Kažkurią dieną sėdėdama savo saulėtoje terasoje ir besimėgaudama 30 laipsnių šiluma (kas labai jau neįprasta lietuviškam suvokimui spalio pabaigoje), galvojau apie tai, kaip žmogaus organizmas reaguoja ne vien į temperatūros pokyčius, bet net į kalendoriaus dienas. Konkrečiai mąsčiau apie apetitą vienokiam ar kitokiam maistui. Juk, pavyzdžiui, kaip bemėgtumėm arbūzus, jie skaniausi būna per pačius karščius. Dabar, rudeniop, joks arbūzas man neatrodo toks gyvybiškai būtinas, kaip rugpjūtį, kuomet čia, Tel Avive, tikrai nebuvo kuo kvėpuoti. Taip pat yra su šaltibarščiais, ir net lapinėmis salotomis, be kurių nepraeina jokia mano diena karštojo sezono metu (karštasis sezonas Izraelyje tęsiasi nuo kovo iki lapkričio :)).
Panaši situacija, tiesa, sunkiai paaiškinama, atsitinka su rudeniniais patiekalais, kurių imi ir užsigeidi, kokia temperatūra už lango bebūtų. Geriausias to pavyzdys – įkyriai mane persekiojantis obuolių pyrago troškimas. Kad ir kaip dievinčiau visus kepinius, kuriuose yra obuolių, skaniausi visgi jie man rudenį… O ir tas kvapas namuose, kai pasklinda cinamono ir vanilės aromatai, yra nepakartojamas…
Šarlotė. Taip vadinosi mano mėgstamiausias obuolių pyragas, kurį pirkdavau gyvendama Lenkijoje. Itin paprastas, bet be galo gardus kepinys: iš apačios ir viršaus pyragą įrėmina trapios tešlos papločiai, o viduje – storas tarkuotų obuolių sluoksnis. Neriebu ir be galo skanu. Tad šį kartą kviečiu į kulinarinius atradimus, kaip šiek tiek numalšinti priekaištą sau dėl suvartoto didesnio nei derėtų kalorijų kiekio 🙂 Ogi kvietinius miltus pakeiskime ruginiais! Skonis ne tik nenusileidžia tradicinės Šarlotės skoniui, bet, sakyčiau, dar ir jį lenkia. Dėl sodrios rudos spalvos gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad pyragas – šokoladinis:) Gaminimo procesas – itin nesudėtingas ir pakankamai greitas. Todėl jei užsimanėte, kad ir jūsų namai šiandien pakviptų karšto obuolių pyrago aromatu, nieko nedelsdami imkitės darbo 🙂
3 puodeliai ruginių miltų
Žiupsnelis druskos
1/2 šaukštelio kepimo multelių
1/2 šaukštelio sodos
1 šaukštelis cinamono
100g kieto sviesto arba margarino
1/2 puodelio rudojo cukraus
1 didelis kiaušinis
1/2 puodelio medaus
Įdarui:
1/2 puodelio graikiškų riešutų
2 kg rūgščių obuolių
3 šaukštai citrinos sulčių
3-4 šaukštai rudojo cukraus (priklausomai kokie rūgštūs obuoliai)
2 šaukštai skysto medaus
1/2 puodelio razinų (nebūtinai)
Prieskonių: 2 šaukšteliai cinamono, patarkuoto muškato riešuto, žiupsnelis kardamono (jei mėgstate), žiupsnelis maltų gvazdikėlių, žiupsnelis malto imbiero.
Miltus, sumaišytus su druska, kepimo milteliais, soda ir cinamonu, suberiame ant stalo, sudedam gabaliukais supjaustytą sviestą bei cukrų ir kapojam peiliu, kad gautųsi birūs trupiniai. Įmušam kiaušinį, įpilam medų ir išminkom tešlą. Jei tešla labai limpa prie rankų, pridedam dar šiek tiek miltų. Padalinam į dvi dalis ir padedam į šaldytuvą. Visą šią procedūrą galima atlikti ir su virtuviniu kombainu, ne rankomis.
Obuolius nulupam, sutarkuojam per burokinę tarką. Sumaišom su citrinos sultimis, cukrumi, medumi, prieskoniais, razinomis.
Įkaitinam iki 190C orkaitę. kepimo formą (20X30) išklojame pergamentiniu popieriumi. Vieną gabaliuką tešlos iškočiojame į kvadrato formos paplotį. Užvyniojame šį paplotį ant kočėlo ir pernešame į kepimo skardą. Nesijaudinkite, net jei tešla sutrūks, visada trūkstamas vietas galima prilipdyti rankomis: kepant pagrindas išsilygins. Subadom visą pagrindą šakute. Ant viršaus suberiam graikiškus riešutus ir pašauname į orkaitę 13-15 minučių.
Per tą laiką iškočiojame antrą kvadratą iš likusios tešlos. Kai apačia iškepa, sumažiname karštį iki 180C, ant pagrindo sudedame tarkuotų obuolių masę. Viršų uždengiame antruoju iškočiotu papločiu. Paviršių kelis kartus įpjauname peiliu (x formos įpjovimus), ir pašauname į orkaitę. Kepam pusvalandį, tada viršų uždengiam kepimo folija, kad jis per daug neapskrustų, ir dar pakepame apie 15 minučių.
Šiek tiek pravėsusį pyragą pateikiam pabarstę cukraus pudra ir cinamono milteliais. Pyragas skanus ir šaltas, bet ypač – karštas su ledais.
Ačiū www.kwestiasmaku. com
Mažiausiai, ką galiu padaryti. 🙂
p.s. rytojaus dieną man jis dar skanesnis, tikrai!
Loreta, neįtikėtina, čia tikrai tooooooks senas receptas:))) Net nežinau, ar kas jį bandė, ar ne, o gal tik nepakomentavo (tada dar mažai kas komentuodavo) bet jūs esat čempionė!!! Ačiū, kad atrandat, bandot ir parašot 🙂
Prieš 13m. įdėto recepto niekas nepabandė….
Šiandien jį iškepiau. Kai dorojome po antrą porciją, paklausiau vyro, kaip apibūdintų jo skonį, apart”skanus”. Jis pasakė – turtingas skoniais….Na, taip, to iš jo neatimsi.
Tikrai kepsiu dar, kai norėsiu nustebinti gurmaną svečią.
Ir, aišku, pasiruošiu ledų…. 🙂