Ar pamenate tuos laikus, kai gūdžiu sovietmenčiu nebuvo didelio saldumynų pasirinkimo, o namuose išsivirę kondensuoto pieno indelį ir pavertę jo turinį ruda tiršta karameline mase, darydavom iš jo tikrus stebuklus: pertepdavome vaflius, gamindavome trupininį pyragą, arba tiesiog sulaižydavome visą indelio turinį. Kai pirmąkart viešėjau Meksikoje ir ten paragavau vietinių saldumynų su dulce de leche, jaučiausi tars tas ksonis sugražinęs būtų mane atgal į vaikystę. Su meksikiečiais esame skirtingose planetos pusėse, o štai vieną saldumyną turime bendrą. Taip, taip, jūs teisingai supratote – „egzotiškasis” dulce de leche yra tas pats išvirtas saldaus kondensuoto pieno indelis:)
Kondensuotą pieną paversti dulce de leche labai lengva: į puodą pripili vandens, įmerki saldaus kondensuoto pieno indelį (jis turi visas atsidurti po vandeniu), ir užvirinęs verdi pieną skardinėje valandą laiko. Išėmus reikia gerai atšaldyti ir tik tada atidaryti skardinę – antraip karštas tirštas pienas, esantis po dideli spaudimu, ištrykš ir nudegins!
Tuo tarpu Lenkijoje galima nusipirkti jau paruošto kondensuoto pieno skardinę. Be klasikinio, galima gauti ir masės su riešutais ar šokoladu. Be galo patogu, kai reikia greitai sumeistrauti kokį naminį saldumyną!
Šį sūrio pyragą iškepiau po 7 valandų vairavimo rūko ir šlapdribos sąlygomis, nors maniau, kad iš nuovargio esu tinkama tik minkštai lovai:) Tad noriu pasakyti, jog tokiam iššūkiui galite ryžtis net ir po sunkių dienos darbų. Kodėl po darbų? Ogi todėl , kad kuo ilgiau sūrio pyragas stovės šaldytuve, tuo sulig kiekviena diena jis bus skanesnis! Tad jei planuojate pasikviesti svečių šeštadienį, pyragą iškepkite vėliausiai – penktadienį, o dar geriau – ketvirtadienį. O gal šiuo nuodėmingu desertu pamaloninsite savo mylimąjį (mylimąją) Valentino dienos proga?:)
Visi ingredientai sūrio pyragui turi būti kambario temperatūros. Jokiais būdais neplakite masės ilgai, tik tiek, kiek reikia, kad susimaišytų visos sudedamosios dalys. Jei plaksite sūrio masę intensyviai, pyragas iškils nelygiai kepant ir ims trūkinėti bei bliūkšti.
- 1 kg 3 kartus sumaltos varškės masės (parduodama tokiuose kibirėliuose)
- 3 šaukštai krakmolo
- 3/4 stiklinės cukraus pudros
- 2 šakštai amareto (nebūtina)
- 5 kiaušiniai
- 200 ml kokosų pieno
- 1 indelis išvirto kondensuoto pieno (arba 1 indelis pirktos dulce de leche masės - apie 450g)
- kakavos
- 100 g juodųjų serbentų džemo
- Įkaitinkite orkaitę iki 180C (be apipūtimo funkcijos). Pasiruoškite apvalią torto formą su nusegamais kraštais.
- Dideliame dubenyje (arba elektrinio kombaino inde) sumaišome varškę su krakmolu ir cukraus pudra. Tada po vieną mušame kiaušinius, ir pamažu maišom, kad ingredientai susijungtų (neplakam ilgai!!). Pa2ioje pabaigoje įpilame amareto ir sumaišome.
- Taip paruoštą varškės masę padalinam į dvi lygias dalis. Į vieną dalį supilame kokosų pieną ir išmaišome. Į kitą dalį sudedame dulce de leche ir taip pat išmaišome iki vientisos masės.
- Į torto formą įpilame pusę paruoštos baltos varškės masės, išlyginame paviršių ir pašauname į įkaitintą orkaitę. Po 13-15 minučių, kai masė šiek tiek sustandėjo, išimame torto formą ir ant baltos apkepintos masės supilame pusę rudos masės. Vėl kepame apie 13 minučių.
- Išimame iš orkaitės, visą paviršių pabarstome kakava ir supilame likusią baltą masę. Vėl dedame į orkaitę ir kepame apie 13 min. Tada išimame iš orkaitės, visą paviršių ištepame serbentų uogiene ir ant viršaus supilame likusią rudą varškės masę. Išlyginame paviršių ir pašauname kepti apie 13-15 min.
- Iškeptą sūrio pyragą vėsiname pamažu. Išjungus orkaitę palaikome pyragą 10 minučių neatidarinėdami durelių karštoje orkaitėje. Tada praveriame šiek tiek orkaitės dureles ir leidžiame atvėsti dar 10 minučių. Tada jau galima išimti pyragą ant darbasatio ir leisti jam atvėsti visiškai. Peiliu apipjauname pyrago kraštus, kad šie atliptų nuo formos. Nuimame formos kraštus ir dedame pygarą į šaldytuvą kelioms valandoms (geriausia - parai).
- Prieš patiekiant visą pyrago viršų gausiai pabarstome kakava.
Rasa, kaip smagu girdėti!! Dėkoju, kad parašėte!
Su šventėmis Jus, miela Nida. Labai džiaugiuosi už šį receptą. Vienu metu ir pyragą kepiau, ir kalėdines dovanas pakavau. Ir ką gi, dovana sulaukusi daugiausiai liaupsių buvo šis pyragas! Vaikai be žado 😄 AČIŪ!
Aiste, bet tai kaip faina, kad išbandėt, nepabijojot, ir kad pasiteisino.
Pradžioje receptas atrodė kažkaip sudėtingai man kaip nepatyrusiai kepėjai. Bet viskas gavosi! Ir buvo gardu! Naudojau karamelizuotą kondensuotą pieną, nesu tikra ar toks ir būtų dulce de Leche, bet atrodo tiko. Tiesa, reikalą šiek tiek pagadino pirktinis serbentų džemas, kas buvo tik paprasta (ir per skysta) uogienė. Skonis nenukentėjo, gal tik išvaizda šiek tiek. Ieškosiu tikro džemo ir kepsiu vėl! Ačiū!
Diana, nežinau… Ar yra pasirinkimas skirtingo riebummo kokosų pieno?… Mano žiniomis, yra kokosų pienas ir kokosų grietinėlė. Tik tiek. Bet gal aš neteisi.
Sveiki, o kokio riebumo kokosu pienas turetu buti?
Inga – tai kad mes visi turime skirtingus skonio receptorius:) Todėl tas gyvenimas ir įdomus, kad vieni tuos pačius dalykus dievina, o kitiems jie – nieko gero:)
Kepiau ir aš. Buvo tokių, kurie akis užvertė iš malonumo, o man pačiai skonis pasirodė kaip keptos varškės…Antrą kartą nebedaryčiau
Išbandžiau šį pyragą su minimaliais pakeitimais. Ir dėl Rududu tai pasakyčiau, kad jis kiek per tirštas, kad lengvai įsimaišytų į tešlą. Bet kepant likę jo gumuliukai ištirpsta ir nesijaučia vėliau. Bet vis tiek, trečią kartą gaminant ieškosiu karamelizuoto sutirštinto pieno, tikrai mačiau kad be Rududu yra dar ir toks, ir jis skystesnis.
Ir bendradarbiai, ir vyras baisiai gyrė šį tortą. Taip, čia jau tortas, ne pyragas 🙂
Trečion dienon paskutiniai kąsniai buvo tiesiog idealiai skanūs! 🙂
Žana, kaip smagu, kad parašėt!! Į sveikatą, siunčiam nuoširdžiausius linkėjimus nuo mūsų stao jūsiškiui, be to – iš pasaulio apačios, iš Pietų Afrikos:) Labai džiaugiuosi, kad pyragas susilaukė aukšto įvertinimo:)
Padėka už puikų receptą ir linkėjimai ne tik nuo mūsų stalo :), bet ir dar kitų dviejų – iškepiau šį sūrio pyragą ir išvežiojau tėvams bei uošviams po gabalą.
Visiems be išimčių labai patiko. Aišku, paragavau jo iš karto, tik pravėsusio :), bet iškepusį pyragą tikrai būtina palaikyti bent pusdienį šaldytuve, o geriausiai, valgyti kitą dieną.
Atsižvelgiant į komentarus ir klausimus pasidalinu: kepiau kvadrainėje silikoninėje 20×23 cm formoje. Naudojau išvirtą kondensuotą pieną (pagal receptą). Dėl Rududu naudojimo, tai galvoju, kad jis šiek tiek kitoks, žymiai standesnis, bet manau, tiktų taip pat.
Kaip suprantu kepti teks du:))
Tiesa, o pavadinimas verciasi „Saldus pienas”. Zodziu „dulce”, vyrai Ispanijoje vadina meiliai savo moteri. 🙂
Na va kiek mes, pasirodo, atitikmenų Dulce de Leche turime… Laukiu, kada kuris nors skaitytojas išmėgins ir vietinių ingredientų šį pyragą ir pasidalins patirtimi su mumis:) Beje, patartina karamelinį kondensuotą pieną (ir tą, kurį pirkau PL) iš pradžių suplakti mikseriu, nes taip jis lengviau susimaišys su varškės mase.
Prašau:) Dėl to ir parašiau, kad tiems, kas vaikų neaugina, assorti pirmiausiai su pampersais asocijuojasi:) bet būtinai apsilankykite, pamatysite kiek ten delikatesų, sveiko maisto ir to, ko kitose parduotuvėse neįmanoma rasti. O rududu tikrai panašu i dulce de lece, bet ji gerokai atsildyti reiketu pries imaisant, nes jis lb kietas. Manau, kad idealesnis atitikmuo butu rokiskio pieno karamelizuotas kondensuotas pienas. Jis panasesnes teksturos i dulce de leche:)
Kristina, dėkoju nuoširdžiai už receptą – kadangi viską mėgstu pasigaminti pati, kada tik įmanoma, tai kitąkart į konservuotą karamelę nė nežiūrėsiu. Ramune – ačiū už info apie Assorti. Labai gėda, bet nesu ten buvusi – gal tai delitatesinio supermarketo užuomazgos Lietuvoje?? Būtų super. Aušra A., Rududu nesu ragavusi (matyt dėl to, kad vaikai jau dideli:)). Gal kas iš skaitytojų gali pasakyti, ar Rududu – tai lietuviškas Dulce de leche atitikmuo? Kažkodėl jaučiu, kad vietoj Dulce de leche panaudojus Rududu būtų kuo puikiausia lietuviška šio sūrio pyrago versija. P.S. Formą naudojau standartinę, su nusegamais kraštais (apie 18-20cm skersmens. Negaliu tiksliai pamatuoti, nes esu kitame pasaulio krašte:))
Sveiki. Atrodo skaniai, bet sudėtingai.. Mano klausimai: kokio dydžio formą naudojate? Ar išvirtas kondensuotas pienas=rududu? Ačiū 🙂
Receptas skamba tobulai, tikriausiai dar vasarį bus ir išbandytas. Na, o tokios jau paruostos dulce de leche mases yra ne tik lenkijoje, bet bent jau vilniuje tai tikrai, assorti parduotuveje. Yra ir dar tobulesnes – tikros dulce de lece, svelnios, minkstos, be jokiu nereikalingu sintetiniu priemaisu. Po to, kai assorti atsirado puikiu jau sunokusiu avokadu, mango, pomelo ir kt.vaisiu, as nustojau skųstis, jog Lietuvoje neįmanoma nieko padoraus nusipirkti:) gal tik lenkijoj kainos padoresnes. Ir ne, aš šioje parduotuvėje nedirbu, tiesiog tenka dažnai užsukti į pampersų skyrių:)
Nida, kai jau susikaupsim važiuoti, tikrai kreipsiuosi konsultacijų:) Jeigu virtum dulche de leche namie, parašysiu daug kartų patikrintas proporcijas. Tai va, pieno (geriau riebesnio, aš naudoju nenugriebtą iš mūsų ūkio) turi būti dvigubai daugiau negu cukraus. Aš imu 4 puodelius pieno +2 puodeliai cukraus + 1 a.š. sodos + keli lašai vanilės ekstrakto. Maišyti reikia tik kol cukrus ištirps, paskui retkarčiais patikrinti, ar nesvyla. Pienas iš pradžių keistai pamelsvėja, paskui ima tamsėti. Verdu ant mažos ugnies 1-3 val., priklausomai nuo kiekio ir kokios konsistencijos reikia. Nukaisti reikia skystesnį negu norėtųsi šalto, nes vėstant gerokai patirštėja. Tikiuosi, pravers 🙂
Na tai tavo vyyrui, Kristina, tikrai patiks šis pyragas. O recepto kaip pasigaminti dulce de leche iš šviežio pieno tikrai nežinojau. Gal kada ir išmėginsiu:) P.S> tu jau ne pirma, kurią suviliojau lenkiškomis delikatesų parduotuvėmis:) Tad jei reiks kokios pagalbos susiorientuojant – rašyk:)
Nida, nuostabus pyragas! Mano vyras svaigsta dėl karamelės ir labai mėgsta pieno produktus, tai tikrai apie Valentino dieną ir šį pyragą pagalvoti verta. Ir dar paskaičiusi Tavo įrašus vis labiau noriu į tas Lenkijos delikatesų parduotuves nuvažiuoti apsidairyti 🙂 Lietuvoje iš Argentinos importuoto dulche de leche aš randu pirkti čia: http://www.yerbamate.lt . O dar tikrą dulche de leche aš verdu pati, bet ne skardinėse, o taip, kaip verdama Pietų Amerikoje: iš saldaus pieno, cukraus ir žiupsnelio sodos. Prisipili kokio nori dydžio puodą ir leidi valandėlę kitą pavirti – išeina daug pigiau, daug saugiau ir svarbiausia, gali pagal norus reguliuoti tokios karamelės tirštumą ir tamsumą. Tada alfajores darau 🙂