Praeitą savaitę nusigrūdau į ten, kur, kaip mano močiutė sakytų, „velnias sako labanakt”. Po poros valandų vairavimo sekant visus žemėlapio vingius atsikliuvau senoviškame Druzų kaime. Apie šią tautelę, vis dar išlikusią Artimųjų Rytų regione, buvau daug girdėjusi, bet nebuvo progos pamatyti kaip jie gyvena. Ir štai išsiruošiau kartu su savo bičiule Abbie, jau ne pirmus metus rašančia knygą apie šių biblijinių žemių ir čia gyvenusių tautų kulinarinį paveldą.
Kaip žinia, su beduinais žiemą braidžiojau po mišką ir rinkau žoleles, tinkamas maistui, pas arabus kepiau kvapnią duoną ir pyragus (šiame blog’e yra receptai), o dabar eilė atėjo druzams. Nepaminėjau žydų, bet žydiška virtuve remiasi beveik kiekvienas mano pastarasis įrašas:)
Smulkus reportažas apie druzų kaimą pasirodys ne už ilgo Virtuvės žurnale, o kiek vėliau ir mano blog’e. Bet tuo tarpu siūlau jums pasigaminti Madžiadros – sveiko vegetariško tipinio druzų patiekalo su lęšiais ir skaldytais kviečiais. Užtruksite kokį pusvalanduką, bet prižadu, kad skonio receptoriai apturės daug džiaugsmo, o sąžinė liks švari, kad prisivalgėte sveiko maisto.
1 puodelis smulkių lęšių
1 puodelis skaldytų kviečių bulgur
4 dideli svogūnai
5 puodeliai vandens
Alyvų aliejaus
Druskos, pipirų, kvapniųjų pipirų, cinamono, maltų gvazdikėlių
Lęšius nuplauname ir verdame vandenyje, kol suminkštės. Tuo metu smulkiai supjaustome svogūnus ir apkepame juos dideliame kiekyje alyvuogių aliejaus (kol suminkštės ir paruduos). Į verdančius lęšius, kai jie suminkštėja, supilame kviečius ir svogūnus su visu aliejumi, kuriame jie kepė. Pasūdome ir užverdame. Pavirus minutę, išjungiame ugnį, pabarstome pipirais ir kitais prieskoniais (negailėkit!!) ir paliekame uždengtą puodą pastovėti 10 minučių. Prieš pateikiant, jei trūksta, pasūdome.
Jei neturite galimybės įsigyti kviečių, Madžiadrą galite pasigaminti su ryžiais. Tik juos į puodą reiktų suberti kai lęšiai bus pusiau išvirę.