Sako, kad kaip sutiksi Naujuosius, tokie ir bus visi metai. Bent jau maniškiai turėtų būti ramūs, gurmaniški ir sotūs. Jei gurmaniški bus mano metai, vadinasi lygiai tokie bus ir jūsiškiai, nes ir toliau ketinu dalintis savo atradimais ir eksperimentais virtuvėje, ieškoti naujų skonių, naujų patiekimo būdų, naujų vietų, kuriose galima įsigyti sveikesnių, geresnės kokybės produktų, ir mėgautis vienu didžiausių malonumų, skirtų žmogui, – skaniu ir sveiku maistu!
Sunku net apsakyti, kokia motyvacija man yra jūsų apsilankymai šiame blog’e, jūsų atsiliepimai, kritika, pasiūlymai ir pasidalinimai įspūžiais kaip sekėsi prisijaukinti vieną ar kitą patiekalą! Labai ačiū jums už kartu praleistus metus, ir ačiū avansu už ateinančius!! Smagiausia akimirka, kuri nutiko besibaigiant 2015-iesiems, buvo viena maloni ir netikėta pažintis bičiulių vakarėlyje: priėjo prie manęs nepažįstama mergina, o kai pasakiau jai savo vardą, ji net sušuko: „Oi, tai jūs ta pati Nida?? Svogūnų pyrago Nida???”:) Juokiausi visą vakarą iš to spontaniško ir nuoširdaus pavadinimo, iš žinojimo, jog kažkam, visiškai nepažįstamam, aš esu Svogūnų Pyrago Nida:)))
Kalbant apie Naujametinį rytą – jis, dažniausiai būna vėlyvas ir tingus. Lėti apsisukimai – tik į naudą, o švelnūs kvapai, užliejantys namus, – pats geriausias startas į dar vienus daug žadančius metus.
Jei reiktų man išsirinkti vieną mylimiausių pusryčių patiekalų, tai be jokių abejonių tokiu taptų varškės apkepas!! Dar mokykloje alpdavau nuo varškės apkepo kvapo, kai jį kepdavo valgykloje, ir negalėdavau sulaukti ilgosios pertraukos, kada pagaliau įsmeigisu šakutę į minkštutį apkepo gabalėlį, palaistytą grietine… Namuose mama kepdavo kiek kitokius varškės apkepus – dažnai įmaišydavo ryžių, kartais virtų makaronų, o tie tradiciniai varškės apkepai būdavo mažiau purūs nei mokykloje.
Aš jau kuris laikas kepddama apkepą nauduojuosi nekart išbandytu receptu iš Nerinogs blog’o. Ir net jei kartais eksperimentuoju pridėdama kokių papildomų ingredientų – avižų, moliūgų, razinų, apelsinio žievelės, – dažniausiai skaniausias būna būtent šis, tradicinis, klasikinis. Tokiu varškės apkepu mėgstu vaišinti užsieniečius svečius, apsistojančius mūsų namuose. Jiems labai patinka toks minkštas varškės „pudingas” pusryčiams:)
Tad su saldžiais naujametiniais palinkėjimais dalinuosi su jumis gabalėliu nesenstančios kulinarinės klasikos!:)
- 5 kiaušiniai, baltymai atskirti nuo trynių
- 180 g cukraus
- 1 kg varškės (naudojau President, pertintą)
- 200 g manų kuopų
- Žiupsnelis druskos
- 100 ml pieno
- 1 šaukštelis vanilės ekstrakto
- 80 g tirpinto sviesto+ truputis kepimo formai patepti
- Džiūvėsių formai pabarstyti
- Orkaitę įkaitinti iki 190C. Gilią kepimo formą (aš naudojau keramikinę didelę stačiakampę) ištepkite sviestu, dugną ir kraštus pabarstykite džiūvesėliais.
- Baltymus plakite, kol, kol suputos. Tada visą laiką plakant pamažu bertkite po šaukštą cukrų. Sekančią porciją cukraus dėkite tik kai pirmoji bus pilnai ištirpusi. Plakite apie 7-8 minutes, kol baltymai bus standūs ir blizgantys.
- Varškę sumaišykite su kiaušinio tryniais, manų kruopomis ir druską, supilkite pieną, vanilę ir tirpintą sviestą. Išmaišykite. Tada po šaukštą atsargiai į masę įmaišykite plaktus baltymus.
- Masę sudėkite į paruoštą kepimo indą, išlykinkite paviršių. Kepkite apie 40 – 50 minučių, kol viršus gražiai paruduos.
- Patiekite šiltą su grietine, uogomis arba mėgstama uogiene.
Į sveikatą, Aušra 🙂
Tikrai tobulas varškės apkepas gaunasi! Visada kepu tik pagal šį receptą! Ačiū, Nida, už Jūsų receptus!
Nuostabu, Lineta!!!
Apkepas, kuris jau tapęs šeštadienių tradicija. Labai skanus!
Živile, šis receptas labai senas… Tada cukraus aš tikrai daugiau naudodavau nei dabar… Visus kepinius iš senų receptų kepdama aš dabar gerokai mažinu cukraus kiekius… Pasikeitė skonis ir mada 🙂
Labai skanus, tik cukraus perpus mažiau kitąsyk dėčiau.
Inga, kaip prajuokinot:) Ir aš ne kartą taip mėginu „kampą nukirsti”, ir pasigailiu dėl tų „sutaupytų” kelių minučių:) Tikrai yra skirtumas, pritariu 🙂
Puikus apkepas, jau daug kartų kepiau. Sunyksta, vos ištraukus iš orkaitės. Bet vakar pagalvojau, kad pataupysiu laiką ir neplaksiu kiaušinių atskirai. Deja… Buvo klaida. Nesakau, kad gavosi nevalgomas, bet vis tiek…valgėm, nes alkani buvom🤣 Jei dar kas nors norės taip taupyti laiką, tai nepatariu 😂
Ačiū už pastabą, perskaičiau tekstą ir radau 3 spausdinimo klaidas, tiesiog matyt pirštai nuo klavietūros nuslydo. Gramatinių nepastebėjau. Bet ačiū už pastabą. Dažnai taip atsitinka, neturiu kalbos redaktorių komandos, kurie suskaito tekstus ir ištaiso klaidas. Visada dėkoju skaitytojams, kurie apie klaidas praneša, visada skubiai pataisau.
na ir gramatinių klaidų, gal kokį spell checkerio reiktų?
Pingback: Varškės apkepas su cukinijų siūlais – Nidos receptai
Lina, kepimo miltelių aš nededu. O kaip keista dėl apskrudimo – man paprastai viršus per daug apskrunda! Priklauso ir nuo orkaitės, ir kaip aukštai toje orkaitėje kepate. Kuo arčiau kaitinimo elemento, tuo labiau apskrus, Sviestas aišku nepamaišys jokiais atvejais, bet apskrudimui reikia karščio. Jei matote, kad viršus neapskrunda, kelioms minutėms baigiant kepti įjunkite viršutinio kepimo funciją ir padidinkite karštį, tikrai turėtų gražiai apkepti. Dažniau būtna kita problema – kad pernelyg viršus skrunda, tada reikia pridengti apkeptą foliją.
Kepiau kelis kartus. Skonis nuostabus. Tik man viršus kažkodėl neapskrudo. Kad apskrustų gal reikia sviestu patepti?
O kepimo miltelių dėti nereikia ar ne?
mmmm kaip skaniai skamba, Inga!
Apkepas labai patiko, dar idejau razinu ir valgem su svieziom braskem ir grietinele mmmm…
Inga, man kaimiška varškė visada visur tinka:) Sunku pasakyt, aišku, nes visos varškės (jei jos ne parduotuvinės) labai skiriasi…. Bet tiks tikrai, apkepas – tai ne koks konditerinis subtilumas, čia improvizacijoms vietos pakankamai.
Nida, o kaimiška varškė tiks? Ji gerokai sausesnė nei president.
Bravo Rita! Kiekvieną dieną verta padaryti švente su kuo nors skanaus ant stalo:)
nuostabiai skanus apkepas! nors ir ne Naujų metų pusryčiai, bet darbo dienos vakarienė šventinė🙂
Labai smagu girdėti, kad patiko, Viktorija!
Labai nerealus receptas, labai lengva ir greita pasigamint pusryciam ar vakarienei 🙂 Aciu!
Ačiū, Valentina!! Jūs teisi, pastovėjęs pyragas kiek sukrinta, bet man jis skanus ir ant rytojaus prie kavos:) Net neabejoju, kad tiko grietinėlė – prie tokio puraus ir švelnaus skonio apkepo grietinėlė – pats tas!! Skanių jums metų, labai ačiū, kad skaitote, kepate, ir kad parašote!!!
Grita!! Nuoširdus ačiū!! Prasmingų ir sveikų metų jums, daug džiaugsmo valandų su anūkėliais!!!
Išbandžiau apkepą. Fantastiškas! Minkštas ir purus. Neturėjau grietinės, bet šaldytuve buvo grietinėlės. tai pateikiau su plakta grietinėle. Gavosi toks visai šventinis desertas. Rekomenduoju :))Tiesa, pastovėjęs kiek sukrito. Bet purumas liko. Labai dėkui už šį, ir be abejo, už visus kitus receptus. Su Naujaisiais!
Su Naujais Metais Nida,daug nauju receptu ir geros nuotakos gaminant.
Labai ačiū, Ramune, už tokią mielą žinutę ir šiltus palinkėjimus!! Labai džiaugiuosi, kad receptai pasitarnauja pagal paskirtį!! Jūs tik gaminkit, vaišinkit, o aš pasistengsiu, kad turėtumėte iš ko rinktis:) Gerų ir sočių metų!!
Su Naujaisiais ir jus, Nida! Įkvėpimo jums, malonių atradimų ir skonių pilnų metų! Ir tis pačios aistros visu kuo dalintis su mumis! Aš jau nesuskaičiuosiu kiek patiekalų perėmiau iš jūsų blogo ir jie tapo „mano firminiais”:) dėkui, kad dalinatės!!!