Mano mama šiuos didžiulius virtinukus vadindavo „gulbės kiaušiniais”:) Tikriausiai pati tą pavadinimą sukūrė, bet mums su broliu jis labai patiko. Vasarą dažnai juos gamindavo, nes tai būdavo greitas patiekalas, ir mudu nesiraukydavom prie lėkštės, o su apetitu sukirsdavom ir prašydavom dar:) Abrikosų, tiesa, tais laikais nebuvo, bet mama gulbės kiaušinius įdarydavo braškėmis arba slyvomis, ir gausiai palaistydavo grietine su cukrumi…
Šiandien kažkodėl tuos kukulius (dar vadinamus knedliais) prisiminiau, nes neseniai vartydama savo mėgiamą vienos lenkės blogerės tinklapį pamačiau juos nuotraukoje… Ir žinot kaip būna, kai atgyja prisiminimai?:) Na tai jie man atgijo šiandien visu gražumu:)
Savo vyrui, beje, kuris tokiais atvejais mieliau ant knedlių užsidėtų spirgučių padažo, padariau kukulių be jokio įdaro ir patiekiau su paspirgintais lašinukais ir šviežiais svogūnais. Jam patiko nemažiau nei man:) Bet visvien rekomenduoju saldžius, su šviežiais vaisiais arba uogomis.
- 250g varškės
- 1 kiaušinis
- 3/4 stiklinės miltų
- Žiupsnelis druskos
- 2 šaukštai tirpinto sviesto
- Abrikosų*
- Minkštą varškę ištrinkite su kiaušiniu, suberkite miltus ir druską, supilkite tirpintą sviestą ir greitai užminkykite minkštą tešlą.
- Miltais pabarstytomis rankomis formuokite rutuliukus (dydis priklauso nuo vaisių ar uogų, kuriomis įdarysite), suplokite tarp rankų tarsi bandelę, į vidurį įdėkite uogą ar vaisių (jei vaisius didelis - jo puselę), užlipdykite kraštelius ir suformuokite rutuliuką.
- Virkite pasūdytame vandenyje apie 10 minučių. Patiekite su grietine arba jogurtu, pabarstę ruduoju cukrumi.
- *Abrikosus galite pakeisti braškėmis, juodaisias serbentais, slyvomis, mėlynėmis....
Ačiū, Viktorija!!
Nuostabus!!
Kartosime .Jusu receptai patys megstamiausi musu seimynos.Aciu.
Alma, super:) Aš galėčiau išvien juos valgyti su visais įdarais:))
Gaminu su braškių arba mėlynių įdaru. Nerealiai skanu 🙂
Smagu girdėt, kad gavot tokį žinovų įvertinimą:) O ma dar labai patinka jūsų virtuvės filosofija – neturėti cukraus! Puikus pasirinkimas, o ir išeitys visuomet yra!!:)
Aciu,Nida,uz paprasta recepta. Vaisinau austrus,(o jie gi tikri kniedliu zinovai), tai labai pagyre-ir skanus,ir purus,ir greit pagaminami. Cukraus neturejau,tai gardinau medum ir dar virsuje cinamono uzbrasciau.
Būtent, Andrej:) Miltai toks dalykas – ir varškė kaskart ne vienodo šlapumo būna ir kiaušinių dydis nevienodas… Svarbu, kad tešla tinkamo minkštumo būtų. O dėl skonio tai nė neabejoju, kad buvo super:)
Vakar padariau, tik ne su abrikosais o su braškemis ir trešnemis. Buvo labai skanu ir sotu.
Miltų gal ir daugiau negu į paprastus varškėtus dedasi, bet manau čia tam, kad tešla geriau formą laikytų. Pas mane niekas net neįtarė kad viduje laukia siurprizas 🙂
Rasa, 3/4 stiklinės miltų ir yra ne pilna stiklinė (trys ketvirtosios). Turbūt ne taip supratot.
O ar ne per daug miltų? Aš į varškėčius paprastai ir 1 stiklinės nededu