Yra keletas receptų, kurie įrašyti į nostalgiškų skonių sąrašą. Juos tikrai prisimena (ir gal net mintinai moka) mano kartos žmonės, jau nekalbant apie mūsų mamas. Tais laikais buvo keletas kepinių, kuriais pasibaigdavo visos šeimos šventės. Gal net kiek tie patys kepiniai ir pabodę buvo, nes visur tokie patys… Tačiau kaip gera po daug metų ir vėl atrasti tai, kas gerus du dešimtmečius neragauta, kas primena vaikystę (kažkam – jaunystę). Ir tas skonis…. toks paprastas, bet kartu mielas, toks, prie kurio nereikia pratintis, jis tiesiog yra savasties dalis…
Jūs tikrai pamenate varškinę tešlą, iš kurios mūsų mamos kepdavo sausainius. Tešlą minkydavo su varške ir margarinu (sviestas tais laikais buvo prabanga, jo į kepinius nedėdavo). Paskui tuos sausainius prieš kepant pabarstydavo cukrumi (baltu, nes rudojo tais laikais nebuvo), kartais cinamonu, ir iškepę sausainiai kažkokiu būdu būdavo panašūs į sluoksniuotą prancūzišką kepinį… Nors Prancūzijos juose tikrai nebuvo… O gal tik dabar taip atrodo, nes puikiai žinom, koks tikrojo croissant skonis, kaip kvepia sviestinė tešla, ir kaip turi trupėti pate sablee sausainis….
Iš tokios varškinės-sviestinės tešlos mano mama kepdavo bandeles su obuoliais. Formuodavo tokį didoką „koldūną”, į vidų pridėdavo tarkuotų obuolių su cukrumi ir cinamonu, o tada dailiai užlankstydavo kraštelius. Tai buvo jos firminis kepinys, kuris keliaudavo į „Rudenėlio šventes” darželyje, mokykloje ir darbovietėje. Man tuomet net buvo kiek pabodę tie vienodi kepiniai, todėl labai mėgdavau, kai svečiuose ant stalo būdavo kažkas kitko. O štai mano teta iš šios tešlos darydavo mėnulio formos sausainukus, kuriuos pabarstydavo cukrumi, tad jie tapdavo maloniai saldūs ir traškūs. Kada beateidavau pas tetą (o tais laikais nereikdavo iš anksto perspėti, kad atvažiuosiu), ji visuomet šių sausainių turėdavo. Ir ne užšaldytų (kaip dabar), ne kokių pastovėjusių savaitę, bet ką tik iškeptų!! Tarsi tik manęs ir laukė, kad turėtų progą juos kepti:)
Todėl labai džiaugiausi atradusi iš naujo šį senovišką sausainių receptą. Kaip ir viskas „tais laikais”, jie pagaminami pačiu paprasčiausiu būdu, iš paprasčiausių ir vos trijų (!!!) ingredientų (neskaitant druskos ir kepimo miltelių), nanaudojant jokios ypatingos technikos nei įgūdžių. Tieisog recetpas pradinukams. Arba tiems, kuriuos kaip mane, kartais ima ir užvaldo nostalgija seniai ragautiems skoniams.
Varškės sausainiai – skarelės su cukrumi
- 200 g varškės
- 200 g miltų
- 80 g sviesto, supjaustyto kubeliais
- 1 šaukštelis kepimo miltelių
- Žiupsnis druskos
- Pabarstymui – rudojo cukraus
Varškę, miltus ir sviestą bei kepimo miltelius su druska suberkite į dubenį ir greitai užminkykite minkštą tešlą. Susukite ją į maistinę plėvelę ir padėkite į šaldytuvą bent 30 minučių (galite palikti per naktį).
Ant miltais pabarstyto darbastalio iškočiokite tešlą maždaug 0,5 cm plonumu. Imkite kokią platesnę stiklinę ir išpjaukite iš tešlos apskritimus. Į lėkštelę įpilkite cukraus. Klokite tešlos apskritimą į lėkštelę su cukrumi, švelniai paspausdami, kad cukrus priliptų prie paviršiaus. Perlenkite apskritimą pusiau cukruota puse į vidų. Tada sulenktą pusiau apskritimą vėl dėkite į lėkštelę su cukrumi, ir paspauskite, kad cukrus priliptų. Vėl perlenkite pusiau, cukruota puse į vidų. Dar kartą įspauskite tešlos trikampėlį į cukrų ir dėkite į pergamentiniu popieriumi išklotą kepimo skardą, cukruota puse į viršų. Taip suformuokite visus likusius sausainius.
Įkaitinkite orkaitę iki 180C. Kepkite apie 25-40 minučių, priklausomai kokio dydžio skarelės ir kokio storumo tešlą pavyko iškočioti.
Sausainiai patys skaniausi tą pačią dieną, kurią kepė, bet jei tik liks rytojui, taip pat suvalgysite su pasimėgavimu 🙂
Recepto šaltinis – Every Cake You Bake.
Aušra, šaltą.
Ar šalta sviestą ar kambario temperatūros?
Kaip miela, Edita!!!!
Kazkodel ir as tikejausi puriu 🙂 Matyt, is kazkur tokie sausainiai asocijuojasi su purumu ir minkstumu. Kai istraukiau kietus, pamaniau, kad reikes ismesti. Bet nespejau apsidairyti, kaip vaikai viska sukramte 🙂 Tad sia savaite kepiau net tris kartus. Obuoliu megejams i vidu idejau smulkiai papjaustyto obuolio. Vaikai sako, kad labai skanu! Vyras irgi prie kavos pakramto. Dziaugiasi seimyna, kad radau jusu tinklarasti 🙂
Simona, būtent ši tešla puri neišeis, ji kočiojama, tad turi būti trapi labiau nei puri. Galbūt jūs kokį kitą receptą turėjote omenyje?
Sveiki, aš visada galvojau,kad jie purūs turėtų būti. Man gavosi kieti. Dėl ko taip galėjo nutikt? Viską dariau pagal instrukciją atrodo…
Gavosi puikus 🙂
Hi Jolanta! This is exactly the same, very much original, traditional recipe. Enjoy:)
Hi Nida! This reminds me of skareles! A pastry i tried in Vilnius! Is the dough the same?
Labai smagu, kad parašėt, Aušra!
Labai skanus! Isbandyta!
Kristine, pilno grūdo miltai – tikrai tiks. Bet avižų, bijau, nelabai. Nes avižų miltai neturi glitimo, kuris suklijuoja tešlą… Nesu bandžiusi, tik teoriškai atrašau.
Sveiki, ar siems sausainiukams tiktu ir pilno grudo spelta miltai? Ar galbut avizu? Gal esate bandziusi? Dekui 😊
Pingback: Slyvų pyragas. Iš melancholiškų vaikystės prisiminimų. – Nidos receptai
Puiku, Rita!!!
Oi, tikrai nostalgiški sausainiai. Greičiausia tai buvo pats pirmasis kepinys, kurį vaikystėje iškepiau pati savarankiškai :). Ačiū už recepto priminimą. Jau namai pakvipo cinamonu. Aš taip pat su mažąja pagalbininke į tešlos riekeles įviniojau po obuolio skiltelę. Nes jų šiuo metu netrūksta.
Į sveikatą:)
Tikrai ir mes tokius namuose kepdavome 😉 Ačiū, kad priminei.
Bus išmėginta!! 🙂 Ačiū 🙂
Miela, Nida, obuolio skilteles dėjau ant tešlos blynelio ir tada suvyniojau. Kai kurie obuoliukai visai pasislėpė, kitų kampukai matėsi:)
Ačiū už komplimentus, Vita:) Pasigaminkite, tikrai nesigailėsite, visi sausainiai stebuklingu būdu dings nuo stalo, neliks rytojui:) P.S. Gražus jūsų blog’as!! Labai daug naudingos info tiems, kurie ieško tradicinių patiekalų receptų. Bravo!!
Kokios skanios nuotraukos! Nors esu tarpinės kartos ir daug tokių skanėstų tikrai žinau, kažkodėl šito nepamenu, bet vilioja prie progos pasigaminti. 🙂
Jo, Grita…. Kiek nedaug tereikia…..
Fantastiskas vaikystes skonis ir kvapas,aciu uz prisiminimus.
Inga – o jūs tą obuolio skiltelę į vidų tešlos „uždarot”? Kaip pyrgagėlį sulipdot? Ar ant viršaus paliekat atvirai kepant?
Šiuos sausainius kepiau ir su obuolio skiltele. Panašu į pyragėlius buvo:)
O kepimo miltelių nedėjau, nuo varškės iškyla:)