Japonija

Nežinau, kada mano gyvenime atsirado Japonija. Ne, ne ta prasme, kada pirmąkart sužinojau žemėlapyje kur ji yra:). Niekuomet nesu buvusi Japonijoje ir tai be jokių abejonių šalis, kuri yra mano top 5 geidžiamiausių sąraše. Kuo daugiau sužinau apie Japonijos kultūrą, tradicijas, maistą, papročius, tuo didesnę meilę ir pagarbą šiai šaliai jaučiu… Minėjau keliuose ankstesniuose savo […]

Žuvienė

Užaugau Dzūkijoje. Krašte, kuris garsėja miško gėrybių klodais. Ir visada pavydėjau pajūrio gyventojams, kurie, kaip man atrodė, turi savo klodus šviežios žuvies:) Labai gaila, kad nors ir turime savo 99 kilometrus pajūrio, žuvies patiekalai Lietuvoje apsiriboja šaldyto pangasijaus file, importuota iš Vietnamo, arba jūros lydeka, taip pat, beje šaldyta, kurią gaminant prasmirsta visa virtuvė. Todėl […]

Obuolių pyragas su ruginiais miltais

Kažkurią dieną sėdėdama savo saulėtoje terasoje ir besimėgaudama 30  laipsnių šiluma (kas labai jau neįprasta lietuviškam suvokimui spalio pabaigoje), galvojau apie tai, kaip žmogaus organizmas reaguoja ne vien į temperatūros pokyčius, bet net į kalendoriaus dienas. Konkrečiai mąsčiau apie apetitą vienokiam ar kitokiam maistui. Juk, pavyzdžiui, kaip bemėgtumėm arbūzus, jie skaniausi būna per pačius karščius. […]

Kotletai. Fusion variantas :)

Na ir koks gi lietuvis ilgai ištvertų be kotletų? Kas jau duota mums „su motinos pienu”, to neišbrauksi jokiomis pastangomis 🙂 Kotletus vienokia ar kitokia forma turi turbūt kiekvienos šalies virtuvė. Atrodytų, kas galėtų skirtis jų pagaminimo receptuose? Vienok, skirtumų tikrai yra. Lietuviški tradiciniai kotletai dažniausiai gaminami maišant maltą rieboką kiaulieną su jautiena, minkštumui pridedant […]

Daržovių curry su tofu

Šios dienos vakarienė buvo inspiruota įspūdžių, kuriuos patyriau Japonijos ambasadoje. Šiandien dalyvavau tikrų tikriausioje japoniškos arbatos ceremonijoje. Japonų kultūra visuomet man kėlė didžiausią pagarbą ir susižavėjimą. Bet po to, kai sužinojau visas arbatos gėrimo plonybes, ši šalis tapo man dar geidžiamesne… Tam, kad išmokti pateikti arbatą, tenka trinti suolą mažiausiai penkerius metus. Vėlesnė 15 metų […]

Tom Kha Kai – sriuba su kokoso pienu

Viena iš MBA programos, kurią šiuo metu studijuoju, dalykų – asmeninė komunikacija. Mandrai skambantis pavadinimas slepia paprasčiausią iškalbos meno pamoką. Per ją, be to, kad klausome naudingų teorinių patarimų, privalome atlikti praktines užduotis. Pavyzdžiui, atsistoję prieš auditoriją pasakyti tam tikros trukmės kalbą anglų kalba. Negana to, kad kalbėti reikia prieš auditoriją, tave dar ir filmuoja. […]

Cibulienė

Perskaičiau parašytą šio įrašo pavadinimą ir susimąsčiau: o kodėl kai kurių patiekalų galūnės lietuvių kalboje yra identiškos ištekėjusių moterų pavardžių galūnėms?! Kiaušinienė, kopūstienė, cibulienė… Jei jau vedant paraleles tarp valgių ir pavardžių, kodėl, kažin, mėgiamas pusryčių patiekalas negalėtų vadintis „kiaušinevičiumi”, tradicinė sriuba – „kopūstėnu”? 🙂 Turbūt reiks kreiptis į lietuvių kalbos komisiją, kad paaiškintų šį […]

Tempura Soba. Įvadas į japonų virtuvę

Nuo spalio pradžios smarkiai pasikeitė mano grafikas: prasidėjo intensyvios studijos universitete. Todėl laiko mažiau liko ne tik rašymui blog’e, bet ir pačiam maisto gaminimui! Tikiuosi, mano nuolatiniai skaitytojai dėl to neliks alkani? 🙂 Meilę Azijos virtuvei deklaravau ne vieną kartą. O savo pastarąjį susižavėjimą japonų patiekalais taip pat esu ne kartą reiškusi šiame blog’e. Laukiu […]

Keptas viščiukas. Atgal į praeitį

Ar pamenate laikus, kai joks šventinis lietuviškas stalas neapsieidavo be iš anksto žinomų tradicinių patiekalų? Be visų mišrainių lemiamu momentu dažniausiai būdavo pateikiamas keptas viščiukas. Kas tais laikais terliodavosi išpjaustydamas krūtinėlės file ar dar sudėtingiau – blauzdelių mėsytę sultingiems kepsniukams ant laužo?… Viščiukas būdavo kepamas visas. Kiekviena šeimininkė tikrai turėjo (turi?) savo „firminį” kepto viščiuko […]

Gardūs užkandžiai. Kulinarinių blog’ų lobynas

Prieš keletą dienų namuose ruošiau puotą dviženkliam skaičiui svečių. Kaip įprasta, sudarinėjant meniu daug laiko netenka sugaišti nusprendžiant koks bus desertas ar karštas patiekalas. Ieškant idėjų užkandžiams nutariau pasikliauti kulinariniais blogais. Tik pradedantiesiems blog’ų gausa gali pasirodyti tarsi neįžengiamos džiunglės. Pamažu atsisijoja mėgiami ir patikimi, į kuriuos pažvilgčioju kaskart, kai tik turiu laiko. Vieni blog’ai […]