Velykos!! Aleluja!!! Kol Lietuvoje maišosi dangus su žeme, kai balandžio mėnesį žemę vis dar dengia pusės metro sniegas, kai žmonės Velykas švenčia prie smilkstančio židinio, mes Izraelyje kepam dideliam karštyje… Bet neerzinsiu jūsų su dūsavimais apie alinantį karštį, bet verčiau pasidalinsiu mūsų šventinio patiekalo receptu.
Antiena – paukštis tinkantis bet kokios šventės ar sukakties gurmaniškai vakarienei. O jei galite įsigyti antienos krūtinėlių – jūs esate pasiruošę surengti bet kokią puotą! Šiemet aš ilgai nemąsčiau ką gaminsiu Velykinei šventei – prieš savaitę pasiruošiau tris gražias antienos krūtinėles bei nusipirkau pudnelį pastarnokų. Patiekalas visiems labai patiko, o ir darbo prie jo nebuvo daug. Labai rekomenduoju artimiausiai jūsų šventei!
Anties krūtinėlė su pastarnokų piure ir porto padažu (2 asm)
- Pastarnokų file: nuskutame pastarnokus ir supjaustome juos vidutinio dudžio gabalais.
- Išverdame pastarnokus sultinyje arba vandenyje, kol jie tampa minkšti.
- Pieną užverdame, padedame į šalį.
- Nusausiname pastarnokus ir suplakame juos (mikseriu arba trintuve) su 30g sviesto ir pienu. Košė turi gautis labai kreminė – jei konsistencija per kieta, įpilame dar pieno.
- Patikriname ar netrūksta druskos. Padedame šiltai. Košę galima pasigaminti iš anksto ir iš vėliau pašildyti.
- Padažui: įkaitiname aliejų keptuvėje ir jame kelias minutes apkepiname svogūnus, 1 skiltelę česnako ir šakelę čiobrelio, pabarstome pipirais ir kepiname dar minutę.
- Supilame sultinį, raudoną vyną, porto vyną ir viriname, kol masė sumažėja maždaug 2/3 kiekio (užtruksite apie 15-25 minutes).
- Perkošiame padažą per sietelį. Turėtų gaiutis apie 150 ml padažo.
- Paruošiame antienos krūtinėles: lengvai įpjauname skūrą kryželiais, pabarstome druska ir pipirais.
- Didelėje įkaitintoje keptuvėje sudedame antienos krūtinėles odele žemyn. Kai iš jų pradeda skirtis taukai, suberiame likusį česnaką bei likusius čiobrelius ir kepame apie 15 minučių, kol skūrelė taps labai traški.
- Apverčiame antieną kita puse ir kepame dar 3-5 minutes, priklausomai nuo krūtinėlių dydžio ir priklausomai nuo to, kaip labai iškepusios norėsite mėsos.
- Išimame iš ketuvės ir sudedame į karščiui atsparų indą, uždengiame aliuminio folija. Paliekam pastovėti kelias minutes. Jei norite pilnai iškepusios antienos, įkiškite 15 minučių į 200C karštumo orkaitę.
- Pateikiame lėkštėse ant pastarnokų piure pagalvėlės, aplaistę gausiai vyno padažu. Pabarstome kapotais žaliais svogūnais.
Labai ačiū Odeta už patarimus!! Jokių atsiprašymų!!!! Su mėsa aš dar tik nedrąsiai susidraugauju (aš pati labai ribotais kiekiais ją vartoju), tad pati ieškau kas ir kaip geriau – eksperimentuoju ir su temperatūra, ir su laiku orkaitėje… Puiki info tavo link’e – sekantį kartą naudosiuosi tavo naudingomis rekomendacijomis!
Dievinu anties krėtinėles. Kai pamatau antis ropinėjančias po žolynus ir purvynus šimtais, o gal tūkstančiais negaliu protu suvokti kiek jų suvalgoma:) Pas mus turgelyje, kiekvieną šeštadienį, tikrai nuperka 15-20 vienetų, o dar kiek jų parduoda krūtinėlėmis, šlaunelėmis, kepenėlėmis arba vien kaulų rinkiniais sriubai atskirai? Nuostabus tavo patiekaliukas, bet aš niekada nedrįsčiau kišti karštai ir trumpai keptos anties krūtinėlės į karštą orkaitę…nebent tik lėtu kepimu žemoje temperatūroje, nors kaip patirtis parodė, geriau pirma lėtai žemoje temperatūroje apkepti, o poto karštai ir trumpai paskrudinti. Atsiprašau, kad taip rekomenduoju, bet neišlaikiau:)))
http://cocinarendez-vous.blogspot.com/2012/01/anties-krutinele-variantas-2-ir-100.html
Nida, šauniai tu čia 😉 Ok, turėsiu omeny dėl padažo, gal ką nors ir pajusiu. Čia tokioj vienoj francūzų knygoj skaičiau, kad į vyną labai tinka kadagio uogos, mat jos suteikia tam tikrą laukinį charakterį.. nu bet kur gauti tų kadagio uogų ??? ;DDD
Mindaugai, tu iškart supratai, kur tas tikrasis gėris slypi:) Žinok, pastarnokų piure – kažkas nepakartojamo… Beje, kiekvienas šio patiekalo komponentas kažkaip gerai papildė vienas kitą. Su triušiu turėtų irgi puikiai gautis – juk svarbiausia mintis, o adaptuoti ją galima įvairiais būdais. Padažas, žinok – fantastika. Aš tik gal dar labiau pagarint galėjau, kad tirštesnis būtų. Bet išlaižėm visvien:)
O dėl padažo gamybos galiu pasidalint tokiu vienu naujai išgirstu patarimu iš ispano šefo, kuris šiuo metu dirba Jeruzalės Notre Dam viešbučio restorane, ir Popiežiui lankantis Šv. Žemėje gamino jam pietus. Neseniai buvau pas jį tokioj pamokėlėj, tai jis pasidalino keliom paslaptim apie maisto gaminomo techniką. Jis rekomenduoja sultinį ir vyną garinti padažams atskirai. Ir sumaišyti tik paskutinėje stadijoje, kai abu jau būna praradę maždaug 2/3 tūrio. Šįkart taip ir ruošiau tą padažą, bet nežinau, ar pajutau kažkokį skirtumą nei garinant bendrai sumaišytą:)
Kaip suprasti, niekas nieko nepakomentavo, po tokiu karališku patiekalu??? Nesuprantu liaudies, juk tokį gėrį, Nida, čia paruošei… mmmmmmm… gerą mintį dėl pastarnokų pametėjai, gaminsiu 😉 tik bandysiu su triušiuku adaptuoti, ryt kaip tik gausi keletą vienetų, tad lauk naujo receptuko 😉
Tikras gardėsis, labai apetitas sukilo, o padažiukas spėju tai išvis?? 😉