Viename gyvenimo etape man teko kurį laiką pagyventi Švedijoje. Tai buvo ganėtinai seniai, ir viskas, ką tuomet mačiau, man buvo keista, nauja ir netikėta. Švediška tvarka, nematytų įpakavimų maisto produktų pilnos parduotuvės, tvarkingi namai vidury miško su spingsinčiomis languose lemputėmis, taisyklių besilaikantys vairuotojai… Tuomet visa tai man atrodė gyvenimas rojuje.
Keistokas Švedijoje tuomet buvo tik maistas. Tai buvo šalis, kurioje pirmąkart ragavau „sintetinės” duonos, kurią suspaudus, visas kepalėlis galėjo tiplti į saują, o atleidus pirštus jis ir vėl išsipūsdavo į pilną stačiakampį forminės duonos… Toje šalyje man visuomet keista būdavo užeiti į bet kurį prekybos saloną ir kiek tik tepla vaišintis kava su imbieriniais sausainėliais… Švedijoje pirmąkart iš arti pamačiau masišką šaldytų pusgaminių naudojimą (na nesistebėkit, tai buvo 1994-ieji…:)), o nuluptos ir supjaustytos morkos, supakuotos maišeliuose, man tada atrodė, švelniai tariant, tikras iškrypimas…:)
Pats didžiausias netikėtumas man, visgi, buvo saldumas maiste ten, kur visai nesitiki, kad jis būtų:)) Mėsoje, duonoje, ir net… silkėje!:)) Ir štai švediška silkė buvo tai, ką visiems laikams adaptavau savo virtuvėje. Atėjus šventėms mano šeima net neįsivaizduoja stalo be švediškų keptų marinuotų žuvelių – tradicinio patiekalo ant švediško stalo. Žuvelių marinatas toks saldus, kad jis tiktų uogienei:) Tačiau išmėginkite pasigaminti, jei mėgstate įdomesnius ir netikėtus skonius – jums tikrai patiks:)
Keptos marinuotos žuvys, arba silkė švediškai
1 kg šviežios žuvies (silkių, stintų, sardinių ar kt), išdarinėtos, bet su galvomis
Džiūvėsių
Druskos
Aliejaus kepimui
3-4 didelės galvos raudonųjų svogūnų (arba atitinkamai daugiau galvų mažesnių)
Džiūvėsius sumaišome su druska (maždaug 4 šaukštai džiūvėsių ir 1 nubrauktas šaukštas druskos). Nuplautas žuveles išvoliojame džiūvėsių ir druskos mišinyje ir dedame į įkaitintą aliejų. Kepame iš abiejų pusių, kol apskrus. Taip iškepame visas žuveles
Svogūnus supjaustome plonais griežinėliais (ach, koks puikus daiktas mandolina!:))
Į stiklinį indą, kad matytųsi visas grožis dedame sluoksniais svogūnus ir žuvį: pradedame svogūnais, ant viršaus guldome sluoksnį žuvų, tada vėl klojame sluoksnį svogūnų ir taip toliau. Viršuje sudedame svogūnus.
Marinatui:
200g paprasčiausio 6% acto (arba 130g 9% acto)
350ml vandens (jei naudojate 9% actą, pilkite 420ml vandens)
300g cukraus
25-35 žirneliai kvapniųjų pipirų
5-8 žirneliai juodųjų pipirų
2-3 lauro lapai
Actą puode sumaišome su vandeniu, supilame cukrų. Pipirų žirnelius sutraiškome plaktuku arba virtuviniu kombainu (aš sudedu pipirus į celofaninį maišelį ir sutraiškau juos plaktuku mėsai mušti). Pipirus suberiame į marinatą, įmetame lauro lapus. Marinatą užverdame ir paviriname apie 10 minučių.
Nukėlus nuo ugnies, iškart verdančiu marinatu užpilame žuvis ir svogūnus. Paslėgiame, kad visas turinys atsirastų marinato skystyje. Atvėsus indą padedame į šaldytuvą, uždengus maistine plėvele.
Tinka valgyti jau kitą dieną. Tačiau skaniausia silkė tuomet, kai pastovi keletą dienų. Tokia marinuota silkė tinkama valgyti pakankamai ilgai – ne mažiau savaitės.
Pingback: Kūčių vaišės ir skaidrių Kūčių barščių receptas | Nidos receptai
Odeta, iš tikrųjų – taip kaip viską ir aprašei… Tas saldus pažinimo jausmas:)) Vaikščiojau tada kaip užburta, niekaip negalėdavau patikėt kad tiek visko daug matau… Tempadavau maišais maistą iš Švedijos, šaldydavau, o pakuočių neišmesdavau, nes man tokios jos gražios buvo:)) O su tom mažom žuvelėm, tai išdarinėjimas ir yra didžiausias iššūkis:) Man tai čia, Izraelyje, gerai – duodu užduotį savo berniukams žuvininkams, kad man surinktų visas pačias mažiausias žuveles, ir kol apsisperku turguje, viskas jau būna išdarinėta, supakuota ir paruošta pasiėmimui:) Lietuvoje turiu šiam darbui savo mylimą uošvį:) Jis pasirūpina darinėjimu, kai tik pasirodo stintos horizonte:)
Ačiū, miela Irena, už Jūsų gražius žodžius. Mandolina (galbūt lietuviškai šis daiktas turi kitokį pavadinimą) – tai daržovių pjaustyklė, kai reikia supjaustyti plonais šiaudeliais, plonais griežinėliais… Nuostabus daiktas, labai palengvinantis buitį….
http://www.amazon.com/Cuisinart-CTG-00-MAN-Mandolin-Black/dp/B004YZEOGI
Nida, aš panašų kultūrinį šoką esu apturėjusi Suomijoje (dirbau su suomiais) pradedant 1996m., kai pusryčiams viešbutyje patiekdavo penkių rūšių silkę ir visą saldžią, duoną nematytų rūšių, kurios galėdavau atsiriekti kiek tik noriu ir žmonės valgė žalią lašišą (paragavusi supratau, kad nieko geriau nesu valgiusi), bei prekybos centruose begalės šaldyto ir supakuoto maisto. O ledai…ledai!..pirmą kartą paragauti su tikromis uogomis!
Ech, seni geri pirmojo pažinimo laikai:)
Žuvytės tokios irgi karts nuo karto būdavo patiekamos restoranuose:)Ypač Danijoje, ant sumuštinių, tokio tipo restoranuose, kur irgi pirmą kartą patyriau šoką, kai pamačiau, jog sumuštinius valgo su peiliu ir šakute…
Dabar atrodo viskas taip įprasta, bet tada buvo kažkas tokio!
Labai mėgstu tokią žuvytę, tik Lietuvoje smulkmės niekas neišdoroja, o apart kilkės ar ežerų žuvies (man visiškai netinka būti tokiu būdu paruošta) kitokios žuvies mažais gabaritais nesiūlo:)
Nida, ačiū Jums už įdomius postus ir įkvėpimą daugeliui „žygdarbių” virtuvėje. 🙂 O dabar klausimas, kuris kilo iš va šito sakinio: „Svogūnus supjaustome plonais griežinėliais (ach, koks puikus daiktas mandolina!:))” Kas yra mandolina? pagal tekstą, tai turėtų būti prietaisas pjaustyti svogūnams? Ar atspėjau? Nes „paguglinus” man davė tik muzikos instrukentus 😉