Šiandien laikiau savo pirmąjį MBA egsaminą 🙂 Rezultato tikiuosi teigiamo :), bet norėjau papasakoti ne apie finansų apskaitą, kurią griaužiau pastarąją savaitę, bet apie tai, kaip užsienio aukštosiose mokyklose organizuojami egzaminai. Sekiojau šiandien kaip kokia nesusipratėlė paskui kitus grupiokus, nes man tokia egzaminų sistema buvo savotiška naujiena.

Visų pirma, atėjus į egzaminą reikia užsiregistruoti: pateikti savo studento pažymėjimą arba kokį kitą dokumentą su nuotrauka. Taip vyksta pirminė kontrolė, ar pats atėjai į egzaminą, o gal sumanei pagudrauti ir atsiuntei savo įmonės finansų direktorių 🙂 Savo asmens dokumentą iškeiti į nieko nesakantį numeriuką – tai užkoduota tavo asmenybė. Tad egzamine, kaip patys suprantate – jokių simpatijų, antipatijų nei šališkumo.

Dėstytojas egzamine, trunkančiame 3,5 valandos nesėdi – jo darbo įkainiai, manau, didesni nei kvalifikacija, kuri reikalinga saugant studentus, kad jie sąžiningai spręstų pateiktus uždavinius. Tą atlieka 3 pensijinio amžiaus žmogeliai: ir jiems gerai, nes turi užsiėmimą, ir universitetui gerai: sutaupo lėšas (universitetas, beje, privatus, tad moka skaičiuoti pinigus :)).Visus savo daiktus, telefonus ir kitką studentams tenka sukrauti auditorijos priekyje, prie lentos: suoluose nieko negalima turėti, išskyrus kalkuliatorių ir rašymo priemonę.

Toliau viskas vyksta tarsi valstybiniame egzamine Lietuvoje: praplėšiamas vokas ir išimamos užduotys. Kartu su jomis – spaustuvėje atspausdintas rožinio atspalvio specialus „sąsiuvinys”, kurio nei apkeisi, nei kokį lapą papildomą įdėsi, nei dar kaip kitaip sugudrausi. Štai ir viskas. Belieka teisingai atsakyti i egzamino klausimus. Tiesa, maža detalė: studentams galima naudotis pačių pasidarytu „formulių lapu” – A4 formato lape gali užsirašyti viską, ką tik nori (niekas netikrina). Tai didžiulis palengvinimas (o gal tik psichologinė ramybė?:))

Manau, tokios paprastos detalės išties užtikrina skaidrumą, o rezultatai iš tiesų atspindi valandas, kurias paaukojai studijoms (o ne rankų miklumą traukiant iš rankovių špargalkes :)). Pažadu, kad apie savo rezultatus informuosiu 🙂 Tada ir padarysime galutines išvadas 🙂

Na, o tokiai „šventinei” dienai praversiu savo šeimos receptų skrynią:) Kaip įprasta, „anų laikų” receptai – be galo paprasti. Bet kiek juose išradingumo paprastus dalykus paverčiant tikrais gardėsiais!…

Jei šaldytuve liko savo dienas bebaigiančio balto sūrio gabalas, ir niekas nenori jo valgyti, arba jei pasikvietėte keletą draugų vyno taurei ar alaus bokalui, ir norite jiems pateikti ką nors kitko, nei geltoną sūrį ir alyvuoges, griebkitės darbo! Baltą sūrį (jis gali būti paprastas, arba su kmynais ar kitokiais priedais) apibarstykite stambia druska, pipirais ir smulkinto česnako gabalėliais, jei tai paprastas varškės sūris be priedų – dar apibarstykite kmynais, viską įtrinkite, sūrį įvyniokite į foliją ir kiškite į orkaitę, įkaitintą iki 190 C. Pakepkite pusvalandį, tada atvyniokite foliją ir dar paskrudinkite apie 10-15 minučių, kol sūris bus gražiai pageltęs.

Kai išimsite iškeptą sūrį, nepulkite jo pjaustyti, kad ir kaip gardžiai jis atrodytų ir kvepėtų 🙂 Karštas sūris bus toks trapus, kad visas byrės iš po peilio 🙂 Bet kai atauš, taps tvirtos, kietos konsistencijos, puikiai tinkamas serviravimui. Tai gali tapti tikra jūsų užkandžių stalo puošmena 🙂

Skanaus ir gražaus artėjančio savaitgalio!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *