Kad ir ką bekepčiau, keksai man visgi yra patys „einamiausi” ir geidžiamiausi kepiniai. Negana to, kad jie ilgai išlieka švieži ir todėl galiu kasdien pasilepinti gabalėliu su puodeliu šviežio espresso, tai dar ir jų tešla tokia draugiška, kad tinka bet kokio patyrimo lygio šeimininkėms. Su kai kuriais kepiniais išties reikia padirbėti – tai temperatūrą pataikyti, tai ypatingus ingredientus parinkti, tai iki tam tikros konsistencijos (ir nė daugiau, nei mažiau) sumaišyti… O čia – kelios paprastos taisyklės (pvz., tai, kad visi ingredientai turi būti kambario temperatūros) ir nepavykti negali. Iš tikrųjų tai net ir jokios įmantrios virtuvinės technikos nereikia – pakanka dubens ir medinio šaukšto.
Keksai man dar ir labai Velykiški kepiniai. Velykiniu periodu aš apskritai mėgaujuosi kepiniais labiau ne bet kada, nes mūsų šeimoje didžiausias šventinis dėmesys paprastai būna sutelktas į vėlyvus Velykų pusryčius, o kaip žinia, su kiaušiniais labai daug darbo nėra 🙂 Būtent todėl laiką galiu skirti darbams virtuvėje, kuriems reikia truputį daugiau laiko ir dėmesio.
Kokių tik šventinių keksų nesu kepusi… Vienas labai pasiteisinusių – stračiatela, su švelniais juodojo šokolado ruožais, ypatingai Velykoms tinkantis (nes akinančiai geltonos spalvos :)) citrininis keksas su aguonomis ir čiobreliais, ir žaliai rainas matcha keksas, kuris primena legendinį „zebriuką”, tik vietoj kakavos čia beriama žalia japoniška arbata.
Tačiau šis, su brendyje pernakt išmirkytomis slyvomis, žinokit, yra kažkas tooookio! Subtilus, bet kartu išraiškingas, paprastas, bet kartu šventiškas. Nustebinsit patys save, pažadu.
| Porcijos |
|
- 250 g džiovintų slyvų (be kauliukų), supjaustytų ketvirčiais
- 100 ml brendžio (arba konjako, armaniako, kalvadoso..)
- 1 apelsino nutarkuota žievelė
- 300 g miltų
- 1 šaukštelis kepimo miltelių
- 1 šaukštelis valgomosios sodos
- ½ šaukštelio smulkios druskos
- 200 g sviesto (kambario temperatūros) plius dar šiek tiek formai patepti
- 200 g cukraus (dėjau 170g, buvo pats tas)
- 1 šaukštelis vanilės ekstrakto
- 2 kiaušiniai (dideli)
- 230 g grietinės (kambario temperatūros)
- 40 g rudojo ckraus
- 2 šaukšteliai cinamono
- 40 g graikinių riešutų (pasmulkintų)
- ¼ šaukštelio druskos
Ingredientai
Kekso tešlai
Įdarui (trupiniams)
|
|
- Iš vakaro slyvas užpilkite brendžiu, įdėkite nutarkuotą apelsino žievelę, ir palikite uždengę indelį maistine plėvele, kad slyvos sugertų skystį.
- Įkaitinkite orkaitę iki 180C (su apipūtimu, arba 200C be apipūtimo). Kekso formą 23cm skersmens ištepkite sviestu ir pabarstykite miltais. Galite keksą kepti ir įprastoje torto formoje su nusegamais kraštais.
- Paruoškite įdaro trupinius - visus ingredientus sumaišykite ir atidėkite į šalį.
- Birius ingredientus - miltus, kepimo miltelius, sodą ir druską sumaišykite (ir išsijokite, jei tik netingite:). Sviestą sudėkite į dubenį arba kombaino indą, suberkite cukrų ir maišykite iki kol jis taps balta puria mase. Įpilkite vanilę, tada po vieną muškite kiaušinius ir plakite kol visiškai įsikorporuos, kuo geriau susimaišys, masė taps puri. Tada pakaitomis berkite miltus ir grietinę, kaskart išsukdami masę (tik nepermaišykite, pakaks kol susijungs ingredientai). Pradėkite nuo miltų ir baikite miltais. Pabaigoje atsargiai įmaišykite slyvas, supilkite ir skystį, jei jo liko.
- Į paruoštą kepimo formą dėkite pusę kiekio tešlos, tada pabarstykite trupiniais, ir sudėkite likusią tešlą. Išlyginkite paviršių ir pašaukite į orkaitę. Kepkite apie 50-55 min, arba kol įkišę medinį pagaliuką jį ištrauksite sausą. Išimkite iš orkaitės, padėkite keksą formoje ant grotelių, o po 10 min išversite iš formos ant serviravimo lėkštės. Galite pjauti šiltą arba palaukti, kol pilnai atvės. Galite pabarstyti cukraus pudra.
Recepto šaltinis - Yotam Ottolenghi, Sweet
Jums taip pat patiks:
Wow, Loreta, kokie paturbinimai!! Neabejoju, kad buvo skanu, gal net skaniau nei originalas 🙂
Oho!!! Dar tokio skanaus nevalgiau. Ir kepiau jį vakarienei savo brangiausiam. Liko sužavėtas.
Keletas improvizacijų – Rigas balzams prieš valandą and smulkiai pjaustytų slyvų, 230g. rudojo palmių cukraus, dėl ko keksas gavosi meduolinės spalvos ir saldus l.saikingai, į trupinius dar šliukštelėjau ir meduolių prieskonių žiupsnį. Jogurtas vietoj grietinės. Gavosi aromatingas ne tik nosiai, bet ir liežuviui. Mmmm….., Bravo, bravo!!
Ačiū, Jūrate, kad pasidalinot savo patobulinimais! Šis keksas labai tinkamas improvizacijoms:)
Keksas tooobulas. Vaisių pats tas. Kartu su slyvomis dėjau savo džiovintų abrikosų ir lb tiko dėl lengvos rūgštelės. Cukraus mažinau iki 130 gr,bet kitą kartą dar mažinsiu kokiais 20 gr. Kepdama pakartotinai riešutų suverčiau visus 100gr, nes lyg daugiau norėjosi,- tiko patiko. Žodžiu – labai labai superinis keksas ir ačiū Nidai už dalinimąsi receptais.
Miela Audrone, ačiū, kad parašėt, išties be galo smagu, kad keksą įvertino ir jūsų šeimyna!!!
superinis mano šeima sake jis bus Kalėdų keksas padtoviai. Įdomiausia, kad net paaugliukai visi choru pritarė, nes kiekvienais metais vis kepdavau, kažką nauja. dar kabai patiko štrudelio bandelės nuostabios. Ačiū už nuostabius ir labai skanius:) receptus. Naujų įdėjų, su mielu noru pakartosiu. Esu jūsų fanė.
Sveiki. Gal dar kam nors aktualu – tokią pačią arba labai panašią kepimo formą pirkau čia: https://bohemia.lt/kepimo-indaiformos/12743-banquet-pyrago-kepimo-forma-26x87cm-8591022561164.html
Dažnai būna nuolaidų. Rudenį mokėjau 13eu.
Agne, mano santykis su Ottolenghi visiškai toks pats kaip jūsų:)) Esu pernelyg daug jo knygų įsigijusi, kurios tik užėmė vietą lentynoje, vis pavartydavau ir padėdavau atgal, taip nieko ir nesusigundžiusi išbandyti. Tada per eilinį valymą kažkam tas knygas atidaviau, atsirado naujos vietos lentynose. O tada viena bičiulė, kuri tiesiog alpsta nuo Ottolenghi, kažkaip sugundė nusipirkti Simple. Nusipirkau kartu su Flavor. Simple prigijo, o Flavor niekaip neprilimpa nors tu ką. Matyt irgi kažkam atiduosiu:)) Na o Sweet turbūt yra ta antroji, kuri pritiko ir pasiliks pas mane ilgam.
Man turbūt nepatraukliai atrodo didesnė dalis Ottolenghi knygų vizualo. Mane neįkvepia tos nuotraukos gaminti. Tikiu, kad patiekalų skonis tikrai vertas išbandymo. Na bet kadangi visi pirmiausia valgom akim (knygas taip pat), tai be to vizualo, kuris man limpa, aš nė iš vietos.
Visų valgiusiųjų nuomone – puikus! Man lyg norėjosi kiek daugiau riešutų gabalėlių valgant, bet čia jau tobulinimai tobulybei :)) keliauja tiesiai į šventinių patiekalų sąrašą.
O dėl Ottolenghi – mano santykis irgi labai nevienalytis. Pvz., kiek nepatiko knyga Flavour, tiek patiko Simple. Kartais atrodo drąsiau pabandyti kažką pamačius čia, nei gaminti iš knygos 🙂
Puiku, Daiva!!!
Išbandžiau ir aš – super nuo kvapų ir skonio, nei sausas, bei per drėgnas. Nemirkiau naktį slyvų, supjiausčius, užpilus brendžiu gal 4-5 val.
Ačiū, Nida, už receptą.
Pingback: Keksas su romu ir razinomis – Nidos receptai
Kaip faina, Elena!!!! Aš panašiai jaučiausi jį ragaudama – jie yra tobulas keksas, tai matyt jis štai čia:)
Fantastiškas yra per silpnas būdvardis šiam keksui apibūdinti!
Esu didelė keksų ir cinamono kepiniuose megėja, todėl šis keksas yra tikras mano konditerinių svajonių išsipildymas.
Labai ačiū už receptą. 🙂
Asta, dėkui, kad parašėte!! Jūsų pasirinkimas šventėms buvo puikus, čia toks lyg ir paprastas kepinys, bet tikrai „iš aukštesnės lentynos”:) Su ta temperatūra išties yra reikalų, aš vieną irgi esu perkepusi, ir mane nervino pernelyg sausi apskrudę krašteliai, tik tai buvo mano klaida, nes orkaitė veikė su vėjeliu, o tokiu atveju reikia mažinti temperatūrą mažiausiai 10 laipsnių (sako literatūroje kad ir visais 20).
Su Ottolenghi aš turu irgi gana keistą santykį. Kai kurios jo knygos man visiškai neprilipo, turbūt labiausia dėl man nepatrauklaus vizualo… o šią, kepinių, taip pat, beje, įsigijau matydama kaip viena mano bičiulė Jurga kaifuoja pagal jos receptus kepdama:) Na ir tikrai man kol kas labai pasiteisino:) Džiaugiuosi, kad ir jus įkvepia mano bandymai!
Iškeptas Velykoms. Buvo valgytojų, kurie alpo iš malonumo ragaudami 🙂
Aš pati, kol maišiau tešlą, svaigau nuo jos aromato ir tikėjausi kažko toookiooo!
Tik, matyt, perkepiau, – keksas buvo labai skanus, bet mano lūkesčiai buvo dar didesni 🙂
O šiaip pastebėjau, kad Ottolenghi receptus susigundau išbandyti ne tiesiai iš knygų, o po to kai Jūs, Nida, juos išbandote ir taip gražiai pateikiate 🙂 Ačiū
Ačiū, kad pasidalinot įspūdžiais, Ilona! Gal kitąkart dėkit mažiau?…
Mano šeimai per daug slyvu, jei dėti puse porcijos būtu pats tad. Vyras juokiasi slyvos su keksu 😀
Skanus, bet mano šeimai per daug slyvu, jei dėti puse porcijos būtu pats tad. Vyras juokiasi slyvos su keksu 😀
Greta, tikrai nepirkit, jogurtas puikiai tiks! Pyragas bus šiek tiek liesesnis (čia bonusas, ne trūkumas:)). Žinoma, turiu omeny graikišką natūralų jogurtą, kuris yra puikus pakaitalas grietinei!
Atrodo labai skaniai, kepsiu Velykoms! Ar pavyktų vietoj grietinės naudojant graikišką jogurtą?.. Turiu nemažą kiekį jogurto šiuo metu šaldytuve ir galvoju, ar pirkti grietinę.
Sigita, sunku pasakyti nemačius (neparagavus) jūsiškio:) Maniškis buvo saikingai drėgnas, nors mano slyvos sugėrė visą iki galo alkoholį. Tai tiek tos drėgimės ir buvo, kiek buvo slyvose. Nepasakyčiau, kad čia kepinys iš tų „šlapiųjų”. tiesiog subalansuoto drėgnumo… Kažkaip man neužkliuvo, kad pernelyg sausas, bet gal jūsų lūkesčiai buvo kitokie?…
Sveiki. Iškepiau šį keksą. Man atrodo, idėja yra nerealaus nuostabumo, superskanus. Bet jis man gavosi norėtų būti drėgnokas. Ar taip ir turi būti? Nuotraukose taip neatrodo…
Gražių ir skanių Jums taip pat!!
Dekui Nida, pabandysiu ir be sodos, manau bus skanu 🥰 graziu Jums svenciu!!!
Inga, aš kepčiau vieną dieną prieš… Na visvien šviežias kepinys skanesnis…. 🙂
Ar tinka jį laikyti 4 dienas iki valgymo? Ar verčiau kepti vieną dieną prieš? Tarpinių variantų nelabai yra 🙂
Edita, kaip smagu, kad pasirinkote šventėms šį keksą! Tikrai nenusivilsite, pažadu:) Aišku, apmaudu dėl sodos, bet tokiais laikais gyvenam, ką padarysi, kad tik pasaulyje tokios bėdos būtų… Šiaip soda ir kepimo milteliai (abu kartu) dedami šlapesniuose kepiniuose, kuriuos „pakelti” kartais vien kepimo milteliais būna pernelyg sunku, tada į pagalbą soda ateina. Bet tokiu atveju, jei sodos, neturite, manau įdėkite daugiau kepimo miltelių, na blogiausiu atveju ne maksimaliai pakils keksas, bet skoniui tai tikrai nieko nenutiks.
Miela Nida, dėkui už nuostabų receptą, skaitosi „žiauriai” skaniai 🙂 būtinai kepsiu Velykoms. Tik turiu vieną klausimą. Dabar Lietuvoje soda patapo deficitu (dėl to, kad buvo importuojama iš RUS) – ar galiu jos visai nedėti, ar įdėti daugiau kepimo miltelių? Būsių labai dėkinga už atsakymą.
Aciu uz nuostabu recepta ,keksas tobulas ,net man nesudetingai pagaminamas
Rasa, sveikinu pagaliau sulaukus dukros po tiek metų… Neįtikėtina, kad gyvenam laikais, kai metų metais keliaut negalėjom….
Dėl kekso formos – taip, tai viena iš tų ažūriškai išpjaustytų formų, kuri man labai patinka:) Kažkur keliaudama užtikau ir nusipirkau, nes man tų formų per daug nebūna:) Šią labai mėgstu, ji sunki, o rezultatas visada visus nustebina:)
Dėl to įtrūkimo kepant – kai keksas kepamas formoje (pvz tokioje kaip ši), įtrūkimai būna visada, bet viršuje, kuri serviruojant tampa apačia, nes keksą išverčiam iš formos ir patiekiam aukštyn kojom. Šalia formos kraštelių niekada įtrūkimų nebūna (net turbūt neįmanoma, kad jie atsirastų, nes tešla kuo puikiausiai užpildo kiekvieną ertmę). Tačiau kepant keksiukų formelėse ta įtrūkusi forma tampa viršumi (nes keksiukų mes neserviruojam aukštyn kojom), tad įtrūkimai – natūralu ir nieko neteisingo:)
kooookia grazi kekso forma – cia kazkokia special forma? kaip tik planuoju velykoms keksa kepti, nes dukra po 3 metu gyzo i Lietuva i Australijos- vel sventes kartu po ilgo laiko. Tik dar turiu klausimeli – kodel man visada kepant keksa ar keksiukus – jie pratruksta?