo vienas pirmųjų receptų, kuriuo pasidalinau, kai prieš 15 metų pradėjau rašyti savo blog’ą. Geriausius japoniškų patiekalų receptus sudėjau į savo knygą „Nidos Receptai: 10 metų drauge„, žinoma, sušiai ten irgi pateko (tik jau kai dariau reportažą knygai, į pagalbą pasikviečiau tikrą šefą iš Japonijos, jis man ir nuotraukoms papozavo, ir sušius tinkamai suvynioti pamokino). Japoniškų valgių nemažai ir „Australijos skoniuose„. Visi jie nesudėtingai paruošiami, o ir ingredientų reikia super paprastų (visada stengiuosi su skaitytojais dalintis tik tais receptais, kuriems nereikia nieko super specifinio ar nerandamo prekyboje).
Tačiau yra vienas dalykas, kuriam aš ilgą laiką (iš visiško nežinojimo!!) buvau abejinga – tai japoniška pieniška duona. Mačiau japoniukus valgant tą duoną besilankydama Japonijoje, tik visada maniau, kad jie čia su tokiu pasigardžiavimu kerta paprasčiausią (vakarietišką) sumuštinių duoną, kuri šiaip ypač retai atsiduria mano pirkinių krepšelyje. Tačiau tik atvažiavusi į Australiją supratau, kad mano prielaidos buvo labai netieisingos, o japoniška pieniška duona shokupan yra ohoho koks gėris, nė nesulyginamas su ta „ilgai grojančia” prekybcentriuose parduodama formine balta sumuštinių duona…. Prie shokupan recepto sėdėjau turbūt ilgiausia, kuomet rašiau „Australijos skonius„… Man talkino ir Japonijos ambasados šefas, kol mudu drauge suradom tinkamiausią namų sąlygoms receptą. Aš net specialiai įsigijau japonišką kepimo skardelę, kuri turi dangtį, kad tik rezultatas būtų panašesnis į tą, kurią mačiau Japonijoje (tačiau šokupaną galima kepti ir paprastoje pailgoje kekso formoje, skoniui kepimo forma jokios įtakos neturi). Kiek bekepčiau tos duonos, iškepusi iškart pusę kepaliuko užšaldau, kad tik mes jos nesuvalgytumėm visos, kad ilgesniam laikui to malonumo pakaktų….
Japoniška pieniška duona šokupan
Tai va šiandien aš žengiau dar vieną žingsį aukštyn su ta japoniško tipo duona. Vietoj tradicinių jums pažįstamų cinamoninių bandelių iškepiau mielines pieniškas japoniškos šokupan tešlos bandeles su moliūgais, o vietoj cinamono mano bandelės šįkart pagardintos espresso ir moliūgų latte (pumpkin spice latte) prieskoniais, todėl išties jų skonis toks, tarsi žvarbią rudens dieną mėgautumeis karštos latės meditacijos seansu 🙂 Jei jus šiuo metu kankina bloga nuotaika, bloga savijauta, tamsa, liūdesys ar šiaip namai seniai kvepėjo kepiniais, raitokitės rankoves ir pirmyn į virtuvę. Kooooookio gerumo šios pusrytinės minkštutėlės bandelės, jos tikrai prašviesins net tamsiausią dieną. O man ir vėl reikia nuo savęs bandeles slėpti, kad dar šiltos neišgaruotų nepadoriai greitai….
Moliūgų latte bandelėsBandeles galima kepti ir individualiai, ir skardelėjeNeišpasakyto minkštumo ir jaukumo rudeniškos bandelės
Pradėkite nuo įmaišo (tangzhong): mažame puode sumaišykite miltus ir pieną bei vandenį ir puodą užkaiskite ant mažos ugnies, vis pamaišydami. Kai skystis užvirs, maišykite intensyviai, kol masė sutirštės, tačiau nesukietės, liks elastinga ir tąsi. Sudėkite įmaišą į dubenėlį, uždenkite maistine plėvele taip, kad ji liestų įmaišo paviršių ir palikite pilnai atvėsti iki kambario temperatūros (gausite ½ stiklinės įmaišo).
Kol įmaišas vėsta, į mažą dubenėlį supilkite pieną, suberkite cukrų ir mieles, išmaišykite ir palikite pastovėti apie 10 minučių, arba kol pienas suputos.
Kombaino inde sumaišykite miltus ir druską.
Vidutinio dydžio dubenėlyje sumaišykite moliūgo tyrę, suplaktą kiaušinį, atvėsusį įmaištą ir suputojusį pieną su mielėmis. Šią masę supilkite į indą su miltais ir kablio įrankiu pradėkite vidutinėmis apsukomis minkyti tešlą. Kai ingredientai susijungs, dalimis dėkite sviestą ir toliau nuolat minkykite. Reikės minkyti mažiausiai 15 minučių (aš minkiau apie 25), tešla turi būti ypač minkšta, drėgna ir elastinga, turi beveik nelipti prie indo sienelių. Patikrinti ar tešla jau tinkama, tereikia paimti gabalėlį tešlos ir pirštais patempti - ji turi neplyšti. Jei matote, kad tešla pernelyg lipni įberkite truputį miltų (nepersistenkite, antraip bandelės bus kietos). Suformuokite iš tešlos rutulį, uždenkite dubenį su tešla maistine plėvele ir palikite apie valandą laiko šiltoje vietoje, arba kol tešlos tūris padvigubės.
Kol tešla kyla, pasiruoškite įdarą - dubenėlyje sumaišykite sviestą su cukrumi, kava ir prieskoniais, ištrinkite viską iki vientisos masės.
Formą, kurioje kepsite bandeles, patepkite trupučiu riebalų (aš kepiau 20cm skersmens ketaus keptuvėje, man tilpo 10 bandelių, likusias kepiau mažuose karščiui atspariuose indeliuose).
Dabrastalį pabarstykite miltais. Tešlą iškočiokite į 25x35cm stačiakampį. Visą jo paviršių tolygiai ištepkite įdaru.
Pradėdami nuo ilgesnės kraštinės kuo tampriau suvyniokite visą tešlą įdaru į vidų, gausite ilgą "dešrą".
Padalinkite tešlą į 12 lygių dalių (geriausia pjauti tešlą siūlu arba dantytu peiliu).
Bandeles sustatykite nupjauta puse į apačią (viršų) į paruoštą kepimo skardą ar individualius indelius. Uždenkite virtuviniu rankšluostėliu ir palikite pakilti antrąkart apie pusvalandį.
Įkaitinkite orkaitę iki 180C.
Pakilusias bandeles patepkite pienu (arba grietinėle) ir pašaukite kepti.
Bandelės iškeps per maždaug 30 minučių vidurinėje orkaitės dalyje. Jei matote, kad bandelės pernelyg tamsėja, uždenkite viršų aliuminio folijos lakštu.
Skaniausios bandelės - dar šiltos.
