Oi verkia obuoliai pievose sukritę… Šiemet ir vėl tikriausiai bus tie metai, kai žmonės vežimais veš, į komposto duobę pils… Pamenat, buvo neseniai tokie metai, kai linko obelų šakos, kai sulčių spaudyklos buvo užbukintos savaitėms į priekį, kai visi ūkiai tiesiog skendo obuoliuose:) Kai einu pasivaikščioti, matau tokias apleistas obelis, kažkada čia matyt kažkieno sodas […]
Ar ir jūsų soduose jau bumpsi alyviniai obuoliai? Aš nors savo obelų ir neturiu, bet turiu bičiulių, kurie tokiais gardėsiais aprūpina:) Alyviniai obuoliai Lenkijoje dar vadinami „popieriniais”. Ir išties jiems tai turbūt labiausiai tinkantis pavadinimas, nes būdami tokie skanūs jie deja stovi labai trumpai, o nukritę nuo medžio turi būti kuo skubiau suvartojami… Labai visuomet […]
Puoliau į virtuvę po beveik mėnesio nešeimininkavimo, kaip išbadėjusi! Šeštadienį 6 valandą ryto iš lovos mane gali išvaryti nebent planas pagaminti ką nors ypač skanaus:) O tų planų turiu gal net septyniolikai šeštadienių:) Tad nežinau kaip čia su tais miegais bus apskritai:) (na gerai jau gerai, šią savaitę aš vis dar pilnai negrįžusi į formą […]
Tai štai tas mano rudeninis „pyragas”, kurio laukėte:) Ne, tai nėra tas kepinys, kuriame tarp obuolių reikia ieškoti pyrago tešlos, tai yra TAS kepinys, nuo kurio pakvimpa namai bandelėmis!!:) Nes tik du dalykai namus daro jaukius iki negalėjimo – obuolių pyragas su cinamonu, arba mielinės bandelės…:) Tai čia kaip ir abiejų po truputį:) Vienas dalykas, […]
Jūs jau turbūt iškepėt kokius dešimt obuolių pyragų, kol manęs nebuvo, tiesa?:) Nes koks gi ruduo be tų pyragų, paverčiančių namus pačia jaukiausia vieta pasaulyje… Spėju, kad ir šiemet į orkaitę šovėte Prancūzišką obuolių pyragą, nes tokio populiarumo nėra sulaukęs nė vienas šio blogo receptas:) Aš irgi jį kepu, kai tik obuolių bepradedančių gesti namuose […]
Parašiau pavadinimą ir plačiai nusišypsojau:) Na niekaip kitaip jo ir neišeina pavadinti šio biskvitinio senoviško pyrago… O jūs pamenate, kaip tokius vyniotinius kepdavo mūsų mamos ir močiutės, į juos sukdavo varškės, uogienės įdarus, o paskui supjaustydavo riekelėmis, išklodavo jomis gilaus indo sieneles, ir į vidų pripildavo grietinės žele??.. Dievaži kada nors pamėginsiu tokį senovišką pyragą […]
Iš tiesų tai rudens aš nemėgstu. Nemėgstu dėl to, kad niekaip nenoriu širdimi paleisti vasaros, atsisveikinti su ištisą amžinybę trunkančiomis dienomis, su vaiskiais rytais, pilnais paukščių klegesio, su akis raminančia žaluma, ir su begaline energija, kurią kasdien papildo vis nauja saulės spindulių dozė. O štai ruduo, kad ir koks spalvingas ir melancholiškas būtų, manęs nedžiugina […]
Net neabejoju, kad kartais ir jums tenka pasukti galvą prieš kokią nors didesnę ar mažesnę šventę, sprendžiant klausimą kokiais patiekalais pavaišinti garbingus svečius. Aš net esu susidariusi savo geriausiai pasisekusių patiekalų sąrašėlį, kad prireikus (arba išgaravus atminčiai) galėčiau greitai prisiminti. Turiu keletą labai pasiteisinusių sriubų receptų, turiu kelis šventinius pagrindinius patiekalus – ir tuos, kuriuos […]
Ar jums dažnai būna taip, kad patys save nustebinate? Man nutinka kartais, gal net retkarčiais, bet šis tikrai buvo vienas tų. Labai labai laukiau, ir pagaliau sulaukiau obuolių derliaus (bent vienas derlius šiemet, tokią nepasisekusią vasarą, sunoko gausiai ir laiku:)). Draugė prikrovė pilną maišą obuolių… „Šie – alyviniai, iš tėvuko sodo. O šitie gražuoliai – ananasiniai. Šitie […]
Aš jau ilgiuosi to ramaus meto po švenčių, kai staiga savaitgaliai lieka pačiam sau. Ne pirkiniams, namų puošimui ar tvarkymui, ne meniu galvojimui, ne svečių susodinimas, silkių sūdymas, bet tiesiog ramus savaitgalis, kai gali vakare pažiūrėti filmą, ar (neįsivaizduoju, kad taip gali nutikti) paskaityti knygą… Ir net kai gali atsisėsti ir ramiai parašyti blog’o įrašą… […]