Gyvenimas šiaurinėje Žemės rutulio pusėje esančiose šalyse turi savų subtilumų. Žmonės čia darbštesni ir inovatyvesni, nes pietiečiams nereikia sukti galvos nei kaip nesušalti užklupus speigams, nei kaip užauginti daržoves ar sultingus vaisius. Saulė ten plieskia kiaurus metus, belieka tik prasimanyt vandens augalų laistymui, o derlius pats bręsta net kelis kartus per metus. Žuvys plaukioja šiltose […]
Ir vėl aš Tel Avive. Pastebėjau, kad kaskart sugrįžiai iš Lietuvos tampa sunkesni: tikriausiai širdis jau pratinasi prie Vilniaus?:) O gal veikia tai, kad šiemet labai jau dažnai grįždavau į Lietuvą, praktiškai kas antrą mėnesį… Bet kuriuo atveju, knygos pristatymo maratonas, apie kurį rašiau anksčiau, buvo pati geriausia pozityvaus sugrįžimo į tėvynę su visa savo […]
Visų pirma visus ir save sveikinu su labai svarbia Lietuvai diena – Kovo 11!! Tęsdama savo paskelbtą indiškų patiekalų savaitę, pristatau Pietų Indijos pasididžiavimą – rausvai auksinį žuvies curry, persmelktą tradicinių indiškų aromatų, su šiek tiek liežuvį kandančiu aštrumu. Mano vyras, kuriam indiška virtuvė toli gražu nėra jo trijų mėgstamiausių sąraše, kaskart paragavęs šio curry, […]
Žinot, ką man šiemet atnešė Kalėdų senelis? Ne, neatspėjote, ne naują keptuvę, ir ne naują priedėlį mano mielam Kitchen aid’ui. Ir net visai ne kažką iš virtuvės reikmenų (nors pastaraisiais metais, kiek pamenu savo Kalėdas, viskas, oi viskas buvo skirta vien virtuvei:)). Šiemet gerasis senelis, gražiai iš anksto paprašytas, man atnešė… blykstę:) Ir nors buvau […]
Viename gyvenimo etape man teko kurį laiką pagyventi Švedijoje. Tai buvo ganėtinai seniai, ir viskas, ką tuomet mačiau, man buvo keista, nauja ir netikėta. Švediška tvarka, nematytų įpakavimų maisto produktų pilnos parduotuvės, tvarkingi namai vidury miško su spingsinčiomis languose lemputėmis, taisyklių besilaikantys vairuotojai… Tuomet visa tai man atrodė gyvenimas rojuje. Keistokas Švedijoje tuomet buvo tik […]
Kūčios žavios tuo, kad kiekvieni namai puoselėja iš kartos į kartą perduodamas tradicijas ti gamina patiekalus, kuriuos paprastai tokia apimtimi ir įvairumu ant stalo deda tik vienąkart per metus… Kad ir kaip kiekvienais metais pagalvoju, kad kūčiukais pasmaguriauti gal visai ne pro šalį būtų ir kitomis progomis, ne vien per Kūčias, iškart kažkaip ateina mintis, […]
„Atsiverčiau” į lašišą galutinai:) Matyt, ruošiuosi grįžimui į Lietuvą:) Jei jūs taip dažnai kaip aš gaminate lašišą, turbūt ateina nenumaldomas noras paeksperimentuoti ir išgauti kitokį, naują skonį. Puikus pasirinkimas tokiais atvejais – japoniška virtuvė. Nereikalaujanti jokių ypatingų ingredientų ar prieskonių, tik labai tipiškus japoniškus pagardus, kurie, jei bent kartą ėmėtės kjaponiškos misijos, tikrai yra jūsų […]
Kad žinotumėt, kaip man gėda, kad taip ilgai nesirodžiau savo blog’e… Ne, jo neužmiršau ir neapleidau, bet pastarosiomis dienomis vis svarbesnių darbų atsirasdavo. Greitai ne viename leidinyje ir vėl išvysite mano straipsnius su gausiomis iliustracijomis, o kad visa tai padaryti, reikia daug laiko… Negana to, šeštadienį apturėjau baisą nelaimę… Bekalbėdama telefonu, besveikindama gimtadienio proga savo […]
Kai laukiu svečių, ir kai gaminu jiems vakarienę, vienas patiekalas būtinai turi būti pasitikimui su putojančio proseco taure. Stengiuosi, kad tai būtų ne sotus, bet veikiau sužadinantis aptetitą kąsnelis. Geriausia, kad tai būtų rankomis valgomas maistas, kad viena ranka galėtų čiupti užkandį, o kita vis dar laikytų taurę ir galėtų ją pakelti, kai sakomas tostas:) […]
Prasidedant šiai savaitei turėjau visą ilgą sąrašą darbų, kuriuos buvau pasiruošusi nudirbti. Bet visus mano planus ėmė ir aukštyn kojomis apvertė reportažas, kurį skubėjau padaryti šio savaitgalio Lietuvos Rytui. Vis dar aidint Panevėžio tragedijos atgarsiams, norėjosi pasidalinti žydų požiūriu į gyvybę, jų skubėjimu vienas kitam padėti, gelbėti, padaryti viską, kad beprasmių mirčių būtų kuo mažiau. […]