Šiandien laikiau savo pirmąjį MBA egsaminą 🙂 Rezultato tikiuosi teigiamo :), bet norėjau papasakoti ne apie finansų apskaitą, kurią griaužiau pastarąją savaitę, bet apie tai, kaip užsienio aukštosiose mokyklose organizuojami egzaminai. Sekiojau šiandien kaip kokia nesusipratėlė paskui kitus grupiokus, nes man tokia egzaminų sistema buvo savotiška naujiena. Visų pirma, atėjus į egzaminą reikia užsiregistruoti: pateikti […]
Caprese – man bene pats tobuliausias patiekalas. Visiškas balansas: greitas pagaminimas, sveikas maistas, estetiškas vaizdas, subalansuotas skonis, tinka bet kuriuo paros metu ir bet kuriuo metų laiku. Be to, tai beveik atitinka mano taip garbinamą japonų maisto kultūrą:) Lėkštėje, kaip teigiama, turi būti 5 spalvų maistas. Duoną užskaitant kaip geltoną spalvą, gaunasi tikra itališko patiekalo […]
Kai mano vienas bičiulis ilgai keiksnojo lietuviškus tautinius patiekalus ir skurdų mūsų kulinarijos aruodą, tyliai sau pagalvojau „o ką kalbėti lenkams, kurių tautiniai patiekalai – tai bigosas (troškinti kopūstai su visu tuo, kas lieka po bet kokio baliaus ar prisivalgymui skirto savaitgalio) ir fliakai (tiesioginis vertimas būtų „žarnos”, tačiau šią keistą kvapą turinčią sriubą lenkai […]
Rašydama šį blog’ą nuolat susiduriu su dilema: kaip tinkamai vartoti užsienio kalbos žodžius, kurių atitikmens lietuvių kalboje nėra, o jų „praspelinimas” skamba gan keistai. Taip kaip ir šis atvejis – Seviše. Rizikuoju, tačiau darau prielaidą, kad bent jau pavadinimas mano blog’o skaitytojams tikrai girdėtas. O kai įsitikins, kaip paprastai šis sveikas ir gardus užkandis pagaminamas, […]
Nežinau, kada mano gyvenime atsirado Japonija. Ne, ne ta prasme, kada pirmąkart sužinojau žemėlapyje kur ji yra:). Niekuomet nesu buvusi Japonijoje ir tai be jokių abejonių šalis, kuri yra mano top 5 geidžiamiausių sąraše. Kuo daugiau sužinau apie Japonijos kultūrą, tradicijas, maistą, papročius, tuo didesnę meilę ir pagarbą šiai šaliai jaučiu… Minėjau keliuose ankstesniuose savo […]
Užaugau Dzūkijoje. Krašte, kuris garsėja miško gėrybių klodais. Ir visada pavydėjau pajūrio gyventojams, kurie, kaip man atrodė, turi savo klodus šviežios žuvies:) Labai gaila, kad nors ir turime savo 99 kilometrus pajūrio, žuvies patiekalai Lietuvoje apsiriboja šaldyto pangasijaus file, importuota iš Vietnamo, arba jūros lydeka, taip pat, beje šaldyta, kurią gaminant prasmirsta visa virtuvė. Todėl […]
Kažkurią dieną sėdėdama savo saulėtoje terasoje ir besimėgaudama 30 laipsnių šiluma (kas labai jau neįprasta lietuviškam suvokimui spalio pabaigoje), galvojau apie tai, kaip žmogaus organizmas reaguoja ne vien į temperatūros pokyčius, bet net į kalendoriaus dienas. Konkrečiai mąsčiau apie apetitą vienokiam ar kitokiam maistui. Juk, pavyzdžiui, kaip bemėgtumėm arbūzus, jie skaniausi būna per pačius karščius. […]
Na ir koks gi lietuvis ilgai ištvertų be kotletų? Kas jau duota mums „su motinos pienu”, to neišbrauksi jokiomis pastangomis 🙂 Kotletus vienokia ar kitokia forma turi turbūt kiekvienos šalies virtuvė. Atrodytų, kas galėtų skirtis jų pagaminimo receptuose? Vienok, skirtumų tikrai yra. Lietuviški tradiciniai kotletai dažniausiai gaminami maišant maltą rieboką kiaulieną su jautiena, minkštumui pridedant […]
Šios dienos vakarienė buvo inspiruota įspūdžių, kuriuos patyriau Japonijos ambasadoje. Šiandien dalyvavau tikrų tikriausioje japoniškos arbatos ceremonijoje. Japonų kultūra visuomet man kėlė didžiausią pagarbą ir susižavėjimą. Bet po to, kai sužinojau visas arbatos gėrimo plonybes, ši šalis tapo man dar geidžiamesne… Tam, kad išmokti pateikti arbatą, tenka trinti suolą mažiausiai penkerius metus. Vėlesnė 15 metų […]
Viena iš MBA programos, kurią šiuo metu studijuoju, dalykų – asmeninė komunikacija. Mandrai skambantis pavadinimas slepia paprasčiausią iškalbos meno pamoką. Per ją, be to, kad klausome naudingų teorinių patarimų, privalome atlikti praktines užduotis. Pavyzdžiui, atsistoję prieš auditoriją pasakyti tam tikros trukmės kalbą anglų kalba. Negana to, kad kalbėti reikia prieš auditoriją, tave dar ir filmuoja. […]