Mūsų šeimoje žąsis turi yaptingą statusą. Lietuvoje su žąsimis neteko daug draugauti, bet kai Izraelyje atradom vengrišką žąsieną (Izraelyje, kiek girdėjau, žąsų neaugina, dėl, nežmoniškų sąlygų, kuomet paukštis per prievartą maitinamas…), supakuotą nedideliuose pakeliuose, ir, žinoma užšaldytą, pradėjau eksperimentuoti. Dažniausiai perku vien žąsienos krūtinėles, ypač kai noriu palepinti savo vyrą, arba kai turime brangių svečių. Paprastai žąsieną gaminu ganėtinai tradiciniu būdu – kepu ją orkaitėje, prieš tai ilgai pamarinavusi raudoname vyne su česnakais ir rozmarinais, ir pateikiu su kruopų koše bei saldžiu garnyru – marinuotais vaisiais, graikiškais riešutais…
Kai savo labai mėgstamame blog’e Kwestia Smaku atradau štai šį receptą, kuriama, beje, buvo aprašomas anties, bet ne žąsies gaminimo metodas, kaip mat užsimaniau išbandyti taip paruošti vakarienę, tik naudojant žąsieną (antienos Izraelyje išvis neteko maytyti!). Visų pirma mane patraukė vietnamietiška patiekalo prigimtis. O kadangi aš esu visiškai priklausoma nuo vietnamietiškos virtuvės, tai iškart žinojau, jog bus skanu.
Kai pirmąkart apelsinų sultyse ir keliuose įmantriuose prieskoniuose ištroškinau žąsies krūtinėles, iškart supratau, kad gaminsiu tokiu būdu žąsieną dar ne kartą:) Tik štai bėda – tąkart paskubomis tamsoje nufotografavau vakarienei paruoštas krūtinėles, bet nuotraukos buvo tokios baisios, kad taip ir nekilo ranka dėti jų į blog’ą. Bet kadangi į svečius atvažiavo mano mama, tai man iškart buvo pati keriausia proga imti ir dar kartą paruošti vietnamietišką žąsies patiekalą. Ir nors ši fotosesija taip pat gavosi gane apgailėtina, visvien labai raginu patikėti, kad patiekalas vertas pabandymo. Be to, juk artėja Kalėdos – kas gali būti labiau šventiška, nei apelsinais, imbierais ir žvaigždiniais anyžiais pakvipę namai?:)
Tad štai jis, praeitame įraše žadėtas receptas iš Kwestia Smaku, lengvai mano adaptuotas:)
Žąsis, troškinta apelsinų sultyse (4asm)
• 4 žąsies krūtinėlės arba šlaunelės- iš viso apie 2 kg
• 4 česnako skiltelės
• 50 g imbiero
• 5 žvaigždiniai anyžiai
• 1 – 4 mažų čili pipirų – priklausomai kaip aštriai mėgstate
• 2 citrinžolės stiebai
• 800 ml šviežiai spaustų apelsinų sulčių
• 4 šaukštai žuvies padažo (Fish Sauce)
• 1 šaukštas rudojo cukraus
• grūstų juodųjų pipirų
• 8 svogūno laiškai
• 1/2 šaukštelio krakmolo
Įkaitiname keptuvę arba puodą storu dugnu. Žąsies krūtinėlių skūrelę įpjauname kelis kartus įstrižai („grotelėmis”) per visą riebalų sluoksnį. Tokiu būdu lengviau išlydysite taukus, kuriuos galėsite panaudoti kitiems patiekalams gaminti – ypač skanu keptos orkaitėje bulvės.
Dedame žąsienos krūtinėles skūrele į apačią ir kepame uždengę, kol visi riebalai išsilydys, skūrelė taps traški. Apverčiame kita puse, pakepiname dar apie minutę. Krūtinėles išimame iš keptuvės, atidedame trumpam į šalį. Taukus išpilame iš keptuvės, palikdami jų tik 1 šaukštą (likusius taukus, kol jie skysti supilame į stiklainį ir laikome šaldytuve – jų šiam patiekalui jau nereikės).
Tame likusiame taukų kiekyje apkepiname trumpai sutrintą peiliu česnaką, suberiame anyžiaus žvaigždes, čili pipirus, imbierą ir citrinžoles, kurias taip pat prieš tai peiliu sutriname, kad išsiskirtų sultys. Trumpai pamaišę ir pakepinę sudedame atgal apkepusias žąsies krūtinėles, supilame apelsinų sultis, suberiame cukrų, supilame žuvies padažą, pabarstome pipirais ir pusiau uždengtoje keptuvėje troškiname 2 valandas. Katrts nuo karto pamaišome, apverčiame krūtinėles.
Pabaigoje, išimame krūtinėles, o į padažą supilame pusės šaukštelio krakmolo, sumaišyto su dviem šaukštais vandens, mišinį, ir iškart išmaišome. Padažas turi gautis saldžiarūgštis, aromatingas ir tirštas.
Pateikiame žąsies krūtinėles su virtais ryžiais, gausiai užpildami padažu ir pabarstydami smulkintais žaliaisiais svogūnais.
Ieva, nežinau…. Tai troškinta, ne kepta žąsis. Greičiausiai ištroškintumėt ir visą paukštį, tik reiktų, kad jis visas pasinertų į apelsinų sulčių ir prieskonių mišinį… Nebandžiau, negaliu atsakyti.
Sveiki, ar galeciau taip pat kepti visa zasi?
Vaida, labai smagu tą girdėti. Man šis patiekalas taip pat šventinis, su garantuotu rezultatu. Ir dar nesutikau nei vieno, kuris liktų tiesiog abejingu:) Smagu, kad atradai:)
Gaminau šį patiekalą 3-4 kartus, Kalėdoms ir panašioms ,,Grand” šventėms. Super!!! Labai labai, aromatas nenupasakojamas, kai svečiai paragauja, aš užtikrintai priimu plojimus. Ačiū, Nida, tau !
visgi citrinžolės negavau, ar galiu pakeisti ją laimo sultimis?
Vaida, Suomijoj tikrai neturėtų būti problemos randant lemon grass! Štai kaip ji atrodo: http://www.google.com/imgres?um=1&hl=en&sa=N&tbo=d&rlz=1C1AVSA_enIL449IL449&biw=1600&bih=775&tbm=isch&tbnid=v39TL2lfPDW4OM:&imgrefurl=http://www.sowfreshorganics.com/shop/lemongrass-one-stalk/&docid=2Kw2uQMp0Qo9NM&imgurl=http://www.sowfreshorganics.com/wp-content/uploads/2012/10/lemon_grass.jpg&w=425&h=282&ei=8BimULnwK-qM0wXU04AI&zoom=1&iact=rc&dur=714&sig=109381798032085266257&page=2&tbnh=145&tbnw=224&start=40&ndsp=48&ved=1t:429,r:51,s:0,i:232&tx=133&ty=75
(čia toks labai jau ilgas link’as gavosi, jei neatsidarys, paieškok Google images – iškart atpažinsi parduotuvėj kuri iš jų ta lemongrass). O garnyras – vienareikšmiškai ryžiai. Paprasti, vandeny virti, birūs. Aš net druskos nedėjau, nes padažas toks aromatingas buvo, kad reikojo kažkuo „atmušti”:) Sėkmės!!:)
Ačiū už greitumą. Aš Suomijoje, tai vis dar iššūkis su produktų pavadinimais, bet eisiu į paieškas. O kokį garnyrą parekomenduotumei šalia?
Vaida, jei gyvenat didesniam mieste, citrinžolės (lemon grass) pabandykit paieškoti dideliuose supermarketuose, kažkur prie egzotiškų daržovių kampelio. Blogiausiu atveju, ji tikrai Lietuvoje parduodama džiovinta (tik kadangi kvapo ir skonio joje nebūna daug likę, tai nepagailėkit jos įdėt į patiekalą). Vilniuje tikrai kažkada džiovintą citrinžolę pirkdavau Basanavičiaus g. esančioje (jei ji vis dar ten yra:)) parduotuvėje „Skonių magija” ar kaip ten ji vadinasi (atkarpoje tarp Mindaugo ir Algirdo g.). Gal jie ir šviežios turi? Na, o žuvies padažas tai tikrai lengvai įsigyjamas rytietiškų padažų skyrelyje. Jis turi aštrų specifinį kvapą ir yra labai sūrus. Žinoma, visada jį galima pakeisti tiesiog druska, bet tos nepakartojamaos prieskonių gamos tikrai nepasiseks pilnai išgauti be visų šių kvapnių ingredientų.
kaip tik savaitgalį ruošiuos gaminti anties šlauneles pagal šį receptą, bet va…citrinžolė- kur jos ieškoti?…ir žuvies padažas- ar be jo neapsieisime?
Laura, good idea!! Priminei kugelį, net seilė nutįso. Jaučiu, kad reiks greitu laiku imtis bulvių tarkavimo…:)
Likusius taukus nuo naties ir žąsies kepimo dedu į kugelį. Nerealiai tinka.
Naktinius „baliavojimus” lovoje mes irgi propaguojame. Tai pats maloniausias dienos užbaigimas 😉
Nu koks šaunuolis tavo vyras!! Maniškis su tavuoju iškart taptų draugais. 100%. Jis irgi iki tam tikro lygio gali „žaisti tuos inteligentiškus žaidimu”, bet „dasimušti” dešryte ir agurkiukais visada nepraleidžia progos. Tiesa, anksčiau tai buvo vakarinis ritualas: šaldytuvas, duonytė, dešrytė, agurkiukas, geltono sūrio riekelė… Aišku, vienu gabalėliu nepasibaidavo… O dabar laibai jau jis susiėmė į rankas. Tik argi verta kankintis, prarasti tą saldų malonumą?… O jei dar paslapčia nuo visų… miegamąjame… kai mama nemato… Super:)
Nida, kai visi nuėjo miegoti, tai mano vyras paslapčia į miegamąjį atnešė dešros, duonos, agurkų ir vyno. Ir abu paslapčia baliavojom filmą žiūrėdami;-) Pasijautėm kaip paaugliai kokie;)))) Na, neišeina mums nei inteligentais, nei sveikuoliais apsimest.
Dovile, numirsiu iš juoko:))))) Kaip jūs su mama „asketiškai” gyvenat ir bulves su kefyru triauškiat vakarais:))) Oi koks man pažįstamas jausmas, kai kartais pati prieš save pradedu apsimetinėt, inteligentę nepersivalgančią vaizduot, bet paskui kurią dieną kai „atsiriša” skrandis, tai tada jau viskas iš eilės nežmoniškais kiekiais sulenda:))
Grita, aš irgi taip pat naudoju žąsies riebalus. Neseniai perskaičiau vienoje labai senoviškoje žydiškos virtuvės knygoje, kad žydai ančių ir žąsų taukus išvis beveik viskam naudodavo: ir kepenėlėms (paštetui), ir troškiniams, ir sriuboms… Tiesą pasakius, aš gal tik kas penktą kartą gamindama žasį pasilieku taukus (ir tų pačių nesunaudoju)…
O Kalėdomis pas mane išties kažkaip „pakvipo” – labiau širdyje, žinoma, nes Izraelyje Kalėdų niekas nešvenčia…..
Odeta, oi kaip laukiu, kada greičiau močiutės troškinius baigsi – laukiu receptukų!! Tu gi žinai, kokia aš priklausoma nuo Odeta, oi kaip laukiu, kada greičiau močiutės troškinius baigsi – laukiu receptukų!! Tu gi žinai, kokia aš priklausoma nuo Vietnamo virtuvės:))
Nu va, kokia tu šauni dukra, kad mamai žąsis troškini. Šis patiekalas visai ir Kalėdom tiktų.
Mano mama dabar pas mane vieši savaitę, tai labai mažai gaminu ir apsimetam, kad labai asketiškai gyvenam ir vakarais neėdam, vyno negurkšnojam, tik kukliai pasibarstom maltom kanapėm bulvytes ir su kefyru valgom ;-))))
Pakvipo kaledomis,as kaip ir tu Nida paruosusi antį ar žasį riebaliukus susipilu į stiklainiuką ir turiu tokį nepaprastą pagardą ruosiant troskintus raugintus kopustus ar verdant raugintų kopūstu sriubą. Gaunasi labai pikantisko skonio.
Taip taip, antiena (žąsienos neteko ragauti) Vietname nereali. Parsivilkau 6 knygas iš ten. Kas kart, prisėdus prie stalo, stebino nerealiais skoniais:) Baigsim valgyti močiutės troškinį (gal kada nors pavyks jį pribaigti)eisiu gaminti vietnamietiškų patiekalų ir taviškį būtinai.
Tikrai, dabar nuoroda teisinga! Puikiai atidaro 🙂
Et, savaitgalis…. Laukiam laukiam 🙂 Virtuve – geriausia poilsio ir smagaus bendravimo zona kartais buna… 🙂 Einu panarsyti po bloga, ka smagaus ir greito dar pasigaminus 😉
Suprantu suprantu… Ir man vidurys savaitės – kitokių, paprastesnių patiekalų gaminimo metas:) Na, o savaitgaliais jau smagu atsiduoti virtuvei iki galo:)
Labai ačiū už pastabą – iš tiesų blogą nuorodą buvau įdėjusi!! Dabar jau pataisiau:)
Oij, patikek, Nida, jei ne tiek darbu/ reikalu/ planu, savaitgalio niekas nelauktu 😉 Tiesiog man tokiems patiekalams norisi neskubeti, isipilti taure vyno, isijungti fonui muzika ir neskubant gaminti, bendraujant su vyru ir relaxuojant 🙂 Mazi ritualai, ypatingu savaitgaliniu pietu, kai galima niekur neskubeti 🙂 Bet patikek, apsiseilejau tai tikrai pamaciusi ir perskaiciusi!
P.S. Skoniublog’e regis bloga nuoroda ideda i si recepta… Man atidaro FB vartotojo (ne Tavo) puslapi 😉
Miela Skaitytoja, jei aš dar galėčiau kaip nors ir skonį savo įrašu perduoti, tai abejoju, ar išlauktum savaitgalio:)) Norėtum jau šįvakar pasigaminti:) Tikrai labai vertas dėmesio patiekalas. Toks šventinis nuo pradžios iki pabaigos. Iš visos širdies linkiu išmėginti!!
O dievuleliau! Kaip cia nerealu! Jeeezauuuu…. Belieka sulaukti savaitgalio! Nuostabiai viskas atrodo ir skamba! 🙂