Kai vieną dieną pranešiau, kad vakarienei bus Tunisietiškas kuskusas, šeimos vyrai suraukė nosis: „kuskusas?… o gal galima ką nors kitko?”
Nenusileidau ir įgyvendinau savo sumanymą. Patiekalas turėjo milžinišką pasisekimą tų pačių skeptiškai nusiteikusių vyrukų tarpe. O kai iš puodo buvo išgraibstyti paskutiniai gardaus maisto likučiai, išgirdau klausimą „o kada ir vėl pagaminsi kuskuso?”.
Jūsų dėmesiui ir teismui – vištienos troškinys Šiaurės Afrikos stiliumi
½ kg kuskuso
4 vištų ketvirčiai
2 bulvės
3 morkos
2 baltieji svogūnai
Sauja konservuotų arba išmirkytų avinžirnių
Sauja juodųjų alyvuogių
3-4 šaukštai pomidorų pastos
Raudonosios paprikos milteliai
Juodieji piprai, druska
Šlakas alyvuogių aliejaus
Aitrusis pipiras (jei mėgstate aštrumą)
Džiovinti abrikosai (man patinka, nors originaliame recepte nėra tokio ingrediento)
Į puode įkaitintą aliejų įpilti pomidorų pastą, įberti šaukštą paprikos, juodųjų pipirų, druskos. Sudėti vištienos kulšeles ir perpus perpjautus svogūnus. Mėsą gerai apkepti atidengtoje keptuvėje.
Sudėti į kelias dalis perpjautas morkas, bulves, avinžirnius, alyvuoges. Įpilti vandens, kad šiek tiek uždengtų mėsos ir daržovių masę. Troškinti apie dvi valandas.
Kuskusą sumaišyti su šlaku aliejaus (kad nesuliptų) ir užpilti šiek tiek karšto vandens (iš krano). Kelias minutes pabrinkinti. Išbrinkusį kuskusą sudėti į garpuodį. Troškinti ant garų apie 15 minučių, laiks nuo laiko pamaišant. Jei norite, kad kuskusas būtų sausesnis, garinkite atidengtame puode.
Kuskusą supilti į gilią lėkštę. Palaipsniui pilti padažą, jį maišant su kruopomis, kad jos tolygiai nusidažytų padažo spalva. Ant viršaus sudėti troškintą vištieną ir daržoves.
Oi, koks puikus aprašymas, ir kvepia tikra autentika! Turiu pasakyti, kad Tunise vienoje arabų šeimoje teko valgyti jų pagamintą tagine su alyvuogėmis (virtomis, ne šalia). O abrikosai – matyt Maroko įtaka:)
Tunisiečiai į kuskusą niekada nededa alyvuogių, jos patiekiamos kaip užkandis atskiroje lėkštelėje. Gali pasitaikyti kuskusas su razinomis, bet džiovintų abrikosų neteko sutikti. Ir pagrindinis tunisietiško kuskuso skirtumas nuo kitų Šiaurės Afrikoje sutinkamų varijacijų – jis yra aštrus, dedama daug aitriųjų raudonųjų pipirų (bent 1 valgomasis šaukštas), o juodųjų pipirų tik „dėl skonio” prieš baigiant virti. Mat Tunise tikima, jog juodieji pipirai negerai virškinimui… Ir paprastai troškinio gaminimo proceso eiga tokia: daug alyvuogių aliejus, svogūnai, mėsa (vištiena, aviena ar jautiena, gali būti su kaulais), tomatų pasta (jei dedama, ne visi ją naudoja), pomidorai. Kai pomidorai virsta padažu, beriami prieskoniai: druska, maltos kalendros ir kmynai, ciberžolė, raudonieji aitrieji pipirai. Užpilama vandeniu, suberiami mirkyti avinžirniai (galima prieš tai jau kurį laiką juos atskirai pavirti, nes procesas užtrunka ilgai) ir verdama, kol mėsa išvirs. Eigoje dedamos pailgai ketvirčiais pjaustytos daržovės (morkos, moliūgas, aguročiai, bulvės, žalieji žirneliai – kas yra šaldytuve), daugiau mažiau, kad visos būtų vienodo dydžio -taip nepervirs. Prieš pat baigiant virti dedama pora šviežių žaliųjų aitrių pipirų (padaryti įpjovą, bet nepjaustyti). O kuskuso kruopos ruošiamos taip: suberti į didelį indą, padruskinti, galima ciberžolės įberti, šlakelis alyvuogių aliejaus, šiek tiek šalto vandens – išmaišyti rankomis. Suberti į garpuodį (apatinėje jo dalyje kunkuliuoja troškinys) ir virti atidarius, gan ilgai, vis pamaišant. Patiekti plokščiame dubenyje, kur supiltos kuskuso kruopos, ant viršaus supilti skystį iš troškinio, taip kruopos išbrinks ir baigs „virti”. Dekoruoti mėsa ir daržovėmis su avinžirniais.
Teko gyvenant Italijoj su draugais iš Tuniso ragauti tų jų kuskusų, tai man labai patiko, bet niekaip taip nepavykdavo pagaminti kaip jie pagamina, bet šis receptas beveik idealiai toks pat kaip jie gamindavo. Grįžau neseniai į Lietuvą ir pabandysiu pagal šį receptėlį pasigaminti. Ačiū