Va būtent taip aš įsivaizduoju fermeriškus pietus kur nors Italijos provincijoje… Kai parėjus iš kiparisais padabintų laukų šeima sėda prie vėlyvų pietų stalo… Kai švelnioje rudeninėje saulėje išmaudytas kūnas svajoja apie patogų poilsį, o sveikam alkiui numalšinti norisi kažko naminio, maistingo, bet ne pernelyg sunkaus. Lęšiai. Ar dažnai jūsų racione yra būtent šios itin organizmui […]
Gerokai aš įklimpau, žinokit, su ta sour dough… Kepu duoną vos ne kas antrą dieną, vis dar neatsivalgom:) Pusė kepaliuko sueina dar šilto, nes neišeina atsispirti tam plutelės traškesiui ir duonos minkštumui…. Užsitepi šalto sviesto, jis pamažu tirpsta… Skanumas neišpasakytas. Net pavojingas sakyčiau:) Tuo tarpu kas kepa duoną ir turi raugo, tikrai žino, kad to […]
Tos vakarienės iniciatorius buvo mano vyras. Kai vieną vakarą abu sukritę į minkštą sofą žiūrėjom kažkelintą „Chef’s table” sezoną, kuriame visos serijos skirtos griliui, nei vienam iš mūsų nelengva buvo atsilaikyti prieš pagundą patikrinti šaldytuvą… Lėtai skrundantys mėsos gabalai, nuo grotelių lašantis padažas, su gyva ugnimi besikaunantys šefai – vaizdai ne alkaniems:) Vienas iš visiškai […]
Kad jūs žinotumėt, kaip aš save laikiau nuo sour dough karštinės…. Viena vertus, nelabai pasitikėjau savo jėgomis, mat išbandžiusi ruginės duonos kepimą dar Izraelyje, iš iš Lietuvos atvežto raugo, patyriau dvigubą fiasko! Nei man raugas rūgo, nei tešla kilo, viskas baigėsi šiukšlių dėžėje kartu su neatplaunamom kepimo formom:) Dar vieną kartą gavusi iš kaimynės „gyvo” […]
Man baisiai patinka šeimų išsaugoti seni receptai… Tokie ant pageltusio popieriaus, ranka užrašyti, paprastai dailyraščiu, šiek tiek pariebaluoti, nes ant darbastalio matę gimstant ne vieną patiekalą… Kartais su pataisymais ir pastabomis, permatuotais kiekiais…. Kiekvienas jų tarsi gyvas, tarsi užrašyta dalelė autentiškos istorijos, tokios artimos, net jei tai nėra tavo pačios šeimos reliktas…. Tokių receptų rinkinius […]
Daug kam net mintis apie žuvies kotletus primena nelabai kokius kvapus virtuvėje:) Kiti dar pamena ir tuos laikus, kai į tuos kotletus keliaudavo abėjotino šviežumo ingredientai, o jei jau dvoks visa virtuvė, tai koks skirtumas nuo ko?:) Šie, žinokit, kitokie. Sultingi ir minkšti viduje, itin traškūs išorėje, ir jokio įkyraus kvapo! Žinoma, rašau čia savo […]
Žinot be ko man būtų bene sunkiausia išgyventi ilgesnį laiką? Be geros itališkos pastos. Mėsa, žuvis, tolimesnė ir artimesnė egzotika yra puiku, tačiau bent vieną kartą savaitėje man reikia paprastų paprasčiausios pastos. Jei vasarą pastą gardinu šviežiais pomidorais, pakepintomis cukinijomis ar tiesiog alyvuogių aliejumi ir aromatingais bazilikais, nuskintais tiesiai nuo krūmo, tai orams atvėsus vis […]
Kartais aš gaminu tokio paprastumo patiekalus, kad net drovu juos dėti į blog’ą:) Vis pagalvoju – gal skaitytojai čia ieško sudėtingesnių receptų, gal ieško iššūkių ir naujienų, o aš jiems siūlau perpjauti pusiau paprikas ir palaukti 20 minučių, kol jos iškeps?…:) Bet kartais reikia ir tokių receptų. Ir tokių patiekalų, kurie va taip pagaminami… Vos […]
Aš jau net neskaičiuoju, kiek kartų kėsinausi kepti apverstą obuolių pyragą (garsųjį tarte tatin)… Prisiklausius bičiulių, gana patyrusių kepėjų nuotykių apie patirtą fiasko mėginant išversti pyragą iš kepimo formos, svečiams nekantriai laukiant deserto, kažkaip nedrąsu buvo pirmą bandymą daryti pasikvietus ką nors vakarienės:) Nors prisipažinsiu, beveik visi mano „pirmieji kartai” paprastai būna skirti svečiams:) Nepagalvokit […]
Kažin ar cukinijų patiekalų gali būti per daug:) Valgom jas kiekvieną rudenį pilnomis burnomis, bet neatsivalgom:) Cukinijos man apskritai yra ta universalioji daržovė, tinkama praktiškai bet kam: nuo sriubų iki desertų! Kai pamačiau šio vegetariško apkepo receptą knygoje „From the oven to the table”, iškart žinojau, kad tai „mano skonio” valgis. Visi ingredientai užima aukščiausias […]