Neseniai apturėjau išties rimtą iššūkį – savo namuose teko priimti 20 labai garbingų svečių iš viso pasaulio. Tai Vilniuje vykusio Lietuvos Garbės konsulų suvažiavimo dalyviai, mūsų bičiuliai, su kuriais per penkerius metus Izraelyje ir įvairiose kelionėse susipažinome, bendravome, draugavome. Retas atvejis, kai draugai, gyvenantys Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje ima ir susirenka Vilniuje! O dar retesnis atvejis, kai po vienu stogu šiltai bendrauja žydai ir arabai, juodaodžiai ir baltaodžiai, afrikiečiai ir europiečiai. Man ypač smagu, tas tas stogas buvo mūsų namų stogas:)
Pietų Afrikos Respublika, Kenija, Tanzanija, Uganda, Izraelis, Jordanija, Libanas ir Sirija. Tiek šalių, tiek spalvų, tiek tautų ir tiek religijų tą vakarą buvo mūsų namuose. Mano užduoti buvo paruošti užkandžius prie vyno taurės. Tik iš pirmo žvilgsnio tokia užduotis pasirodė nesudėtinga, nes žinojau, kad svečių tapre yra košerinį ir halal maistą valgančių žmonių bei vegetarų. Tad nusprendžiau apsiriboti užkandžiais be mėsos produktų. Taip pat tie užkandžiai turėjo gražiai atrodyti ir valgomi taip, kad nereiktų lėkštučių, šakučių ir kitokios atributikos, nes tokių kiekių vienodų indų mano namuose nėra:)
Į pagalbą pasikviečiau Liną iš „Kiaunės reikaliukai„. Nes kaip šeimininkei vakare dar reikėjo turėti jėgų maloniam bendravimui su svečiais, o ne vien sunkiai vilkti kojas (ir rankas) iš nuovargio:) Viskas pavyko išties puikiai, mano svečiai liko sužavėti vaišėmis ir lietuviška gamta, Antakalnio miškais ir paukščių čiulbėjimu:)
Vieną iš užkandžių, nuostabiai tinkančių didesnei kompanijai, gurkšnojančiai vyną, pasidalinsiu ir su jumis. Tai gougeres – maži plikyti pyragėliai su sūriu. Jų receptu su manim pačia pasidalino Lina:) Šiems pyragėliams tiks išraiškingesnio skonio sūris, o jei, kaip aš, naudosite dar ir tamsiai geltonos spalvos sūrį – pyragėliai bus gražios ryškai geltonos spalvos!
- 75g tarkuoto fermentinio sūrio
- 75g sviesto
- 150g miltų
- žiupsnelis druskos
- žiupsnelis tarkuoto muskato riešuto
- 250ml vandens
- 4 kiaušiniai
- Nedideliame puode kaitinkite vandenį su sviestu ir druska kol sviestas ištirps. Užvirinkite, nukelkite nuo ugnies ir suberkite visus miltus iškart. Gerai išmaišykite mentele ir grąžinkite puodą ant ugnies. Nuolat maišykite tešlą porą minučių - kad ji kuo labiau išsausėtų. Nukaiskite ir leiskite šiek tiek atvėsti. Po vieną įmaišykite kiaušinius kaskart išsukdami tešlą iki vienalytės masės. Suberkite sūrį ir muskato riešutą, darkart viską gerai išmaišykite.
- Orkaitę įkaitinkite iki 210 C. Skardą ištieskite kepimo popieriumi. Tešlą sukrėskite konditerinį maišelį ir išspauskite graikiško riešuto dydžio rutuliukus. Kepkite apie 25 minutes, kol pyragėliai išsipūs ir šiek tiek apskrus.
Puikus receptas.
Agne, skaniausi jie tą pačią dieną… Bet tikrai nėra tas kepinys, kuris sekančią dieną jau tampa visiškai nevalgomas:)
Nida, ar galima juos išsikepti vakarą prieš, ar jie veikiau tos pačios dienos produktas?
Asta – kaip faina dėl tų prisiminimų… Mes kartais net nežinom kur smegenyse tie skonio prisiminimai užsifiksuoja, ir kokiomis sąlygomis jie išlenda… Bet tikrai žinau, kad su skoniu susiję prisiminimai patys stipriausi, nė iš tolo neprilygsta nei girdėtai muzikai, matytiems paveikslams ar gamtos peizažams… Tad labai džiaugiuosi, kad malonus pakeliavimas atminties vingiais įvyko:)
Atsiprašau, po švenčių nesusikalbu su kompiuterine technika, – pridubliavau komentarų 🙂
Anonimas:
Vakar išbandyta. Labai skanūs ir be įdaro, aš šįkart užpildžiau česnakine varške,- visiems ragavusiems stipriai patiko:)
Man jų skonis pasirodė labai pažįstamas iš gilios gilios vaikystės, pro miglą atsimenu save kokių 4-5 metų ragaujančią tokius mažulyčius (piršto galiuko dydžio) apvaliukus iš dėžutės. Neturiu supratimo, iš kur jie tais laikais galėjo būti gauti, bet turiu tokį kelių dešimčių metų senumo skonio prisiminimą. Jį pajutau jau seniai, kai tik pati pradėjau kepti eklerus, bet šitų – su sūriu – skonis dar labiau atitinka tą miglotą prisiminimą iš vaikystės.
Ačiū, Nida, už receptą ir už pažadintus prisiminimus 🙂
Vakar išbandyta. Labai skanūs ir be įdaro, aš šįkart užpildžiau česnakine varške,- visiems ragavusiems stipriai patiko:)
Man jų skonis pasirodė labai pažįstamas iš gilios gilios vaikystės, pro miglą atsimenu save kokių 4-5 metų ragaujančią tokius mažulyčius (piršto galiuko dydžio) apvaliukus iš dėžutės. Neturiu supratimo, iš kur jie tais laikais galėjo būti gauti, bet turiu tokį kelių dešimčių metų senumo skonio prisiminimą. Jį pajutau jau seniai, kai tik pati pradėjau kepti eklerus, bet šitų – su sūriu – skonis dar labiau atitinka tą miglotą prisiminimą iš vaikystės.
Ačiū, Nida, už receptą ir už pažadintus prisiminimus 🙂
Bravo, Aurelija. Tas grietinėlės ir mascarponės kremas yra apskritai tobulas.
Išbandyta su grietinėlės ir mascarponės kremu, laaabai skanu :)! Į pačią tešlą cukraus dėjau tik vieną arbatinį šaukštelį, pyragėliai nesigauna saldūs, bet mano skoniui, tai, ko reikia su saldžiu įdaru :).
Aurelija, istorija su pamirštu įdėti sūriu skamba labai pažįstamai:) Kažkada esu net iškrapščiusi iš konditerinio maišo masę, kad sūrį įmaišyčiau:) Dėl cukraus: pagalvokite ar apskritai to cukraus reikia į tešlą. Esu dariusi su saldžios plaktos grietinėlės įdaru (taip pat 50/50 grietinėlė su mascarpone, ypač jei karšta lauke), ir dar panarsčiau cukraus pudra – kaip tik skanu, kai pats pyragėlis ne saldus. O jei ir dėsite, tai minimaliai, ne daugiau šaukšto…
Labai skanūs pyragėliai! Tik mes, jau įdėję kepti, pamatėm, kad sūris taip ir liko pamirštas lėkšteje, sutarkuotas, paruoštas, bet visai išgaravęs iš galvos :))). Nepaisant to, pyragėliai gavosi tobuli… traškūs išorėje, tuščiaviduriai viduje! Su pikantišku ar saldžios grietinėlės įdaru, būtų buvę kažkas vau! Tad kitam kartui ruošim ir įdarą :). Ir vistik, jei jis bus saldus, kiek maždaug cukraus į tešlą reikėtų įdėti, kad ir pyragėlis turėtų saldumo? Ačiū :)!
Pingback: Plikyti sūrio pyragėliai – gougeres – Virtuvė žaliems
Angele, pritariu, kad tai tobuli užkandžiai!! Kaip tik šiandien apie juos parašiau, kokie jie man metų nugalėtojai:) Puiki mintis įdaryti gorgonzolos sūriu ir džiovintais pomidorais!! Bravo!
Pingback: prancūziška klasika: eklerai su tirštu kremu ir šokolado glajumi
Ačiū už nuostabu receptuka. Kepiau ir vėliau įdariau su tepamu gorganzolos sūriu+ džiovintu pomidoru užtepėle.
Ačiū už gražius žodžius, Kristina:)
Be galo gardžiai atrodo šie pyragėliai ir, tiesą sakant, įkvepia skubėti į savo virtuvę. O faktas, kad jie buvo kepami tokiam būriui garbingų svečių, man asmeniškai daro dar didesnį įspūdį 🙂 Nerealu, Nida!
Ką tu, Dovile,- vienas malonumas! Pusdienį galvą pasuki, meniu sudarai, ir sunkiausias darbas jau padarytas… O dar kai pagalbą šeimininkaujant turėjau, tai išvis juokas. Beje, ir berniuką (padavėją) pasikviečiau, kad vyną papilstytų, užkandžius panešiotų. Tad tikrai vieni juokai viskas gavosi:)
Jei man reiktų 20 žmonių priimti, ir dar tokių „ne bet kokių”, tai greičiausiai iš siaubo susirgčiau 😉 Nida, esi šaunuolė, kad neišsigąsti tokių iššūkių ir dar sugebi skaniai pavaišinti.
Edita – labai džiaugiuosi, kad rezultatas nenuvylė:) Dėl kremo – ir aš kitąkart išmėginčiau plikytus pyragėlius su kokiu pikantišku įdaru. Turbūt rinkčiausi rikotos ir graikiško jogurto kremą, pagardinčiau jį kapotomis žolelėmis, česnaku, druska ir pipirais. Graikiško jogurto ir rikotos sūrio (arba rikotos varškės, turbūt taip teisingiau būtų vadinti) kremą dažna patiekiu vietoj plaktos grietinėlės su kokiais šiltais kepiniais. Jis turi panašią konsistenciją, ir yra kur kas liesesnis. Manyčiau, kad gougeres toks turėtų labai tikti.
Nida,desertas gavosi nuostabus:skanus,gaivus ir gražus!
Bet neiškentusi vakar pagaminau ir gaugeres.Gaminau su permezano sūriu.Gavosi puikiai,labai gražūs,skanūs ir daug.
Bet man norėtusi juos įdaryti kokiu nors kremu,gal su ančiuviais.
Gal žinote kokių nors receptų nesaldžiam kremui?
Edita – kaip faina! Gavosi tiesioginė transliacija iš jūsų virtuvės į mano ir atgal:) Linkiu gražaus vakarėlio, skanaus deserto ir pasisekusių gougeres:)
Visai neseniai į rankas papuolė M.Guiliano knyga”Prancūzės visais metų laikas”ir ten yra nedidelis skyrelis,kur aprašoma koks nuostabus patiekalas yra gaugeres.
Odabar ir jūs taip nuostabiai aprašėte,tai manau,kad artimiausiu metubandysiu gaminti.
P.S.Šaldytuve jau stingsta varškės pyragas su braškių putėsiais.Vakare su draugais ragausime.