Kai rugpjūčio pradžioje kroviausi lagaminus kelionei į Lietuvą (vaje, atrodo visa tai buvo pernai…), atrodė, kad manęs laukia nežmoniškai ilgos 6 savaičių atostogos… Atostogomis nė vieno savo vizito Lietuvoje greičiausiai negalėčiau pavadinti, nes jei tiek pat veiklos ir lakstymo kasdien turėčiau Australijoje, greičiausiai neištemčiau nė menesio…
Lietuva mus pasitiko nuostabiu vasarišku oru (atskridus iš australiškos žiemos buvo gana malonus kontrastas, o baltutėliai neįdegę mūsų kūnai tikrai išsiskyrė iš vietinių tarpo :)), drabužių ilgomis rankovėmis taip ir neprireikė! Atsigauti po beveik 38 valandas trunkančios kelionės visuomet lengviau skrendant į vakarų pusę, nei keliaujant rytų kryptimi, todėl jet-lag’as išgaravo pakankamai sklandžiai. Šįkart Vilniuje sutvarkę neatidėliotinus reikalus apsisukom ant kulno ir išdūmėm poilsiui į Druskininkus, į SPA Vilnius. LABAI reikėjo atsigauti nuo itin intensyvaus pastarojo pusmečio, ypač detoksikuotis nuo visų įmanomų ekranų ir pailsinti akis, kurios rašant naują knygą „Australijos skoniai” nukentėjo, deja, net 2 dioptrijom…
Jėgų ir energijos tikrai prireikė, nes vos grįžus iš kurorto į Vilnių spaustuvėje manęs jau laukė…. 15 palečių dažais kvepiančių „Australijos skonių„:) Trys paletės, beje, per kelias dienas paštu iškeliavo tiems, kurie pirmieji knygą suskubo užsakyti, visos kitos pamažu išsivažinėjo į knygynus ir parduotuves, į mano sandėlius Vilniuje… Taip prasidėjo jau ketvirtosios mano knygos gyvenimas.
Visos mano knygos susiję su tam tikrais mano gyvenimo etapais, ir visos turi labai asmeniškas ir brangias dedikacijas. Sako, kad tos dedikacijos svarbiausios knygą rašančiam autoriui, skaitytojams jos dažnai prasprūsta pro akis… Nė vienas iš žmonių, kuriems buvo dedikuotos mano rašytos knygos, apie tas dedikacijas nežinojo, perskaitė jas tada, kai į rankas paėmė knygą… Pernykštės knygos „Nidos Receptai: 10 metų drauge” dedikacija buvo skirta mano draugei Delijai, kurios dėka 2009-aisiais gimė šis tinklaraštis, o šiųmečiai „Australijos skoniai” skirti mano vyrui Dariui, su kuriuo štai jau 17 metų drauge koja kojon žengiam per gyvenimą! Apie šią dedikaciją Darius, savaime suprantama, nė nenutuokė (kaip įmanydama slėpiau pabandymui atspausdintus knygos puslapius, kad netyčia nepamatytų ant mano darbo stalo, visada buvau atsargi, kad nepastebėtų dedikacijos mano kompiuterio ekrane kur nors eidamas pro šalį…. ir man pavyko šią paslaptį išlaikyti iki pat paskutinės minutės!!).
Tą dieną, kai patį pirmąjį naujos knygos egzempliorių paėmiau iš spaustuvės, susitikau su Darium trumpam Gedimino prospekte – jis skubėjo į darbinį pasitarimą, kuris turėjo prasidėti jau po 5 minučių… Bet suskubau įbrukti jam į rankas knygą ir paprašiau atversti pirmą puslapį… Jo reakcija buvo neįkainojama… Žmogus net prisėdo, net susigraudino… Niekada nemaniau, jog mano padėka vyrui už tai, jog jo profesijos dėka turiu galimybę gyventi vis kitame žemyne, vis kitoje šalyje, Darių taip sujaudins. „Australijos skonių” mano vyras iš rankų nepaleido ištisas dvi dienas – tol kol neperskaitė knygos nuo pirmo puslapio iki paskutinio… „Žinai, aš dabar dar labiau įsimylėjau Australiją, kurią tavo knygos dėka pažinau dar geriau!” – tai buvo pats gražiausias komplimentas man, kaip autorei 🙂
Na o tada buvo ištisas „Australijos skonių” pristatymų maratonas…. Startavome šįkart nuo Druskininkų. Tą dieną lauke spigino +29C karštis, nepaisant to, į jaukią „Vero Cafe” kavinę susirinko visas būrys skaitytojų. Kai kurie specialiai į pristatymą atvyko iš tolimų Lietuvos kampelių (linkėjimai Plungei :)), mat šeštadienis buvo vienintelė diena, kuomet galėjo renginyje sudalyvauti 🙂 Mudvi su Delija turėjom jaukų bičiulišką pašnekesį, manau, jog mums pavyko savo svečius trumpam „nutransportuoti” į svajonių šalį Australiją! O kai visi paragavo „Vero Cafe” šeimininkių paruoštų užkandžių pagal knygoje „Australijos skoniai” publikuotus receptus, abejingų tikrai neliko! Nuo šiol šiais (ir daaaug kitų) patiekalais kiekvienas galės mėgautis savo pačių virtuvėse.
Susitikimas su skaitytojais Kaune buvo dar smagesnis! Jau vien todėl, kad mums pritrūko kėdžių visiems susirinkusiems… Aš net mėginau iš Vero Cafe sandėliuko iškrapštyti plastmasines dėžes nuo coca cola butelių, kad žmonėms nereiktų visą valandą stoviniuoti… Tokio šiltumo publika, kaip kauniškė, – kiekvieno renginio organizatorių svajonė… Man rodos, jog su visais šiais žmonėmis net nebuvome išsiskyrę nuo pernai!! Vienu momentu man net atsitiko deja vu momentas – pernai nuo savo skaitytojos gavau pačią gražiausią „puokštę” – didžiulę lėkštę jos pačios užaugintų spalvotų sultingų pomidorų!! Šiemet, kai pamačiau simpatišką moterį, rankose laikančią didžiulę lėkštę su pomidorais, jau žinojau kas ji ir koooookio skanumo (ir įvairumo!!) tie jos pačios užauginti pomidorai!! Ach su kokiu apetitu aš tuos pomidorus parsivežusi į Vilnių dorojau… su niekuo nesidalindama 🙂
Vilniuje „Australijos skonių” pristatymas buvo kaip koks išlauktas ir pagaliau vykstantis pačių mieliausių giminaičių, draugų ir bičiulių susitikimas!!! Scenoje, kaip jau įprasta mano knygų pristatymuose, mane kalbino mano nuostabus draugas Rytis Zemkauskas, o kas jau kas, Rytis tikrai yra pokalbių (ir pasivaikščiojimų!!) virtuozas! Mums abiems buvo taip juokinga, kad savo juokais užkrėtėm ir publiką – nė vienas nepyko, jog visą valandą teko laukti parašų ir dedikacijų, kurias su dideliu malonumu užrašiau visiems norintiems. Gerai, kad laukiantys turėjo sočiai laiko pasimėgauti užkandžiais ir ypatinga kava, kurią renginio metu ruošė ir vaišino Vero Cafe kavos ekspertai.
Po renginių ir susitikimų maratono, kuomet išvargę, bet labai laimingi, kartu su ištikimiausia komanda atsikimšome burbuliuojančio gėrimo butelį, norėjosi, kad ši šventės akimirka nepasibaigtų… 352 psl apimties knygą parašyti per vienerius metus yra milžiniškas iššūkis, mane supras tik tie, kurie knygas yra rašę… Tačiau kiekviena iki vėlumos išsėdėta diena, kiekviena paaukota regos dioptrija, kiekviena dėl nežmoniško nuovargio prastai išmiegota naktis buvo verta mano pačios pasitenkinimo ir visų padėkos žodžių, kuriuos jau išgirdau ir nuolatos girdžiu iš tų, kurių namuose jau atsirado dalelė kulinarinės Australijos 🙂 Į šią knygą sudėjau daugiausia receptų (nesibaiminkit, visi receptai lengvai pagaminami Lietuvos virtuvėse, visi ingredientai pasiekiami lietuviškose parduotuvėse, o receptų geografinis spektras atspindi pačią Australiją, kuri yra bene didžiausias viso pasaulio šalių emigrantų katilas) ir turiu prisipažinti, jog ja labiausiai didžiuojuosi. Tačiau visi laurai yra skirti ne vien man, nes knyga – komandinis darbas. O mano komanda – Dalia, Inga ir Kristina K., Delija, Rytis, Kristina N. ir Arturas – yra kosminė!!!
Nemažai kas klausia – o kas toliau? Kas dabar? Nejaugi po knygą kasmet?
Ne… Naujų knygų artimiausiu metu nebus 🙂 Rudenį pasaulį išvys vokiškas „Izraelio skonių” vertimas, kol kas mano sandėlyje belikęs paskutinis šimtas „Nidos Receptai 10 metų drauge” kopijų, ir, žinoma, kuriam laikui turėtų pakakti „Australijos skonių”… Na o apie tai, kam visą savo laiką ir energiją skirsiu artimiausiu metu ir į kokį nerealų naują projektą netrukus nersiu, papasakosiu jau kitame įraše 🙂
