Jau už dienos kitos – vasara! Tikras iškylų gamtoje metas. O kur iškylos, ten ir grilis! Todėl iškart turiu jums klausimą: Ką renkatės jūs – anglinį ar dujinį grilį?
Mano nuomonė šiuo klausimu keitėsi ir evoliucionavo ne vienerius metus. Ilgą laiką laikiausi nuomonės, kad grilis tiesiog PRIVALO būti anglinis. Juk anglyse, dūmuose ir yra tikroji griliaus esmė ir didysis gėris. Tiesa, specialistai kasmet vis dažniau prabyla apie tokiu būdu gaminamo maisto kenksmingumą sveikatąi. Na bet nejaugi atsisakysi išsvajoto dūmo skonio dėl vieno kito pernelyg prikepusio mėsos gabalėlio, kuris gal ir turės kada nors tų žalingų organizmui pasekmių?…
Lietuvoje nenorėjau apie nieką kitą ir galvoti. Grilis turi būti anglinis. Ir nesvarbu, kad mano vyras dažnai pliaupiant lietui po didžiuliu skėčiu saugodavo grilyje rusenančią ugnį, visvien nė minties net minties neturėjau apie kitokį – labiau su Amerika asocijuotą dujinį – grilį.
Situacija pasikeitė atvažiavus į Izraelį. Visų pirma, grilis čia – anokia atrakcija! Gali juo mėgautis kiaurus metus nors ir kasdien! O kas taip lengvai prieinama, kaip žinia, greitai pabosta.
Vienas pirmųjų „baldų”, atsiradusių mūsų terasoje, žinoma, buvo grilis. Anglinis. Darius praleisdavo valandas kūredamas ugnį ir kantriai vartydamas mėsos ar žuvies gabalėlius, ruošdamas mums patiems ar svečiams tikrą laužo puotą. Kadangi grilio būta nedidelio, dažnai tas procesas užtrukdavo taip ilgai, kad vieni svečiai jau kramsnodavo kepsnelius, o kiti kantriai laukdavo savo eilės, kol iškeps kita partija. Be to, vienoje pusėje maistas svildavo, kitoje dar būdavo žalias… Pačiam šeimininkui kartais nieko taip ir nelikdavo:) Žodžiu, vargelio su tuo griliu buvo. Ir jei aš (o ne mano kantrusis vyras) būčiau buvusi už grilinimo procesą atsakinga, tikriausiai jau seniai būčiau pamiršusi, jog jį turiu.
Ir štai praeitą savaitę mes įsigijome dujinį grilį. Nepalyginamai didesnį, modernesnį, gražesnį… Ir jau po pirmo išbandymo pasijutau tarsi perėjusi į kitą kulinarijos lygą. Ir kaip mes iki šiol jo neturėjom?? Juk tai toks paprastas, greitas procesas, atnešantis stebėtinai gerus rezultatus…
Amerikiečių firmos WEBER grilis – tai tikras high end’as. Puikiai ištobulintas ir pagamintas taip, kad griliavimas taptų pramoga ir malonumu, o ne sunkiu darbu tik patiems kantriausiems:) Na, gal dūmo kvapo ir mažiau, bet užtai maisto sultingumas ir galimybė keletą patiekalų gaminti vienu metu atperka viską.
Kitas dalykas – tai aksesuarai, kurių gausu naudojant dujinį grilį. Pavyzdžiui, kedro lentelės, ant kurių kepama žuvies file. Lentelė kelias valandas mirkoma vandenyje, o paskui ant jos klojama prieskoniais pagardinta žuvis. Labai tinka lašišos file, bet mes kepėm jūros ešerius su česnakais, citrinos sultimis, šviežiais krapais, druska, pipirais ir šlakeliu alyvuogių aliejaus. Na neapsakomas skanumėlis ir sultingumas.
Dar vienas džiaugsmas – tai „skylėtas” padėklas, ant kurio skrudinamos daržovės ir visokie kitokie minkštesni dalykai, kuriuos sunku sumauti ant iešmų ar sudėti ant grotelių. Daržoves žuvies garnyrui ruošiau štai taip:
2 nedideli pankoliai
2 raudinieji svogūnai
2 saujos šparaginių pupelių
2-4 nedideli prinokę pomidorai
Druska, pipirai, alyvuogių aliejus
Padažui:
1 citrinos sultys
1 citrinos nutarkuota žievelė
2 česnako skiltelės, sutrintos
Alyvuogių aliejus
Druska, pipirai, šiek tiek cukraus
Dideliame puode užverdame vandenį, jį gerai pasūdome. Supjaustome pankolius ir svogūnus stambiomis skiltelėmis, paruošiame šparagines pupeles (nupjaustome galus su kotais), pomidorus perpjauname pusiau skersai. Pasiruošiame dubenį ledinio vandens ir popierinių rankšluosčių daržovėms nusausinti.
Nublanširuojame pankolius: sumetame juos į verdantį pasūdytą vandenį ir apverdame 3 minutes. Išimame kiaurasamčiu, dedame į ledinį vandenį, kad nustotų virę, nuvarviname ir išdžioviname ant popierinio rankšluosčio.
Suberiame į tą patį vandenį pupeles. Paverdame 2-3 minutes, iškart perkeliam jas į ledinį vandenį, nusausinam.
Suberiam raudonuosius svogūnus, po 1 minutės ištraukiam, atvėsinam lediniam vandeny, nusausinam.
Visas nublanširuotas daržoves ir perpjautus pomidorus pabarstom druska, pipirais, pašlakstome aliejumi, viską gerai išmaišom, kad pasidengtų. Kepame ant griliaus, kol daržovės gražiai apskrunda. Nuėmus nuo ugnies pašlakstom padažu (kurį pasigaminam sumaišę visus ingredientus).
Šį daržovių gaminimo receptą nusižiūrėjau naujausiame Food and Wine žurnale, kuris, beje, visas skirtas grliavimui:)
Na, o ant kedro lentutės keptą žuvį aš pateikiau su skaldytų kviečių garnyru. Kviečius išviriau daržovių sultinyje. Pabaigoj įbėriau saujelę karštu vandeniu nuplikytų džiovintų spanguolių, pagardinau gabalėliu sviesto, trupučiu cinamono ir pipirų. Prieš pateikiant įmaišiau šviežių kapotų kalendrų.
Ir visgi – kokį grilį renkatės jūs???:)
Gero jums griliaus sezono!
Sandra, aš pati gyvenu bute, o balkonas yra ganėtinai mažas, Big green egg vienintelis pasiteisinęs grilius, kurį radau internete, nes tarp dydžių radau sau tinkamą, o maisto kokybė tiesiog puiki 🙂
Sandra, turiu prisipažinti, kad nesu susidūrusi su tokia opcija, kaip grilis ir laukui, ir virtuvei. Galbūt kalba eina apie elektrinį, kuris tinka ir tam ir tam? Dujinis daug mažiau dūmina (jį teoriškai gal ir galima turėti balkone), tačiau į virtuvę tai jau jo neįsineši… Gal kas nors iš skaitytojų atsilieps su kokiu stebuklingu patarimu?:)
sveiki ,esu naujoke griliu temoje .gyvenu daugiabutyje todel noreciau paklausti apie kokybiskus kambarinius grilius ?gal yra universalus t.y. lauko -virtuves grilius .aciu
Ramūnai, ačiū už žinutę. Išties, dujinio privalumai – greitis. Nereikia atskiro pasiruošimo, ilgo anglių kūrenimo, vakarienė gali būti paruošta per keliasdešimt minučių. Minusas – visgi tikro dūmo skonis ir kvapas…
Senokas straipsnis, bet geras tai surizikuosiu pasidalinti patirtimi. Dujinis labai patogu žmonėms norintiems kasdien leisti laiką lauke, terasoje ar pan. ir gaminti maistą pvz. vakarienei. Mano atveju gryžus namo po darbų, dujiniu griliu vakarienė terasoje ant dujinio grilio gimsta per ± 15-20 min. Kartą pabandęs negali sustoti, tad pasiūlėm mūsų išbandytus grilius (sorry už reklamą) lengviau įsigyti ir Lietuvoje (www.esodo.lt/lauko-griliai/lauko-griliai.html)
Olandų gamintojo privalumas tokie griliaus priedai kaip kriauklė, pjaustymo lenta ir pan.
Rasa, mes savo grilį pirkom ne Lietuvoj, o Izraelyje. Bet kaip supratau iš komentarų, juos parduoda ir Lietuvoje. Pagooglinau ir radau štai tokią internetinę parduotuvę su keletu Weber griliukų: http://www.neostore.lt/catalog/NS-00013945/Weber/. Mes Lietuvoje, pamenu, gerą grilį pirkom parduotivėje, kuri yra Pašilaičiuose, šalia didelės Maximos (netoli Senukų). Gal kas iš skaitytojų gali patarti kur Rasai ieškoti Weber’io?
Gal galite pasakyti, kas Lietuvoje, Weber griliu atstovas?
Rennie, tu teisi, kad visi griliavimo čempionatai vyksta išskirtinai naudojant anglinius grilius! Iš tiesų reikia daug meistriškumo ir nemažai įgūdžių, kad suvaldytum karštį, ugnį, ištaikytum skonį, kepimo laiką… Labai bus įdomu paskaityti tavo įspūdžius iš to čemionato Druskininkuose. O dujinį grilį tikiuosi pasitaikys galimybė išbandyti ir pasidžiaugti jo teikiamais privalumais:)
Odeta, pritariu. Ir aš prioritetą teikiu Weberiui.
Miela Joana, užlipai tiesiai ant mozolio:)) Jei pamatytum mano virtuvę, nustebtum kokia ji mažutė. Gerai, kad Izraelio klimatas daug daiktų leidžia laikyti balkone esančioje spintoje:) Bet gal ir gerai, kad tos vietos tiek nedaug, antraip užzigriozdinčiau visus namus virtuvės rakandais. O Lietuvoje manęs laukia didžiulė virtuvė ir net 60kv.m. rūsys!!!!!:)) Tik va oro nebus, bijau, tinkamo……
Kai tik Nida paraso, kad isigijo koki nauja virtuves irengini man iskyla klausimas – labai smagu, bet kur ji sandeliuoti ir kaip parvezti viska i Lietuva :)?
As namuose neturiu net „juodo kambarelio”, o i virtuves spinteles jau seniai niekas netelpa 🙂
Nida, sutinku, man irgi tik Weber:) Išbandėme gal trijų rūšių (nuo suvirintų naminių iki moderniausių), bet vis tiek, perkant sekantį, vis tiek rinktumės Weber firmos:)
Mano grilis tai labai paprastas anglinis, bet toks ne mažas ir su rūkykla. Labai patogus, kol kas jam priekaištų neturiu 🙂 Man gaminant maistą lauke norisi tikros ugnies, nes ant jos maistas gaunasi autentiškesnis, toks su dūmeliu, aišku, karštį jame reguliuoti sunkiau (nors maniškis su termometru), bet kiekvieną kartą maistas gaunasi vis kitoks (gal tame ir žavesys). Kiek skaičiau su dujine viskas daug papraščiau ir švariau gaunasi, bet tokios neturėjau, tai ne labai galiu komentuoti 🙂 Praeitą saviatgalį kaip tik buvau Druskininkuose vykusiame grilio čempionate, tai ten visi dalyvaujantys turėjo tik anglinius grilius. Man labiausiai patiko amerikietiškas Big Green Egg grilis, nors brangus, bet patikimas. Pasistengsiu šią savaitę pasidalinti savo įspūdžiais apie grilio čempionatą ir ten matytus grilius.
Na, kaip matau, grilis – tai jau vyriškas ūkis lietuviškose šeimose (o gal ne tik lietuviškose?). Dujiniai išties nėra populiarūs Lietuvoje, arba dar neatrasti. Nors su lietuvišku klimatu, tikrai tik dujiniai turėtų dominuoti, nes jiems nereikia sausu malkų, anglių, ir maistą pasigaminti galima suspėti nuo vieno lietaus periodo iki kito 😉 Mes Vilniuje turim anglinį grilį, bet tikriausiai paseksim Viktoro pavyzdžiu ir šį pasiliksim tik iškyloms, išvažiavimams, kai ugnelės kurstymo reikia tarsi pramogoms vyrams, begurkšnojant alutį:) Ir be abejonių reikės dujinio įrenginio, nes čia kaip su automatine greičių pavara: kai jau išbandai tokį automobilį, atgal prie rankinių bėgių perjungimo grįžti nesinori…:) O tiems, kas dar tik svarsto kokios firmos grilį pirkti, labai patariu Weber (ką patvirtina ir komentuojantys žmonės), nesvarbu anglinį ar dujinį. Tai išties patikimas gamintojas su unikaliais produktais!
Mums besirenkant grilių, nugalėjo anglinis, tos pačios firmos Weber. Vyras buvo kategoriškai prieš dujinį, sutikau su juo, nes jis šį procesą valdo. Taip pat yra indas kepti birioms daržovės, dangtis, nors lentinėlės žuvei nėra, dar yra keletas aksesuarų. Labai daug komentuoti negaliu, nes tai jau ne mano virtuvė, bet kiek supratau labai gerai laiko karštį, labai gerai kaitra pasiskirsto per visą kepimo plotą, kepsniai visada sultingi, kvapnūs. O daržovių paruošimas skamba skaniai, reikės išbandyti.
Su dujiniu neteko gaminti, tad ne koks komentatorius cia buciau ;p
Irasas lb geras, pravers! 😉
Labai gerai parasyta 🙂 Mes kai isigijom Weberiuka, nediduka toki Q220, bet visai pakanka seimynai ir sveciams pamaitint. I anglini ziuriu dabar nebent kelioniu atvejais, nes turim nesiojama. Del laiko atzvilgiu tikrai napalyginsi su dujiniu..