Ar jūs esate kada atsivalgę moliūgų? Klausimas visiškai teorinis, tiesą pasakius, abejoju, kad atsivalgyti jų įmanoma… Skaisčiai geltona moliūgų spalva tokia apetitiška, o pati daržovė tokia universali, kad ji gali būti tiekiama nuo pusryčių iki vakarienės, vis kitame pavidale, patiekale, vis kitokio skonio ir konsistencijos…
Kas gi atsisakytų dubenėlio tirštos moliūgų sriubos darganotą dieną, prigardintos prieskoniais, paskanintos lašeliu grietinėlės, patiektos su traškios baltos duonos riekele?… Kas pasakytų NE moliūgų gratinui pavakary ar moliūgų blyneliams sekmadienio pusryčiams? O kur dar moliūgų latė, moliūgų „saldainiai” desertui(pamenat, tokius mūsų mamos gamindavo orkaitėje, kad šiek tiek sveikesnius saldumynus valgytumėm?:)).
Moliūgai kilstelėti į naują lygį gali bet kurį kepinį, skonio pernelyg daug jie gal ir nepriduoda, bet TA spalva…. Ji negali nesužadinti apetito net tiems, kurie mano, kad yra sotūs ir nič nieko nenori 🙂 Esu kepusi saldžias moliūgų bandeles su cinamonu, ir pikantiškas moliūgų duoneles, moliūgų čiskeiką ir net marmurinį keksą su moliūgais, ir turiu pasakyt, kad kur to moliūgo beįdėtumėt, jis tiks visur, ir visais atvejais pagerins visiems žinomo ir įprasto patiekalo versiją. Jei įvesite raktažodį „moliūg…” į mano blog’o paieškos langelį, patys nustebsite kiek patiekalų su moliūgais per beveik 15 metų buvo pagaminta ir aprašyta šioje elektroninėje erdvėje… Nuo karių iki itališkos pastos, nuo pyragų iki bandelių, nuo košių, garnyrų iki salotų ir užkandžių… Tik spėkit visus išbandyti 🙂
Šiandien į moliūgų kolekciją keliauja dar vienos bandelės – a la briohe. Jos netikros brioche, nes tešlai naudojau aliejų, ne sviestą. Tačiau kepiniai su aliejumi man dar minkštesni, ilgiau išlieka švieži ir purūs. Šios bandelės – kažkas per vidurį tarp saldžių ir pikantiškų. Todėl jos tiks užkandžiams, sumuštiniams, sūrių lėkštei, desertui, pusryčiams ir šventiniam stalui. Na o jei liks bandelių rytojui, supjaustykite riekelėmis ir pamirkę į kiaušinio + pieno (arba grietinėlės) plakinį iškepkite french toast’us 🙂
Print Recipe
Moliūgų bandelės - brioche tipo
Saikingai saldžios skaisčios spalvos bandelės, tiks kaip šventinės duonelės, arba pasmaližiavimui su sviestu ar džemu
Virtuvinio kombaino inde sumaišykite pieną, cukrų ir mieles. Palikite apie 10 minučių pastovėti, kol masė suputos.
Ten pat įmuškite kiaušinį, supilkite aliejų, sudėkite sutrintą moliūgą ir viską išplakite. Miltus sumaišykite su druska ir cinamonu ir suberkite viską į dubenį su pienu. Minkykite kablio įrankiu mažiausiai 10 minučių, arba kol aktyvuosis gliutenas ir tešla tals tąsi, minkšta ir labai elastinga (miltų daugiau nepridėkite).
Aptepkite tešlą riebalais ir palikite šiltoje vietoje uždengę dubenį pakilti. Taip pat galite tešlą padėti į šaldytuvą - taip ji kils labai pamažu, galite palikti per naktį, kad bandeles keptumėte ryte.
Pakilusią tešlą padalinkite į 12 lygių dalių. Iš kiekvienos dalies suformuokite po rutuliuką.
Pasiruoškite kepimo skardelę (28x40cm, aukštesniais borteliais), įtieskite kepimo popieriaus. Sudėkite tešlos rutuliukus, palikdami tarpus - tešla kils ir plėsis.
Skardelę su tešla uždenkite rankšluostėliu ir palikite dar apie valandą laiko pakilti.
Įkaitinkite orkaitę iki 180C.
Kiekvieną bandelę patepkite kiaušinio plakiniu ir pabarstykite moliūgo sėklomis.
Kepkite apie 20-23 minutes arba kol gražiai paruduos.
Ačiū, kad parašėt, Inga:) Išties, spalvos intensyvumas labiausiai priklauso nuo moliūgo rūšies!
Inga:
Kepiau, gerai išėjo! Nebuvo tokios geltonos, gal moliūgas nelabai intensyvios spalvos. Patiko. Nesaldžios.
Nida:
Jurgita, kaip keista, plastiko skonis??… Neįsivaizduoju kodėl toks jausmas. Dėl moliūgo gal mažiau tikėtina, gal prieskoniai nesužaidė tinkamai? Čia dedama nemažai cinamono, veikiausiai jis davė neįprastą poskonį. Man yra tekę (ypač Lietuvoje!!) įsigyti cinamono, kuris buvo gana keisto skonio ir kurį vėliau teko išmesti. Nesakau, kad jūsiškis netinkamas, bet spėčiau, kad jei ir galėjo kas duoti ryškaus skonio, tai tik cinamonas. Moliūgas pernelyg švelnus, kad savo skoniu uždominuotų, nors… neparagavus sunku daryti išvadas.
Jurgita:
Bandelės super minkštos ir purios. Tik kodėl toks skonis kaip plastiko? Čia nuo moliūgo?
Ačiū, kad parašėt, Inga:) Išties, spalvos intensyvumas labiausiai priklauso nuo moliūgo rūšies!
Kepiau, gerai išėjo! Nebuvo tokios geltonos, gal moliūgas nelabai intensyvios spalvos. Patiko. Nesaldžios.
Jurgita, kaip keista, plastiko skonis??… Neįsivaizduoju kodėl toks jausmas. Dėl moliūgo gal mažiau tikėtina, gal prieskoniai nesužaidė tinkamai? Čia dedama nemažai cinamono, veikiausiai jis davė neįprastą poskonį. Man yra tekę (ypač Lietuvoje!!) įsigyti cinamono, kuris buvo gana keisto skonio ir kurį vėliau teko išmesti. Nesakau, kad jūsiškis netinkamas, bet spėčiau, kad jei ir galėjo kas duoti ryškaus skonio, tai tik cinamonas. Moliūgas pernelyg švelnus, kad savo skoniu uždominuotų, nors… neparagavus sunku daryti išvadas.
Bandelės super minkštos ir purios. Tik kodėl toks skonis kaip plastiko? Čia nuo moliūgo?