Truputį vėluoju su tais rabarbarais:) Tačiau geriau vėliau nei niekada – tarta, kuri per vakarą atsidūrė dviejuose pilvuose:) O atrodė, kad pilna skarda kepinio džiugins bent jau kelias dienas… Bet pradėkim nuo pradžių.
Ar mėgote vaikystėje rabarbarus? Mums su broliu tai būdavo pirmi vaisiai, kuriuos triaukšdavome tiesiai darže, atsinešę cukraus. Rabarbarai mums, vaikams, buvo geri tuo, kad jų nereikdavo plauti – nusilupi skūrelę ir baksnoji į cukrų, ir mama nieko nesako, neveja prie kriauklės… Broliui, tiesa, toks smaguriavimas vienąkart pasibaigė skrandžio skausmais ir dar liūdnesniais dalykais, todėl po to karto visi rabarbarai buvo mano, jis į tą pusę nežiūrėdavo:)
Paskui rabarbarai buvo išnykę iš mano gyvenimo. Jie tokie tarsi nemadingi buvo:) Kai neturi savo daržo, kai tampi miesto žmogum, prarandi ir tą tiesioginį ryšį su sezonais ir su savo išaugintomis daržovėmis… Gyvendama Izraelyje su pavydu vartydavau kitų blogerių nuotraukas, kuriose puikuodavosi kepiniai su rabarbarais – Šventojoje Žemėje toks dalykas kaip rabarbarai buvo didžiulis deficitas.
Užtai šiemet nutariau jokiais būdais nepraleisti progos ir bent jau skoniu sugrįžti į vaikystę:) Nugriebusi keletą raudonų stiebų ėmiausi darbo – pačios paprasčiausios tartos, dar vadinamos galette, kepimo. Tartos tešlai naudojau trijų rūšių miltų mišinį – grikių, avižų ir viso grūdo kvietinių. Pusę kiekio sviesto pakeičiau kokosų aliejumi. Todėl tartos pagrindas gavosi traškus ir labai egzotiško skonio: kokosai visai gražiai suderėjo su grikiais!:)
Tartą patiekiau šiltą, su savo gamybos vaniliniais ledais. Vasaros sezonu, vos atlieka keletas trynių, nieko nelaukus pagaminu porciją ledų, kad jų visada būtų šaldiklyje. Todėl tokie spontaniški desertai gaunasi tarsi užsakyti šventėms:)
- 1.5 puodelio* miltų (aš sumaišiau grikių miltus (1/4 kiekio), avižų miltus (1/4 kiekio) ir viso grūdo kvietinius (1/2 kiekio) - bet jūs galite naudoti vien kvietinius, arba maišyti pagal savo pomėgius
- 4 šaukštai cukraus
- Žiupsnis druskos
- 70g labai šalto sviesto, supjaustyto kubeliais
- 70g kokosų aliejaus**
- 1 kiaušinis
- 500 g rabarbarų, supjaustytų gabaliukais (lupti nereikia!!)
- 2 šaukštai krakmolo
- 4 šaukštai cukraus
- 1/3 šaukštelio cinamono
- 1/4 citrinos sultys
- Pasigaminkite tešlą: į elektrinio smulkintuvo indą suberkite miltus, cukrų, druską, sudėkite sviestą ir kokosų aliejų, ir kapokite pulsuojančiais judesiais, kol gausis riebūs trupiniai. Geriausia, jei tą atliksite greitai, neleisdami sviestui sušilti ir suminkštėti. Pabaigoje įmuškite kiaušinį ir dar kapokite kelias akimirkas, kol ingredientai susijungs, tešla taps standžiu gumulu. Suvyniokite tešlą į maistinę plėvelę ir padėkite pusvalandžiui į šaldytuvą.
- Įkaitinkite orkaitę iki 200C. Pasiruoškite ingredientus rabarbarų masei: į didelį dubenį sudėkite pjaustytus rabarbarus, atskirame mažame dubenėlyje sumaišykite krakmolą su cukrumi ir cinamonu, atidėkite į šalį.
- Atšalusią tešlą dėkite tarp dviejų pergamentinio popieriaus lakštų ir kočiokite, kad gautumėte didelį apkskritimą, maždaug 40cm skersmens. Perkelkite tešlą su pergamento popieriumi į skardą. Nulupkite viršutinį pergamento sluoksnį.
- Rabarbarus sumaišykite su krakmolo ir cukraus mišiniu ir suberkite ant tešlos lakšto, palikdami apie 4-5 cm kraštelius. Tuos kraštelius užlenkite link vidurio, kad jie apgaubtų rabarbarų įdarą plona, nelygia juostele. Rabarbarus pašlakstykite citrinos sultimis ir pašaukite į orkaitę. Kepkite 35 minutes, arba kol tešla pagels, gražiai apskrus.
- Patiekite šiltą, su ledais, pabarstę cukraus pudra.
- *1 puodelis = 250ml
- **jei neturite kokosų aliejaus (o jo tikrai verta turėti:)), į tešlą dėkite 140g sviesto
Rasa, labai smagu, kad patiko tarta! Su miltais išties verta pasižaisti, nes kiekviena jų kombinacija – tai kitoks rezultatas. Krakmolą aš taip pat dažniausiai naudoju kukurūzų, bet nepastebėjau skirtumo tarp šio ir bulvių. O dėl rabarbarų – aš tikrai nelupu rabarbarų (bet gal priklauso nuo rūšies?). Aš rabarbarus visada perku pas ūkininkus Giedrikus, jų tikrai odelės tokio plonumo, kad sukepa iki galo kuo puikiausiai. Be to, odelėse ir graži raudona spalva, tai norisi ją palikti:)
Ačiū Nida, man labai patiko pyragas, nes puikiai dera įvairūs miltai, aš dėjau rupius spelta ir rupius avižinius. Daugiau viskas pagal receptą, tik cukraus dar pamažinau 😉
Iškilo klausimas kokį krakmolą geriau dėti? Aš dėjau kukurūzų.
Ir vieną kepiau skardoje, o kitą formoje (28 cm), tai formoje jis buvo geresnis, nes nepabėgo skystis ir rabarbarai geriau išsitroškino.
Kaip yra su rabarbarų lupimu? Gal kepant kepinius iš viso neverta jų lupti?
Pingback: Minkštas rabarbarų pyragas su migdolais
Pingback: Cukinijų ir ožkos sūrio galette - nesaldus kepinys, kurį gaminsite vėl ir vėl...
Oi tikrai, man irgi yra du desertai, kuriems šaldytos uogos sueina: crumble ir tokia štai galette. Ir su ledais būtinai:)))
Ačiū, Edita, kad pasidalinai rezultatais. Labai gerai, kad agrastus apvirei – jie kaip rabarbarai nebūtų iki minkštumo patys sukepę… Na o dėl kokosų aliejaus – jis naudojamas kaip paprasto augalinio aliejaus pakaitalas (dietologai sako, kad labai sveika maistą kepti būtent kokosų aliejuje). Man skanu blynai ir skrebučiai, kepti kokosų aliejuje (nes paprastai paskui tuos blynus ar skrebučius barstau rudu cukrumi ir cinamonu – tad kokoso švelnus skonis labai tinka). Naudoju jį įvairiuose stir-fry patiekaluose, ypač jei darau su kokosų pienu kokį curry. Kepiniuose naudojau pirmąkart, bet tikrai pasiteisino, ir ateityje dalį sviesto kituose kepiniuose keisiu kokosų aliejumi. Na, ir tie kosmetiniai dalykėliai, aišku, kur kokosų pienas – labai malonus odai…
Aš pernai su rabarbarais pasiautėjau, o šiemet kažkaip negavau aš jų, tai ir neiškepiau nieko. Net gėda prisipažint,bet dar pernykščių šaldytų uogų šiek tiek turiu, tai vakar kažką panašaus kepiau ir dar ledų ant viršaus.
Ačiū:)
Nuotraukos superines sitos!!
Sveika Nida,
Tarta su agrastais gavosi nebloga,bet reikia labiau sunokusių agrastų.Aš juos truputi ,kelias minutes paviriau.
Nusipirkau visą litrą ekologiško kokosų aliejaus.Kur dar (be kosmetinės pask.)jį galėčiau panaudoti?
Edita – nežinau kaip dėl būtent agrastų (ar iškeps jų kieta odelė??), bet rabarbarus šiame recepte galima keisti kuo tik sugalvosite: slyvomis, abrikosais, obuoliais, braškėmis… O jei išmėginsite su agrastais – parašykite, tikrai bus labai įdomu sužinoti, ar visgi jie kepimui tinka!
Labai noriu išsikepti šitą tartą,bet neturiu rabarborų.Gal galėčiau pakeisti žaliais agrastais?
Ačiū, kad parašei, Vaida:) Kaip tau gerai, kad prie namo turi savų rabarbarų!! Jų, pasirodo, Lietuvoje su žiburiu reikia ieškoti:)
Ačiū, Nida, pamačiusi receptą išbėgau į kiemą nuskabyti paskutiniųjų rabarbarų… labai skanus pyragas – ne per saldus, su malonia rūgštele, kurią ledai puikiai atsveria. Ačiū už receptą.