Pastarosios dvi savaitės mano gyvenime buvo tarsi čiuožimas ant didžiulės bangos keteros. Po tokio ritmo visada sunku grįžti į rutiną, vis atrodo, kad kažko nepadariau, kad tinginiauju, kad kažko/kažkur nesuspėsiu… Vilniaus Knygų mugė, įskaitant ir pirmyn-atgal kelionę iš Australijos, buvo nelabai normalaus intensyvumo savaitė, vargu ar įstengčiau tokiu tempu gyventi nuolat (nors, tikiu, yra žmonių, kurių dienos atrodo būtent taip…). Nebuvo laiko po 43 valandas užtrukusio skrydžio persukti biologinio laikrodžio į lietuvišką, užtai lengviau buvo išgyventi jet-lag’ą sugrįžus namo į Australiją. Keliaujant rytų kryptimi visuomet organizmui atsistatyti sunkiau, nei judant į vakarus. Tačiau jei pirmosios kelionės iš Australijos į Europą jautėsi tarsi žygdarbiai, tai po poros metų galiu pasakyti, kad prie nesibaigiančių valandų lėktuvuose priprantama, kaip ir išmokstama susitvarkyti su biologinio laikrodžio sukalibravimu… Turbūt todėl australai išsijuosę ir keliauja per pusę Žemės Rutulio bent dukart metuose… 

Iš pavasarėjančios lietuviškos pilkumos grįžus į vis dar saulėtą Australijos vasarą, pirmas mano maršrutas buvo ūkininkų turgus… Vilniuje nelabai daug laiko galėjau skirti maistui, pusryčiams suvalgiusi  dubenėlį avižinių dribsnių košės bildėdavau į Litexpo, į Knygų Mugę, o ten jau kaip papuolė… Pirmą dieną kartu su Beatos Virtuvės merginomis, su kuriomis dalinomės stendą, sveikai pabadavom (pasirūpinom viskuo, tik ne maistu:)), bet kitas dienas mūsų improvizuota „virtuvėlė” už stendo užuolaidos pamažu pildėsi ir pačių atsineštais užkandžiais, ir lauktuvėmis, kuriomis mus vaišino lankytojai! Kažkas atnešė savo keptos duonos kepalą, kažkas pakeliuj pasirūpino sviestu ant tos duonos tepti, kažkas pavaišino naminiais sausainiais, stendo kaimynai pasidalino šokoladu… Tie susitikimai su skaitytojais Mugėje, žinokit, buvo tokie šilti ir malonūs, jog prisiminimais mėgausiuosi turbūt ištisus metus… Tiek gražių žodžių, tiek padėkų, tiek šypsenų, selfių, pasimatymų su šimtą metų nematytais draugais/giminėm/bendraklasiais/studijų draugais/buvusiais bendradarbiais, jog vakarais sunku būdavo užmigti nuo dieną išgyventų pozityvių emocijų uragano…. 

Labai maloniai nustebino ir jūsų palaikymas mano Portugalijos „avantiūrai”:) Kaip man miela, kad gyrėte, žadėjote atvažiuoti, kad sekate šią istoriją ir klausinėjate, kada gi projektas bus baigtas 🙂 Tad tiems visiems, kurie domisi statybų progresu, siunčiu linkėjimus ir dalinuosi keletu kadrų iš savo kaimo 🙂 Kol kas mes vis dar griovimo stadijoje, o griaunant vis atrandam gražių dalykų ir net koreguojam kai kurias projekto detales. Pavyzdžiui, nukrapščius sienų tinką, kai kuriose vietose atsivėrė labai meniškos nišos, kurias norėsiu išsaugoti. Užuot akmenines sienas sulyginus ir nudažius, greičiausiai paliksiu jas tokias, kokios yra… Mano mama, pamačiusi griaunamo namo vaizdus, sako, jog jai visa tai panašu į viduramžių pilį:) Tad tegul toks įspūdis bent iš dalies ir pasilieka:)

Prasidėjo trečias darbų mėnuo
Nulupus sienų tinką atsivėrė gražūs akmeniniai raštai…
Tokius dekoratyvinius kaminėlius turi kiekvienas tipiškas Portugalijos namelis
Šias akmenines girnas ir senoviškas plyteles surado darbininkai ir atidėjo į šalį. Tikrai rasiu kur pritaikyti buityje 🙂
Mūsų kaimas ypač autentiškas, vykstant automobiliu pakeliuj galima ir užstrigti 🙂
Kai kurios sienos išties primena viduramžių pilį 🙂

Na o receptas, kuriuo pasidalinsiu, jus tikrai nustebins ir sužavės savo paprastumu 🙂 Kitiems pasirodys, jog paplušėjot virtuvėje ne vieną valandą, bet iš tiesų tai užduotis – pirmokui. Vietoje prabangaus jautienos steiko šįkart siūlau išsikepti vegetarišką versiją – gražuolio kalafijoro kepsnius. Negailėkite kalafijorams druskos ir prieskonių, o čimičiuri padažui naudokite tuos žalumynus, kokius mėgstate ir, svarbiausia, kokius turite. Sviestinės pupelės tiks konservuotos, tereiks blenderio jas sutrinti į košę. Linkiu skanios vegetariškos vakarienės:) 

Kalafijorų steikai – restorano lygio vakarienė, kurią pasigaminsite be vargo
Vegetariškas kalafijoro steikas ant sviestinių pupelių košės, paskanintas čimičiuri
Print Recipe
Kalafijoro steikai su pupelių koše ir čimičiuri padažu
Niekas nepatikės, jog čia ne restorano patiekalas:) Tik niekam nesakykit, kaip paprastai ir greitai jis pagaminamas
Kalafijoro steikai
Course Main Dish
Virtuvė Lietuvos, Fusion
Raktažodis kalafioras
Pasiruošimas 5 min
Laikas 20 min
Porcijos
porc
Ingredientai
Kalfijoro steikams
Čimičiuri padažui
Course Main Dish
Virtuvė Lietuvos, Fusion
Raktažodis kalafioras
Pasiruošimas 5 min
Laikas 20 min
Porcijos
porc
Ingredientai
Kalfijoro steikams
Čimičiuri padažui
Kalafijoro steikai
Procesas
  1. Iš kalafijoro galvos (maždaug apie vidurį) išpjaukite dvi riekes (apie 1,5-2cm storumo), čia bus jūsų steikai. Likusius kalafijorus panaudokite kitiems receptams. Kalafijoro steikus iš abiejų pusių pabarstykite rūkyta paparika, druska ir pipirais (druskos negailėkit), pašlakstykite alyvuogių aliejumi, įmasažuokite prieskonius kuo giliau į kalafijoro tarpelius ir palikite pasimarinuoti, kol paruošite kitas patiekalo sudedamąsias dalis.
  2. Pasigaminkite čimičiuri padažą: dubenėlyje sumaišykite smulkintus žalumynus (žalumynus naudokite tokius, kokius turite, čia tiks viskas ir jums priimtinomis proporcijomis. Man patinka, kai čimičiuri dominuoja petražolės, papildomai pridedu visada mėtų, tačiau nebūtina). Sumaišykite su čili pipirais ir česnakais, supilkite actą ir paskaninkite druska bei pipirais. Supilkite alyvuogių aliejų ir sumaišykite. Atidėkite į šalį, kad skoniai susimaišytų, prieš patiekiant dar pasitikrinkite, ar netrūksta druskos, rūgšties.
  3. Konservuotas sviestines pupeles (aš naudoju ekologiškas) suberkite į nedidelį blenderį, ten pat įdėkite pasmulkintą česnaką, supilkite pusę kiekio pupelių skysčio (arba vandens, arba sultinio) ir suplakite iki vientisos košės. Pagal skonį pagardinkite druska ir pipirais, jei masė pernelyg tiršta, praskieskite ją dar šiek tiek vandens ar sultinio. Supilkite šią košę į nedidelį puodą ir kai būsite pasiruošę patiekti lėtai pakaitinkite, pašildykite.
  4. Lėtai įkaitinkite keptuvę (geriausia tiks sunkesnė, pvz., ketaus (špižinė)). Įpilkite mažą šlakelį aliejaus ir dėkite į keptuvę kalafijoro steikus. Visus inde, kuriame marinavosi steikai, likusius prieskonius su aliejumi sutepkite ant kalafijorų. Paimkite sunkesnį puodą švariu dugnu ir uždėkite ant steikų, kad gerai prisispaustų prie keptuvės pagrindo. Kepkite apie 3-4 minutes, arba kol kalafijorai gražiai apskrus. Apverskite kita puse, vėl paslėkite ir dar kepkite maždaug tiek pat.
  5. Į keptuvę sudėkite sviestą ir česnakus. Kai sviestas ištirps ir česnakai paskleis aromatą, šiek tiek paverskite keptuvę ir šaukštu nuolat pilkite karštą česnakinį sviestą ant kalafijoro kepsnių, taip pabaigdami kepti ir prisotindami kepsnius sviesto bei česnakų aromatu (pusiaukelėje apverskite steikus kita puse).
  6. Dviejų lėkščių centre dėkite po kelis šaukštus pupelių košės, šaukšto nugarėle paskleiskite po visą lėkštės dugną. Ant viršaus dėkite po kalafijoro steiką, palaistykite keptuvėje likusiu sviestu, viską pašlakstykite čimičiuri padažu ir patiekite.

Komentarų apie "Kalafijorų steikai su sviestinių pupelių koše ir čimičiuri": 4

  1. Nida Degutienė:

    OOOOO koks mielas šitas komplimentas:)) Linkėjimai Ozzie mate 🙂

  2. Ilona:

    Komplimentai receptui nuo manes ir mano antros puses Australo Wayne. Buvo labai gardu, kartosim ! Sekmes kuriant naujus receptus !

  3. Rita:

    Nuostabus, subtilis receptas! Sėkmės Jums kasdien visose veiklose!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *