Grilis – tai niekada neišsisemianti vasaros tema. Taip kaip ir grilyje kepti patiekalai – net patys paprasčiausi jie visuomet priverčia visus aikčioti. Galbūt dūmo kvapas, o gal emocija, susijusi su vaikystės prisiminimais ir naktiniais žygiais prie rusenančio laužo – grilis visuomet yra kažkas tokio laukiamo ir ypatingo.
Nuo tos dienos, kuomet mūsų terasoje įsitaisė Big Green Egg, aš vos pabudusi jau imu planuoti vakaro meniu ir skaičiuoju valadas, kiek liko iki to momento, kai imsime kurti grilį. Esu prigalvojusi patiekalų kokiam mėnesiui į priekį, ir taip nekantrauju visus juos išbandyti. Gerai tai, kad Big Green Egg nereikalauja ypatingo oro kepimui, jame gaminu maistą ir lietui lyjant, ir tikiu, gaminsiu kai prisnigs:) Iki to sniego ačiū Dievui dar toloka, todėl kol kas vakarą kasdien iš šaldytuvo traukiu vis kitą produktą ir po akimirkos ant stalo garuoja dūmu kvepianti vakarienė …
Tie, kurie nėra gerai susipažinę su Big Green Egg (nors neabejoju, kad akis užkliuvo už netipiškos formos sodrios žalios spavos rūkstančio prietaiso, kuriuo maistą ruošia didžiausios kulinarijos žvaigždės, geriausių pasaulio restoranų šefai, ir žinoma, grilio meistrai įvairiuose kepimo ant ugnies čempionatuose) turbūt nelabai žino kuo gi jis toks ypatingas… Tas apvalus prietaisas, beje, atkeliavo iš Japonijos, kur vietiniai tūkstantmečius virdavo ryžius ypatingoms progoms, ir sugebėdavo subtiliai reguliuoti tiek temperatūrą, tiek verdamų ryžių skonio savybes. Vakariečiai turėjo galimybę susipažinti su kamado (būtent taip ši japoniška apvali krosnis vadinasi) labai neįprastu būdu – karo su Japonija metu. Jau tuomet amerikiečių kariai pastebėjo tokioje krosnelėje pagaminto maisto ypatingą skonį ir sultingumą. Ne vienas po tarnybos parsivežė tokią molinę krosnelę namo. Ne tik parsivežė, bet dar ir patobulino: jei japonai jose gamindavo ryžius, tai amerikiečiai sugalvojo kepti ir kepsnius! Ilgainiui molį, iš kurio nuo seno buvo gaminami kamado, bet kuris nebuvo atsparus smūgiams nei temperatūros pokyčiams, pakeitė net didžiausius karščius atlaikanti ypatingos sudėties keramika, o dėl savo žaismingos kiaušinį primenančios formos šios krosnelės įgavo savaime suprantama, Kiaušinio pavadinimą:)
Ir nors rinkoje yra įvairių apvalios formos kamado grilių, Big Green Egg gamintojai tikina, kad nė vienas jų nei savo savybėmis, nei patikimumu bei ilgaamžiškumu, nei ekologiškumu veikiant be proto aukštoje temperatūroje, neprilygsta būtent žaliam dideliam kiaušiniui. Kaip jie sako: kiekvienas Big Green Egg yra kamado, bet ne kiekvienas kamado yra Big Green Egg…:)
Šiandien noriu su jumis pasidalinti vienu triuku, kurį jūs galite naudoti ne tik Big Green Egg, bet ir kituose griliuose. Tas triukas vadinasi „medinė lentelė”:). Keletas taisyklių, kurias privalote žinoti, ir paprastos medinės lentelės, pažadu, atneš tą geidžiamą „wow efektą” kai patieksite svečiams ant stalo būtent tokiu būdu pagamintą patiekalą.
Nežinau, ar tokias medines lenteles galima pasigaminti patiems, bet maniškės – pirktos. Pasirinkti galima iš keletos rūšių medžio: kedro, uosio… Lenteles prieš kepant maistą reikia išmirkyti vandenyje: ne trumpiau nei 2 valandas, bet patariu mirkyti daug ilgiau – net iki 8 valandų. Kuo ilgiau mirkysite, tuo stipresnį dūmo aromatą turės kepamas maistas. Beje, lenteles galima mirkyti nebūtinai vandenyje, bet, pavyzdžiui baltame ar raudoname vyne! Kiekvieną kartą gausite vis kitą skonį kepant…
Lenteles galima naudoti keletą kartų – po kelių kepimų jos tiesiog sudega… Jei kepsite maistą ant lentelių naudodami tiesioginę ugnį, lentelės apanglės greičiau, ir jas panaudosite gal kokius 2 kartus… Užtai taip iškeptas maistas turės labai stiprų dūmo kvapą. Bet jei kepant naudosite konvektorių (tokią specialią keramikinę perdangą, kuriai Big Green Egg, žinoma, sugalvojo savo šmaikštų pavadinimą – konvEGGtor’ius:)), tai lentelės tarnaus 4-5 o gal ir daugiau kartų. Dūmo skonis, tiesa, bus mažumėlę silpnesnis.
Panaudotas lenteles išdžiovinkite, kad nepurvintų kitų daiktų ir nesipurvintų pačios – suėkite į maišelį, ir laikykite kol prireiks kitam kepimui. Net ir panaudotas, prieš kepimą vėl išmirkykite, nugramdykite prieš tai kepto maisto likučius, jei tokių liko. Jei kepant naudosite glajus, jie, žinoma, nutekės ir prikeps ant lentelių, todėl gal verta su glajais žaisti ne naudojant naujas, o jau kartą-kitą panaudotas lenteles.
Įkūrę grilį, kai temperatūra jau būna pasiekusi norimą (aš dažniausiai įkaitinu iki 200C), pirmiausia ant grotelių 3-4 minutes pakaitinkite pačias lenteles. Neišsigąskite, kai iš griliaus ims verstis dūmai, o lentelės ims spragsėti: jos juk keletą valandų mirko vandenyje! Tada lenteles apverskite, ir iškart ant jų dėkite kepimui paruoštą maistą. Geriausia ant lentelių kepti tinka žuvį (lašiša gaunasi tobula, prisiekiu!!), taip pat mėsos kepsnius. Žuvį dėkite su oda, ji kepant greičiausiai prilips prie medžio, bet ją gana lengvai nugramdysite. Žuvį pakaks pabarstyti druska, pipirais, galite šiek tiek pašlakstyti citrinos sultimis.
Šiandien dalinuosi su jumis garstyčių ir medaus glazūra gardinto ant lentelės kepto lašišos kepsnio receptu. Taip iškeptą kepsnį patiekiau su virtomis šviežiomis bulvėmis, virtais šparagais, perpus perpjauta ir ant grotelių paskrudinta česnako galva, ir apkepintais špinatais bei lapiniais burokėliais.
Ant lentelės keptas lašišos kepsnys su medaus ir garstyčių glazūra
2 asm
2 lašišos kepsniai (su oda) maždaug po 200g kiekvienas
Druskos, pipirų
1 šaukštas aliejaus
Glazūrai:
2 šaukštau Dijon garstyčių
1 šaukštas medaus
1 šaukštelis balzamiko acto
1 šaukštelis nutarkuotos citrinos žievelės
1 šaukštelis susmulkintų šviežių čiobrelių
Visus glazūros ingredientus sumaišykite ir atidėkite į šalį.
Kai grilis įkais ir apkeps viena lentelės pusė (kaip aptašyta anksčiau), apverskite lenteles kita puse, patepkite jas trupučiu aliejaus ir klokite lašišos kepsnius odele į apačią. Pabarstykite druska, pipirais ir gausiai patepkite glazūra. Uždarykite grilio dangtį ir kepkite apie 12-15 minučių (priklausomai nuo žuvies gabalėlio dydžio ir storio). Nuimkite nuo lentelių papuoškite šviežio čiobrelio šakelėmis ir patiekite iškart su mėgiamomis daržovėmis.
Pingback: Kaip iškepti tobulus kiaulienos šonkauliukus – Nidos receptai