Pats įdomiausias dalykas besibaigiant metams – pasmalsauti ko tikėtis maisto pasaulyje kitąmet! Juk taip įdomu paspėlioti kaip mus aptarnaus restoranuose, ką rasime prekybos centrų lentynose ir kokios mados įsivyraus mūsų namų virtuvėse, kokie ingredientai dažniausiai atsidurs ant mūsų stalo, kokie skoniai ir spalvos dominuos, ką naujo atpūs technologijų vėjai?…

Kažin ar kas nors nujautė 2019-aisiais, jog 2020-ieji bus pažymėti didelių stresų ir praradimų metais visai svetingumo (hospitality) industrijai… Ar žinojote, kad vienas iš keturių pasaulyje dirbančių žmonių priklauso būtent šiai sričiai, o ta sritis juk neatsiejama nuo maisto! Todėl COVID’as, apvertęs restoranų, viešbučių ir mūsų pačių įpročių pasaulį aukštyn kojom, neabejotinai pakoregavo ir ateities prognozes. Šiemet su korona jau tarsi apsipratome: kas dar nemokėjo maisto ruošti namuose, tikrai išmoko, suklestėjo maisto pristatymo į namus paslaugos, daugelis įgijo kitokius maisto pirkimo ir vartojimo įpročius… Tadėl ko šioje naujoje realybėje tikėtis trijų dvejetukų metais? 

  1. NEFORMALUMAS. Jei kalbėti apie restoranus, svečiai, panašu, vis mažiau norės lankytis tose vietose, kuriose pernelyg formali aplinka ir aptarnavimas. Akivaizdu – žmonės geriau jaučiasi ten, kur gali atsipalaiduoti, kur geriausia tinka taisyklė „mažiau yra daugiau”. Net ir aukščiausio lygio restoranai links link laisvesnio bendravimo tarp svečių, šefų ir padavėjų. Sutikit, juk mums nuoširdžiai įdomu kaip gimsta patiekalai, kodėl meniu atsiranda vienas ar kitas valgis. Svečiai restorane vis labiau norės jaustis lygiais su čia dirbančiu personalu. 
  2. TVARUMAS. Vartotojai tikrai žino apie maisto švaistymo bėdas, todėl vis mieliau žmonės rinksis tuos, kurie paiso tvarumo ir laikosi aukštų etikos standartų. Maistas ir gėrimai jau seniai nėra vieninteliai restoranų kokybės vertinimo kriterijai. Tvarumas jau kuris laikas yra tai, kas lemia ir lems maitinimo įstaigos sėkmę. Tai, kad ekologija rūpi, rodo skaičiai: dar 2010m. Jungtinėje Karalystėje buvo įkurta „Tvarių restoranų asociacija”, joje anuomet tebuvo 50 narių. Šiandien jų – daugiau nei 7000. 
  3. GEOGRAFIJA. Vartotojai norės dar daugiau žinoti apie tai, iš kokių tiekėjų restoranai perka savo maisto produktus, koks jų santykis su arčiausiai esančiais ūkiais ir produktų gamintojais, o ypatingai kaip jie elgiasi su maisto atliekomis (apie tai plačiau – kitame punkte)
  4. SKAITMENIZACIJA. Negalėjote nepastebėti, kad grynuosius pinigus daugelyje sričių jau pakeitė skaitmeniniai. Žmonėms ateityje bus daug komfortiškiau, jei už maistą jie galės atsiskaityti bekontakčiais būdais, o maisto užsakymas per programėles taps visiškai įprastu ir dominuojančiu reiškiniu. Pačios maisto gaminimo įmonės (restoranai) taip pat vis daugiau investuos į didelių duomenų srautų apdorojimą ir analizes, ir savo darbe taikys dirbtinio intelekto elementus. Štai JAV jau dabar testuojamas McDonald’s restoranas, kuriame nuskaičius automobilio registracijos numerį (su žmogaus sutikimu, suprantama), dirbtinis intelektas nuspėja koks bus jo užsakymas, ir net visiškai pakeičia prie drive through langelio dirbantį žmogų! 
  5. NARYSTĖ. Praūžęs kovido vajus parodė, kaip svarbu restoranams turėti savo bičiulių ir rėmėjų. Prognozuojama, kad ši draugystė išliks svarbi ir ateityje. Spėjma, kad daugelis didelių restoranų pamažu pereis prie narystės modelio: tik nariai galės patekti į specialius laundžus ir gaus, pavyzdžiui, nemokamus pusryčius. Tik nariams bus suteikiamos nuolaidos maistui, jiems bus organizuojami specialūs renginiai (pvz., maisto gaminimo masterclass’ai ar vyno degustacijos). Jau dabar San Franciske sėkmingai veikia modelis, kuomet nariai kas mėnesį moka narystės mokestį, už jį gali pietauti restorane, be to, kas ketvirtį gauna po dėžę sezoninių produktų ir restorane paruoštų prieskonių mišinių bei retesnių ingredientų, reikalingų skaniam maistui gaminti namuose. 
  6. PARUOŠTUKAI. Visi pamenam, kai prasidėjus kovidui, ėjimą į restoranus pakeitė profesionaliose virtuvėse suruošti paketėliai, kuriuos pabaigti gaminti belikdavo savo namų aplinkoje. Sako, kad šis modelis kuriam laikui pasiliks ir net išsiplės, kadangi paruoštukai visai prigijo visuomenėje! Tokius paketėlius ateityje pakuos ne tik tie drąsiausi, kurie ėmėsi šios inovacijos per pandemiją, bet ir mažesni restoranai. 
  7. STALŲ SKAIČIUS. Pamenate, koks susierzinimas kilo restoranų sektroriuje, kai buvo nustatyti limitai kiek stalelių gali būti tam tikro dydžio erdvėje? Nepasiant kartais perpus sumažėjusių klientų skaičiaus, ne vienas gerai žinomas restoranas Londone, Tokijuje ir Buenos Airėse šią pertvarką žada pasilikti ir ateičiai, net ir panaikinus apribojimus. „Mažiau triukšmo, daugiau tiesioginio ryšio su klientu” – vardina privalumus restoranų šefai. Juk kompensuodami mažesnį kėdžių, skirtų klientams, skaičių restoranai galės parduodami  dėžutės su paruoštukais, todėl pelningumui tai neturėtų turėti didelio poveikio.
  8. LAUKAS. Pandemija visus išmokė ieškoti būdų kaip pamaitinti žmones lauke. Bepigu karšto klimato kraštams, bet ir šiauriečiai parodė, kad išeičių yra! Neabejojama, kad mada užkandžiauti gryname ore pasiliks ilgam. 
  9. MAISTAS IŠSINEŠIMUI. Kažin ar daug maitinimo įstaigų galės sau leisti neruošti maisto išsinešimui. Juk sugrįšiantys į biurus žmonės greičiausiai vengs būtinybės grūstis liftuose, todėl norės pietus atsinešti iš namų, arba juos įsigyti pakeliuj į darbą. Todėl keisis ne tik meniu, bet ir tinkamos transportavimui pakuotės, kuriuose maistas išsinešimui nepraras nei savo išvaizdos, nei skonio.
  10. PAKUOTĖS. Vargu ar kas nors šiais laikais abejingas klimato kaitai. Prisidėti prie zero-waste idėjų sieks dar daugiau žmonių, todėl į maisto pakuotes visi žiūrės dar priekabiau: ar naudojamas plastikas, ar pakuotės gaminamos iš perdirbti skirtų medžiagų, ar restoranas taiko antrinio panaudojimo politiką, ar atsisako vienkartinių įrankių….
  11. ALKOHOLIS. Atrodo, kad 2022-aisiais vis daugiau restoranų nusisuks nuo alkoholio. Praūžusi pandemija parodė, kaip svarbu gerai savijautai tai, ką mes valgom ir kiek mes geriam. Nuo šiol vis populiaresni taps „mokteiliai” (kokteiliai be alkoholio), nealkoholiniai alūs, vynai ir kiti gėrimai, kurių skonis lygiai toks pat, kaip originalų, tik be laipsnių. Ne tik lentynas užkariavusi kombučia, bet ir fermentuotos arbatos ir kiti brubuliniai gėrimai taps naujais herojais.
  12. MĖSA. Jos restoranų svečiai norės vis mažiau ir mažiau. Augalinio maisto paklausa kyla stačia kreive aukštyn, ir tikrai nesustos kilusi 2022-aisiais. Žmonės sąmoningai siekia vartoti kuo mažiau mėsos, o pasaulyje jau prigiijo naujas terminas „reducerism” (angl. reduce – sumažinti), siejamas su mėsos vartojimo mažinimu. Viena vertus, žmonės dažniau rinksis vegetarišką mitybą (jau dabar ima populiarėti specialūs vegourmet restoranai), kita vertus, populiarės laboratorijose užauginta „mėsa”. Tuo tarpu net ir tie, kurie iš restoranų meniu visgi rinksis mėsiškus patiekalus, norės patikimos informacijos kur ir kaip buvo auginamas gyvulys, kokiais pašarais jis buvo maitintas. 
  13. LIKUČIAI. Šis klausimas tikrai taps vis svarbesniu restoranų lankytojams. Ne paslaptis, jog 40% visų maisto produktų iškeliauja į šiukšliadėžę. Todėl restoranai ir toliau aktyviai investuos į technologijas, padedančias geriau planuoti resursų įsigijimą, o taip pat kruopščiai matuos išmetamo maisto kiekius. Klientų akyse patrauklumo taškų gaus tos virtuvės, kurios maisto likučius aukos labdaros organizacijoms ir nepasiturintiems, taip parodydamos, jog stengiasi sumažinti išmesto maisto kiekius. 
  14. TIKTOK. Ekspertai prognozuoja, kad daugiausia vartotojų kuriamo turinio apie maistą 2022-aisiais persikels į TikTok platformą. TikTok video turinys kreips vartotojų dėmesį ir formuos prikimo įgūdžius net labiau, nei dabar tą daro Instagram ir Facebook. 
  15. YUZU. Šis citrusinis vaisius, plačiai vartojamas Japonijoje, Korėjoje ir Kinijoje, vis labiau užkariaus gurmanų širdis. Specifinio skonio aromatu bus gardinami gėrimai, salotų padažai ir net majonezas!
  16. KINROŽĖ. Tai antras ingredientas, apie kurį suksis kitų metų kulinarinės mados! Ryškią spalvą ir ryškų aromatą suteikiantis augalas nuo šiol bus ne tik arbatų sudedamoji dalis – vitamino C kupina kinrožės dominuos desertuose, džemuose ir jogurtuose.
  17. SAULĖGRĄŽOS atgims naujam gyvenimui! Riešutų kremai jau ne vienerius metus vertinami dėl savo maistingų savybių, o kitąmet vieta ant pjedestalo paruošta kukliosioms saulėgrąžoms. Nuo sveikuoliškų krekerių iki… ledų – saulėgrąžų būkite pasiruošę rasti ten, kur jų nesitikėjote.
  18. CIBERŽOLĖ. Šis nuo seno Ajurvedinėje virtuvėje vertinamas ingredientas bus vis dažniau aptinkamas gėrimuose, pusrytiniuose dribsniuose, fermentuotuose produktuose ir šaldytuose desertuose. Gal skaisčiai geltona taps ir 2022-ųjų spalva?:) 
  19. MIEŽIŲ PIENAS. Beprotiškai išpopuliarėjusių augalinio pieno rūšių segmentą papildo naujas produktas – miežių pienas. Sako, kad kitais metais jis bus geidžiamiausias vartotojų tarpe, mat viskas, kas sena, atgimsta naujai su trenksmu. Jungtinės Karalystės kompanija „Bright Barley” jau pristatė rinkai pirmąsias miežių pieno gėrimo pakuotes, ir nė nežada sustoti 2022-aisiais. 
  20. PALANGĖ. Mes visi galime prisidėti prie klimato kaitos mažinimo įvairiomis formomis. Viena jų – augindami daržoves ant savo palangių! Mini darželiai virtuvėje bus ypač madingi 2022-aisiais! Tad pats laikas ir jums atlaisvinti šiek tiek vietos ant palangės nedideliam darželiui savo namuose:)

Komentarų apie "Kas maisto pasaulyje mūsų laukia 2022-aisiais?": 3

  1. Asta:

    Ačiū. Puikios prognozės! Sveikiau, taupiau, ekologiškiau, išradingiau!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *