Jaučiu milžiniškus sąžinės priekaištus, kad į blog’ą užsuku rečiau nei bet kada. Turiu tam rimtą priežastį, kurią greitai atskleisiu. Bet kol kas ačiū tiems ištikimiesiems, vis užsukantiems pasižvalgyt kas čia naujo (arba seno):)
Šis pavasaris – tai paskutinis mano pavasaris Izraelyje. Vasarą parsikraustysim namo, į Vilnių. Kaip niekada norisi džiaugtis viskuo iš naujo – šviežiais žalumynais kiaurus metus, prisirpusiomis ankstyvomis braškėmis gruodį, pažeme besiritinėjančia saule, žydra jūra, kurią kas rytą matau gerdama pirmą (ir antrą, ir trečią ir visus kitus) kavos puodelį… Žinau, kad viso šito Lietuvoje man labai truks. Labiausiai pasiilgsiu skaisčios šviesos ir to gero jausmo, kad ir rytoj, ir poryt, ir dar mėnesių mėnesius kas rytą atsikėlus nereikia sukti galvą, kuo apsirengti ar juolab kuo apsiauti, nes taip kaip šiandien, rytoj čia ir vėl plieks saulė:)
Pradėjau daryti sąrašus ką dar norėsiu aplankyti, ką dar kartą pamatyti, ką nusipirkti ir ką norėsiu parsivežti į Lietuvą kaip šių nuostabių penkerių metų, praleistų Izraelyje, prisiminimą. O kai pagalvoju, kad ateis ta diena, kai paskutinį kartą keliausiu į savo mylimą Tel Avivo turgų ir jame savo draugams – žydams ir arabams – turėsiu pasakyti, kad tai mano paskutinis vizitas, ir rytoj čia jau neateisiu, pasidaro silpna. Jaučiuosi tarsi suaugusi su šiuo miestu, šiuo gyvenimu, su šia šalimi.
Izraelyje nėra paprasta gauti geros žąsienos. Vienintelė, kuria prekiaujama – iš Vengrijos importuota šaldyta. Iki šiol paprastai pirkdavome krūtinėles, o šįkart išmėginome kulšeles. Taip pat, vietoj tradicinio būdo pamėginau žąsieną ilgai kepti žemoje temperatūroje, ir tik pabaigoje apkepinti su medaus, sojų padažo, imbiero ir čili pipirų glazūra. Šis azijietiškas prieskonis nuostabiai tinka tiek žąsienai, tiek, tikiu, būtų tobulas antienai. O kepimo būdas, kuomet mėsa padedama ant grotelių ir visi riebalai nuvarva į kepimo skardą, man labai patiko. Jis kurkas geresnis nei tradicinis, kai mėsa maudosi pilnoje skardoje taukų.
Recepto šaltinis: A. Manning „Mastering the Art of Poltry, Meat and Game”
- 80ml (1/3 puodelio) ryžių vyno (aš naudojau sakę)
- 80ml (1/3 puodelio) sojos padažo
- 90g (1/4 puodelio) medaus
- 2 šaukštai rudojo cukraus
- 1 šaukštas sutarkuoto imbiero
- 1 čili pipiras, supjaustytas griežinėliais
- 2 česnakų skiltelės, sutrintos
- 4 anyžių žvaigždės
- 4 žąsienos (arba antienos) kulšelės
- Įkaitinkite orkaitę iki 160C.
- Mažame puode sumaišykite ryžių vyną, sojos padažą, medų, cukrų, imbierą, čili pipirus, česnakus ir 2 anyžines žvaigždes. Užkaiskite ir virinkite ant nedidelės ugnies apie 10 minučių, kol padažas truputį sutirštės. Nupilkite apie trečdalį puodelio padažo ir padėkite į šalį - jo reikės patiekiant.
- Žąsienos (arba antienos) kulšęlių odelę įpjaukite aštriu peiliu įstrižai - kvadratėliais. Teptuku patepkite kulšeles ir abiejų pusių glazūra, ir sudėkite ant grotelių, įstatytų gilioje kepimo skardoje, odelėmis į viršų. Į skardą įpilkite apie 1/2 stiklinės verdančio vandens, sumeskite likusius du žvaigždinius anyžius, visą skardą labai sandariai uždenkite aliuminio folija, ir dėkite į orkaitę.
- Kepkite orkaitėje mažiausiai 3 valandas, arba tol, kol mėsa bus minkštutė. Kepimo metu galite 1-2 kartus patepti glazūra, ir toliau kepkite uždengę. Kai mėsa jau bus minkšta, padidinkite orkaitės temperatūrą iki 200C, nuimkite foliją, ištepkite šlauneles likusia glazūra ir kepkite apie 10 min, kol glazūra karamelizuosis.
- Pateikite su ryžiais ir troškintomis daržovėmis.
Ačiū, Dusia!!! Oi, net širdį spaudžia ilgesys, nors vis dar esu Tel Avive:)
labai sirdingass straipsnis! vaikstinejant Karmel turguje pardavejai ne karta isgirde atskyma ;” mes is LIetuvos” sake :”mes pazystame jusu ambasadoriu ir jo zmona,labai malonus zmones”!
jiems Jusu truks,kaip ir mums!
Ačiū visoms – Rūta, Joana, Rima už paguodą ir padrąsinimą. Esu iš prigimties optimistė, nors ir sentimentali:) Žinau, kad viskas bus gerai, visi kiti neprapuola, ir aš neprapulsiu. Na niekas manęs nežada transportuoti laiko mašina 30 metų atgal, kai tikrai vargas buvo parduotuvėse. O dabar… Viskas bus puiku. Dovanokit, kad neatrašiau iškart į paklausimus – keliavau iš Tel Avivo į Vilnių, darbai tiek užspaudę buvo, kad kvėpuot nebuvo kada:) O dabar, Vaida ir Dalia, kuo pakeisti ryžių vyną. Deja, tobulo substituto šiam ingredientui nėra:) Bet daktaras google pasiūlė tris variantus, kaip galima būtų suktis iš padėties, jei tikrai to ryžių vyno nėra: tai Dry Shery (saldokas geltonos spalvos „vynas”, labai skoniu panašus į ryžių vyną, bet suprantu, kad ši opcija bus problematiška įsigijumui), sausas baltas vynas (parinkite švelnesnį, mažiau rūgštų), arba obuolių/vynuogių sultys. Dar radau vieną keistą pasiūlymą, kad ryžių vynui panašų skonį patiekaluose ir marinatuose duoda džinas!! Išmėginkit:)
atsiprašau…ryžių vyną turėjau mintyje…
Ačiū už receptą. Kuo pakeisti žemiškesniu ryžių actą? Ačiū
Nida, suprantu tą išankstinį ilgesį ir sąrašu sudarynėjimus. Kaip bebūtų vis tiek, reikia pasistengti ir mėgautis likusiu laiku kiek galima kasdieniškiau, nes vertimasis per galvą atima ramybę.
Ir žinai, tikrai daug kas sako, kad vienaip ar kitaip bus nelengva išvažiuoti ir prisitaikyti naujoje aplinkoje, bet retai kas įspėja, kad bus sunku sugrįžti namo. O kažkaip tai tikrai nėra lengva, tai geriau nusiteikti iš anksto ir stengtis suplanuoti kuo daugiau malonumų, kurie išsipildys sugrįžus.
O turgaus ir viso to, kas ten yra – tikrai pasiilgsi. Belgija – ne Izraelis, bet ir iš ten grįžus buvo taip labai gailu netekti įprastų produktų, daržovių ir kokybės. Na, bet praėjus persiorientavimo sloguliui viskas po truputį stojo į vietas :] Todėl linkiu ramaus likusio laiko ten ir švelnaus sugrįžimo namo.
Nidute, labai liudna kai tau liudna…gal dar sugrisi cia, o gal dar kokia sali atrasi? Bet del saules, tai tikrai suprantu tave:)
Tavo patiekalai nuostabus, as vis kazka pasimokau is taves.
Laba diena, Nida,
norejau Jusu paklausti kuo DAR butu galima pakeisti ryziu vyna ar sake, nes neturiu nei to nei to, deja:( Ir zinoma, butu svarbi ir TO pakaitalo proporcija….Aciu!
Sveiki, Nida,
Artimieji Rytai moka užburti 🙂
Neabejoju, kad Lietuvoje rasite ką veikti, o greitai krausitės daiktus kitai penkerių metų kadencijai. Gal į Pietų Ameriką ar Japoniją ?
Nuoširdžiausi linkėjimai,
Joana
Ne, nepamiršiu, Dovile:) Iš naujo teks atrasti produktus Lietuvoje, taikytis prie sezonų, ir mėginti toliau palaikyti formą sveikais ir maistingais patiekalais:)
Oi, koks pilnas nostalgijos įrašas…Tik blogo nepamiršk, nors iš tiesų vis įlendu ir į senus receptus, nes prisimenu, kad kažkur kažkokį skaičiau, tai vis paieškau prie progos. O dėl šio recepto, tai gerai, kad pavalgius skaitau, bet vistiek tos glazūruotos apskrudusios odelės užsimaniau.