Prancūziškas vištienos kepenėlių paštetas tik atrodo labai sofistikuotas patiekalas… Iš tikrųjų jis taip paprastai pagaminamas, kad net drovu prisipažinti, jog buvo įdėta tiek nedaug pastangų, kad ant stalo atsirastų toks karališkas užkandis 🙂 Užtai visi žinom, kaip toks patiekalas pasiteisina įvairuose vakarėliuose, ant švenčių stalo, o labiausiai rytojaus dieną, kai pirmu numeriu atsikėlęs ryte pradarai […]
Kiekviena tauta turi bent vieną patiekalą, kuris yra tos tautos „vaistas nuo visų ligų”. Pavyzdžiui, žydai savo vištienos sultinį vadina „penicilinu”, mat tiki, kad juo maitinant net sunkiausią ligonį, pamažu jam grįžta jėgos. (Šiaip tai su šiuo teiginiu tikrai sutinku, pati tokiu sultiniu „ant kojų pastačiau” ne vieną sunegalavusį artimąjį ir save pačią…). Japoniška liaudiška […]
Kai užsisuku darbuose ir reikaluose, su nuoširdžia užuojauta imu galvoti apie žmones, kurie neturi prabangos mėgautis procesais virtuvėje taip, kaip tą galiu sau leisti aš. Apie tuos, kurie dirba nuo ryto iki vakaro, augina vaikus, kuriuos reikia suruošt į mokyklas ir darželius, suvežiot į būrelius, pasirūpinti pirkiniais, įtikti su vakarienėm, pagalvot, ką rytoj supakuos pietų […]
Šiame recepte didžiausi ditirambai skamba marinatui! Užsirašykite šį receptą, pasikabinkite ant sienos ar kur nors kitur matomoj vietoj, ir viską, ką nuo šiol kepsite (visą viščiuką, sparnelius, baluzdeles ar šlauneles, gal net kiaulienos šašlykus (dar nemėginau, bet kažkodėl neturiu nė menkiausios abejonės, jog būtų super), krevetes….) kepkite tik pamarinavę būtent šiame marinate. Surašyto kiekio man […]
Australijos maisto scena yra ypatinga, bet man pasirodė labai įdomus vienas tos scenos elementas – barai (plačiai vadinami pubs, tik tai nėra tai, kaip alaus baras yra suprantamas Lietuvoje). Kai kurie barai savo dizainu tokie artimi angliškiems ir airiškiems pub’ams, kad kartais net užsimiršti, jog esi kitame planetos pakraštyje, o ne Europoje. Kitur barai turi […]
Mūsų australiškas Kalėdų Senelis šiemet po egle paliko neįprastą dovaną (apskritai man su amžium vis labiau patinka, kai dovanotojai dovanoja emociją, nes ateina laikas, kai daiktų namuose net per daug… Na nebent kulinarinės knygos – jų niekada man negana:)). Ta dovana – tai 5 valandų žvejyba išplaukiant giliau į vandenyną nedideliu žvejybiniu kateriu vienoje New […]
Jau trečius metus pradedu ne speiguotą žiemą, o patį pačiausią vidurvasarį! Jei Kalėdos Pietų pusrutulyje spiginant saulei vis dar atrodo kaip pasišaipymas iš gražios šventės, tai Naujieji vasarą skamba puikiai! Ilgi šilti vakarai, pailsėję, saulės nugairinti žmonių veidai, susirinkę pasigrožėti dangų nušviečiančiu įspūdingu šviesų šou, kitą dieną – įšilusios jūros bangos ir visuotinės australų atostogos… […]
Niekas nepaneigs – kalakutas ant švenčių stalo tikrai visada padaro įspūdį svečiams. Tačiau ne visada tas įspūdis toks geras, kai keptą kalakutą imi pjaustyti ir porcijuoti…. Iškepti šį milžiną taip, kad jis būtų ir pilnai iškepęs, ir sultingas, tikrai nemenkas iššūkis, ne visada pasiseka net patyrusiems kepėjams. Esu bandžiusi ir mirkyti kalakutą sūryme (visų pirma […]
Jei gatvėje vienas šalia kito veiktų keletos Pietryčių Azijos regiono šalių autentiški restoranai – Kambodžos, Tailando, Vietnamo, Indonezijos, Singapūro ir, tarkim, Filipinų – kurį pasirinktumėt aplankyti pirmąjį? 🙂 Aš tai eičiau į vietnamietišką… Man visame šiame didžiuliame regione (kuris dažnai Lietuvoje vadinamas bendriniu „Azijos” vardu) turbūt nėra geriau subalansuotų skonių, nei Vietnamo. Sofistikuotos prancūzų virtuvės […]
Lygiai taip, kaip aš esu priklausoma nuo kulinarinių knygų, aš negaliu praeiti pro kulinarinių žurnalų lentynas… Australijoje šia prasme yra tikras rojus – net kelių pavadinimų kokybiški stori mėnesiniai kulinariniai žurnalai, tada dar specializuoti ketvirtiniai receptų rinkiniai (pvz., vaišės lauke, Kalėdos, Velykos, žiemos valgiai, Viduržemio regiono patiekalai ir tt). Kai pabaigiu skaityti australiškus, keliauju prie […]