Libano virtuvė: apverstas mėsos ir ryžių pyragas

Libanas man yra šalis, kurią aš visam gyvenimui prisiminsiu kaip tą, kurioje man nuo persivalgymo dvi dienas buvo pakilusi temperatūra:) Tai nutiko ne dėl mano godumo, bet dėl vietinių svetingumo… Kas keliavo po tą regioną, sutiks – vietinių svetingumui tiesiog nėra ribų, maistą jie į svečio lėkštę deda šaukštais, o kai jau svečias nustoja valgyti, šaukštais maistą deda tiesiai svečiui į burną!! Tada dar nežinojau, kad mandagu šiek tiek maisto palikti lėkštėje (aš, žinoma, visom jėgom stengiausi suvalgyti viską iki pat paskutinio kąsnio, kaip esu pratusi nuo vaikystės), tad po vienos tokios itin svetingos vakarienės ir atguliau dviem dienom su +38C temperatūra…. Niekada neįsivaizdavau, kad nuo persivalgymo galima taip sirgti, bet patvirtinu, kad galima. 

Todėl kai mano „Come in to my Kitchen” būrelio merginas į savo virtuvę pakvietė mano draugė Roula, Libano ambasadoriaus žmona, aš jau psichologiškai ruoštis pradėjau prieš kelias dienas:) Tiesiog libanietiškas maistas yra be proto skanus, valgyt mažai yra nemandagu, o daug – bijau 🙂 Viskas finale buvo gerai, niekuo nesiskundžiu:)) O Roula mums demonstravo keletą arabiškų kasdienos patiekalų, kuriais ji maitina savo šeimą – vyrą ir tris vaikus. Roula virtuvėje sukasi kaip vijurkas, maniau, kad aš esu gana greita prie puodų, bet man iki Roulos toli:) 

Gaminom kelių rūšių užkandžius su baklažanais, o vakarėlio „vinis” buvo mahlube – apverstas ryžių ir mėsos pyragas. Tokį pyragą, beje, kepa visame Artimųjų Rytų regione: Jordanijoje, Palestinoje, Sirijoje, Egipte. Pagrindiniai elementai yra gerai išmirkyti arba apvirti (parboiled) ryžiai (apie juos papasakosiu kiek vėliau), mėsa (dažniausia – jautiena arba ėriena, rečiau – vištiena), ir apskrudintos daržovės (dažniausia – baklažanai, tačiau tinka ir kitokios). Visi šie ingredientai sluoksniuojami puode, tada užpilamas sultinys ir puodas lėtai verda, kol ryžiai sugeria visą skystį ir gerai išpampsta. O tada ateina „tiesos momentas”, nes patiekiant visą tą puodo turinį reikia apverst aukštyn kojomis ir ant stalo patiekti kalną sluoksniais sukritusio maisto. Pasitaiko, kad puodo apačioje esantis sluoksnis ima ir neatlimpa apverstas (taip nutiko ir Roulai su jos baklažanais), ir tada būna didelis nusivylimas, kurį skubu taisyti: tiesiog iškrapštyti iš puodo prikepusius baklažanus ir sukloti juos ant jau išversto pyrago 🙂 Skoniui tai niekaip nepakenkia, gal tik šeimininkės ambicijoms:) 

Aš šiandien iškepiau savo mahlube versiją – vietoje baklažanų juostelių sudėliojau orkaitėje apkepintas saldžios bulvės riekeles. Gavosi tikrai puikus ir komfortabilus maistas, panašus į plovą, kurį su mieliausiu noru kitą dieną pasišildysim pietums ar vakarienei. 

Na ir pabaigai – keli sakiniai apie ryžius. Mano virtuvėje paprastai visada rasite trijų rūšių ryžių: pats didžiausias maišas japoniškų (koshihikari), truputį mažesnis basmati (daugeliui gyvenimo atvejų, įskaitant indišką ir Artimųjų Rytų virtuves) ir nedidelis pakelis jasmin (tailandietiškiems patiekalams). (turiu ir specifinių rūšių paejja’i, risotto ir kt, bet šįkart apie jas nekalbėsiu). Tačiau libanietiškoje virtuvėje daugiausia vietos spintelėse užims žinot kokie ryžiai? Uncle Ben’s. Negirdėjot apie tokius?:) Už tai, kad tokios rūšies ryžių nėra:) Bet Libane, pasirodo, tokiu bendriniu pavadinimu vadinami trumpagrūdžiai apvirti ryžiai!! Taip taip, ant pakelio su Libane sufasuotais ryžiais taip ir rašoma – „uncle ben’s”. Tad šiam konkrečiam patiekalui Roula naudojo savo „Uncle Ben’s” ryžius, kurie buvo tikrai labiau išpampę nei maniškiai basmati. Manau kelias minutes trumpagrūdžius ryžius apvirus, gautumėte lygiai tokį pat efektą, kaip Roulos uncle ben’s:)