Kai Ukrainoje prasidėjo karas, ir kai visi sustingę iš siaubo vos kvėpavom pirmąsias savaites, neradau sau vietos, kad esu taip toli, esu saugi, o mano artimieji išgyvena košmariškas dienas ir naktis, besiruošdami pačiam blogiausiam. Labiausiai neramu buvo dėl savo mamos, kuri gyvena viena, ir gyvena pačioje Baltarusijos pašonėje – Druskininkuose. Pavargusi nuo nuolatinių skambučių rytais ir vakarais, paguodos žodžių ir nerimo, vieną dieną nusprendžiau – privalau atsivežti savo mamą čia, į Australiją. Bent mėnesiui ar dviem, o paskui galbūt viskas nusiramins, pasibaigs, išsispręs, ir ji grįš į savo mylimą miestą…
Jei yra pasaulyje didžiausių NEkeliautojų klubas, mano mama laisvai galėtų tapti to klubo prezidente! Ji mieliausiai priiminėja svečius savo mini-svečių namuose Druskininkuose, tačiau sudominti ją kokiomis nors kelionėmis praktiškai neįmanoma. Kažkada, gal prieš 20 metų, padariau staigmeną: nupirkusi padovanojau mudviem abiem kelionę į Londoną. Tikėjausi ją užkrėsti kelionių virusu, kuriuo pati seniai sergu:) Tačiau mano mamai tai buvo pats didžiausias košmaras, ir nors Londone mes praleidom turiningą savaitgalį, po tos kelionės mano mama maldaute maldavo, kad tik tokių dovanų jai daugiau nedovanočiau 🙂
Tad tik įsivaizduokite: penktadienį sugalvoju planą skrydžiui į Australiją, nuperku bilietą į vieną pusę, o antradienį mano mama jau sėdi Vilniaus oro uoste, su Australijos viza kišenėje, su PGR testu, visais būtinais kelionės dokumentais, draudimais ir bagažais, ir lipa į pirmąjį iš trijų lėktuvų ilgiausioje (ir vienoje apskritai pirmųjų :)) savo gyvenimo kelionių…
Vilnius-Paryžius-Singapūras-Sidnėjus. Čia ir patyrusiam keliautojui būtų reikalų! O ką kalbėti apie žmogų, kuris angliškai moka vos kelis žodžius, oro uoste yra buvęs gal tik kartą, bet net nelabai pamena tą ten daryti ir kaip įlipti į tinkamą lėktuvą:) Mamos kišenėje – mano parašytas laiškas anglų k., kuriame prašau nepažįstamojo (-sios), kuris tą laišką skaito, padėti mano mamai susigaudyti kažkame, kame ji nesusigaudo 🙂 Mamai prisakyta, kad kai jau visiškai nežinos ką daryti, tiesiog paduoti tą laišką bet kam, kas jai pasirodys tinkamas jį perskaityti, ir laukti pagalbos….
Tačiau viskas susiklosto daug geriau, nei mudvi svajojom, arba taip, kaip būna tik filmuose: Paryžiuje ji sutinka labai simpatišką jauną vaikinuką iš Kauno, kuris, kaip paaiškėjo, iš Lietuvos keliauja į Australiją, ir lygiai tuo pačiu maršrutu!! Čia pasibaigia mano mamos stresas, ji turi patikimą palydovą, tad belieka tik sekioti iš paskos milžiniškuose oro uostuose ir kažkaip po 35 valandų kelionės pasiekti tikslą kitame Žemės rutulio pusėje.
„Gerk daug vandens, vaikščiok, mankštink kojas, antraip jos sutins, prastai jausiesi…” – kokių tik patarimų aš savo mamai nesusakiau, kad ta kelionė kažkaip sėkmingai praeitų. Tačiau žinojau, jog atskridusi ji tikrai bus pavargusi, kurį laiką kankinsis dėl laiko ir sezonų skirtumo, nežinia kaip greitai pripras prie Australijos gyvenimo ritmo, kaip 78 metų žmogus perneš tokius neįprastus pasikeitimus….
Ir ką jūs sau galvojate? Šitas žmogus, šitas NEkeliautojas, ne tik kuo puikiausiai atlaikė visus iki vieno skrydžius, jis neturėjo nė vienos minutės jet-lag’o! Mano mamos nė sekundės nevargino biologinio laikrodžio persukimas devyniomis valandomis į priekį, jos nekankino miegai dienos vidury ir alkio priepuoliai naktimis – tarsi visą gyvenimą čia, Australijoje, būtų gyvenusi:) Mes su vyru iki šiol nesuprantam, kaip tai įmanoma, ypač kai patys pirmą savaitę atvykę iš Europos į Australiją, jautėmės tarsi kosmose, nesuprasdami kada čia diena, kada naktis:)
Kodėl jums pasakoju apie savo mamos kelionę? Ogi todėl, kad mudvi šią savaitę pasidarėm vienos dienos ekskursiją į Sidnėjų. O aplankę visas žymiausias Sidnėjaus vietas, pietavome mano labai mėgstamame Malaizijos virtuvės restoranėlyje. Jis paprastas paprastutis, bet be proto autentiškas, mano vizitas į Sidnėjų neužsiskaitytų, jei bent vienų pietų ar vakarienės nevalgyčiau būtent ten, pas malajus:)
Ir tame restorane mudvi tooooooookį skanų malajų karį valgėm, kad grįžusi namo dar tą pačią dieną nuvažiavau pas savo mėsininką, nusipirkau pusantro kilogramo ėrienos, ir užkaičiau didžiulį puodą malajų kariui virti. Su kariais yra taip: aš nesismulkinu mažomis porcijomis, iškart išsiverdu kelioms dienoms į priekį, arba net užšaldymui. Nes verda kariai ilgai, pašildyti jie tampa dar skanesni, o ir be to, dar taip nebuvo, kad vienos porcijos kam nors pakaktų be pakartojimų:)
Todėl ir jums šiandien siūlau Malaizijos kario receptą. Kodėl man malajų virtuvė patinka ir kuo ji ypatinga? Todėl, kad joje susimaišę viskas, kas geriausia indų, kinų ir šiek tiek tajų virtuvėse, ir prie jos tiesiog labai lengva priprasti…
Aš šį karį (curry) gaminau iš ėrienos sprandinės (Australijoje ėriena yra pagrindinė mėsa, o ir ėrienos kokybė čia kosminė), tačiau sėkmingai ėrieną galite keisti vištiena ar kalakutiena, ir karį pakaks virti trumpiau. Beje, galite naudoti vištienos gabalėlius su kaulu – kulšeles, blauzdeles – toks troškinys bus tik skanesnis!!
Porcijos |
porc
|
- 500 g ėrienos spandinės supjaustytos stambiais gabalėliais (galite pakeisti vištiena)
- 3 šaukštai kari prieskonių mišinio
- 1 šaukštas sojų padžo (aš naudojau light, arba mažiau sūrų)
- 3 šalotiniai svogūnai
- 3 česnako skiltelės
- 2 cm imbiero šaknies gabalėlis
- 2 čili pipirai (arba pagal skonį)
- 3 makadamijų riešutai (pakeiskite migdolais, jei neturite)
- 3 šaukštai augalinio aliejaus
- 1 cinamono lazdelė
- 3 žvaigždiniai anyžiai
- 200 ml vandens
- 1 citrinžolės stiebas sutraiškytas
- 300 ml kokosų pieno
- druskos, cukraus
Ingredientai
|
|
- Mėsą nuplaukite, nusausinkite, pabarstykite ½ šaukšto kario miltelių ir pašlakstykite sojų padažu. Viską sumaišykite ir palikite pasimarinuoti bent pusvalandį (idealu, jei marinuosite pernakt).
- Į kombaino smulkintuvą sudėkite šalotinius svogūnus, česnakų skilteles, imbierus, išvalytus čili pipirus, suberkite makadamijų riešutus ir likusius 2,5 šaukšto kari prieskonių, ir viską sutrinkite iki tyrelės.
- Dideliame puode įkaitinkite aliejų ir supilkite pasigamintą tyrelę kartu su cinamonu ir žvaigždiniais anyžiais. Kepinkite maišydami, kol pasklis aromatas ir viskas ims lipti prie dugno, masė pasausės. Sudėkite marinuotą mėsą ir toliau kepinkite maišydami, kol neliks skysčio. Supilkite 200ml vandens, įmeskite sutraiškytą citrinžolės stiebą ir užvirinkite. Uždenkite, sumažinkite ugnį ir virkite apie 2 valandas (vištienai pakaks apie valandos).
- Pabaigoje supilkite kokosų pieną, užvirinkite, įberkite cukraus ir druskos pagal skonį. Patiekite su virtais ryžiais.
Į karį galite įdėti ir stambiai supjaustytų bulvių bei svogūnų. Šias daržoves dėkite jau apvirus mėsai (suminkštėjus), nes daržovės pernelyg ilgai verdant subyrės.
Justinai, dėkoju, kad parašėt. Išties gerai būtų pasidaryti tą nuotraukų pridėjimo opciją… Vis ruošiuosi rimtai atnaujinti šio blgo dizainą, ir nuotraukų pasidalinimas tikrai yra aprašytuose planuose.. Gal pavyks ir greičiau tą klausimą išspręst!!
Amazing gavosi. Dariau su vištiena, nes ant greito negalėjau rasti Ėrienos. Geras patarimas buvo viską sublendinti iki tyrelės, anksčiau to nedarydavau. Ždž., puikios proporcijos. PS. būtų faina komentaruose galėti pridėti savo nuotraukas patiekalo ;]
Deimante, su tuo nemėginau, bet nesugalvoju priežasčių, kodėl jis netiks… Pabandykit!! Žinoma, pažiūrėkit kokia to mišinio sudėtis, ir jei kokie nors ingredientai į mišinį neįeina, tai tiesiog iš akies jų pridėkite 🙂
Nida, ar būtu galima dėti santa marijos prieskoniu mišinį karį su mangu? 🙂
Jolanta: cintrinžolės visada kai reikia gaunu Rimi:
https://www.rimi.lt/e-parduotuve/lt/produktai/vaisiai-darzoves-ir-geles/darzoves-ir-grybai/prieskonines-darzoves-ir-zoleles/fasuota-citrinzole-15-g/p/291064
Jolanta, praleiskit citrinžolę apskritai, nes jos nepakeisit niekuo. Tiesiog harmonijoje truks vienos švelnios natos, bet tai niekis!
neturiu citrinzuoles, kuo pakeisti?
Kaip nuostabu turėti mamą….