Yra Australijoje parduotuvių tinklas, kuris nuo pat pirmos dienos tapo mano pačiu mėgstamiausiu. Negana to, Kanberoje yra vienintelis šio tinklo padalinys, ir jis yra vos ne mano namo kieme – už kokių 100 metrų nuo ten, kur gyvenu! Parduotuvės esmę kuo puikiausiai nusako jos pavadinimas: „The Essential ingredient„. Nes juk kai gamini maistą, dažniausiai yra vienas, ar vos keli ingredientai, be kurių tas patiekalas nebūtų toks ypatingas…
Kaip taisyklė, tuo pagrindiniu (essential) ingredientu būna koks nors prieskonis. Jei bazinių prieskonių pas mus, Lietuvoje, rasti nėra sudėtinga, tai kai prireikia kokio nors ypatingesnio, deja, vienintelis kelias lieka arba jį atsivežti iš kokios nors kelionės (visi gurmanai dažniausiai žino kaip surasti tas parduotuves ir tuos ypatingus daikčiukus, kokiais Lietuvoje neprekiaujama:)), arba parsisiųsti iš užsienio (ypač dabar, kai kelionės yra smarkiai apribotos dėl covid’o). Ta mano parduotuvė yra tai, ką nė nemirkteldama galėčiau pavadinti gurmanų rojumi, ir linkėčiau iš visos širdies, kad kažkas panašaus atsirastų ir Lietuvoje. Patys pačiausi ingredientai, kurie sugrupuoti pagal atskirų šalių virtuves (beje, tų ingredientų nedaug, tik geriausi, arba tik rečiausi, nes kam kartotis su tais, kuriais ir taip prekiauja didieji prekybcentriai?), pačios pačiausios kulinarinės knygos (irgi labai kruopščiai atrinktos žinovų ir entuziastų), ir tik pačios aukščiausios kokybės maisto gaminimo indai, keptuvės, kepimo formos… Negana to, viskas, ko reikia konditerijai- nuo specialių miltų, glajų, pabarstų, profesionalams skirtos želatinos, šokolado, iki tortų dekoravimo įrankių ir desertų gabenimo krepšių. O jei pradėčiau jums pasakoti apie padažus, ypatingus rečiausių rūšių ryžius, skirtingos karamelizacijos klevų sirupus ir dar įmantriausius actus, tai jums galva susisuktų lygiai taip, kaip man ten susisuka kaskart nuėjus. O einu aš ten dažnai, mažiausiai kartą per tris dienas, tiesiog laiko praleisti, nes valanda kaip mat prašvilpia, kol aš ten įvairias etiketes tyrinėju, ir vis ką nors naujo sužinau, atrandu…
Kas dar man ten patinka, kad visi prieskoniai, kuriuos naudoja „ant bangos” esantys kulinarinių knygų autoriai ir šiaip pasaulyje (ne tik Australijoje!) populiarūs maisto madų diktuotojai, yra specialiai pažymėti, labai aiškiai padėti, kad ilgai neužtruktum ieškodamas. Štai, pavyzdžiui, garsusis Ottolenghi „dešimtukas” – 10 jo ypač dažnai receptuose naudojamų specifinių prieskonių – taip ir pažymėti: „Ottolenghi, one of ten”. Man patinka, kai parduotuvės įkūrėjai apie viską pagalvoja patys – jie seka kas madinga kulinarijos pasaulyje, numano, ką gamins tikrieji gurmanai, ir pasirūpina, kad visa tai būtų parduotuvės lentynose, nes būtent to tikrai ieškos tie, kurie kulinarines madas seka nuolat! Dar labai svarbu pažymėti, kad ši parduotuvė skirta mėgėjams, tokiems kaip aš ir jūs, todėl produktų pakuotės patrauklios tiek savo dydžiu (nereikia pirkti kilogramo kokio ingrediento, kai reikia vos kelių žiupsnių), tiek ir tara bei etiketėmis.
Nėra kokio retesnio prieskonio, kurio jūs čia nerastumėte, nebent tai būtų niekam nežinoma (ir turbūt nelabai kam įdomi) virtuvė. Kaip ir su kitais dalykais, lentynos čia paliktos tik ypatingiems, retesniems dalykams, nevargstant su kasdieniais produktais, kurių nusiperkam kartu su kiaušiniais ar pienu parduotuvėje. Užtai, pavyzdžiui, čia rasit visas iki vienos rūšis pipirų, visais būdais smulkintų, trintų, grūstų, marinuotų, džiovintų, skrudintų, rūkytų ir dar kažin kaip apdorotų… Sirijos, Turkijos, Kamerūno, Kinijos, Vietnamo… dar tik mokausi kur ir kaip juos naudoti…
Vienas iš to mano aprašytojo Ottolenghi dešimtuko yra Rose Harissa. Tai rožių žiedlapiais ir rožių vandeniu pagardinta harisa (aštri čili pasta, ypač gausiai naudojama Tuniso, Maroko virtuvėse), todėl šios, rožinės, skonis daug švelnesnis ir gaivesnis. Būtent rožinė harisa ir naudojama patiekale, kurio receptą rasite žemiau, tačiau jei jos neturite, pakeiskite tradicine harisa, tik dėkite tradicinės mažiausiai du kartus mažiau (nebent tikrai gerai pernešate aitrumą valgiuose:)). Patiekalas greitas ir visiškai nesudėtingas, tačiau kitokiu jį padaro harisa. O ypatingu paverčia Rožnė Harissa…
| Pasiruošimas | 10 min |
| Laikas | 20 min |
| Porcijos |
porc
|
- 2 šaukštai Alyvuogių aliejaus
- 1 svogūnas (didelis), supjaustytas smulkiai
- 3 šaukštai Rožinės harisos (arba 1,5 šaukšto arba mažiau paprastos harisos)
- 400 g vyšninių pomidorų (gali būti konservuoti)
- 55 g kalamata alyvuogių (be kauliukų)
- 20 g kaparėlių
- 15 g petražolių susmulkintų
- 500 g pastos (geriausiai tiks pappardelle, arba kita plati ilga pasta)
- druskos
Ingredientai
|
|
- Didelėje keptuvėje, turinčioje dangtį, įkaitinkite aliejų ir jame apkepinkite svogūnus, kol šie taps minkšti ir apskrudę (apie 7-8 min). Sudėkite harisą, pomidorus, alyvuoges ir kaparėlius, apie 1/2 šaukštelio druskos, pakepinkite dar apie 3-4 minutes. Tada įpilkite 200ml vandens, išmaišykite, uždenkite keptuvės dangtį ir troškinkite viską 10 min. Atidenkite keptuvę ir pakaitinkite dar apie 5 minutes, arba kol padažas sutirštės. Įmaišykite petražoles (truputį pasilikite dekoracijai), paragaukite ar netrūksta druskos.
- Per tą laiką išvirkite pastą kaip nurodyta ant pakelio. Nupilkite vandenį ir sudėkite pastą į padažą, išmaišykite. pabarstykite likusiomis petražolėmis. Galite patiekti su graikišku jogurtu.
Recepto šaltinis - Y. Ottolenghi "Simple"
Jums taip pat patiks:
