Tas auksinis ruduo, kad ir kaip man nepatiktų vėsus oras, turi savo žavesio. Spalvos spalvelės, kuriomis pasipuošę parkai ir alėjos – tiesiog pritrenkiantys! Vakar, vienintelę saulėtą dieną šią savaitę, skubėjau su fotoaparatu į Vilniaus apylinkes, nes reikėjo padaryti kas savaitinį kadrą konkursui „52 frames”. Šią savaitę fotografavome gamtą. Tad mano kokursinis kadras – rudeniška Vilniaus alėja, nusėta auksinių lapų…
Tokių pat spalvų kažkodėl norisi ir lėkštėje! Juolab, kad šaldytuve pūpso į gabalus padalintas mano draugės darže užaugintas saldutėlis moliūgas! Žinau, kad visi dabar tik ir verda moliūgų sriubas, tad originalumu nepasižymėsiu:) Bet jei jūs, kaip ir aš, laikas nuo laiko pasiilgstate švelnių azijietiškų aromatų, puokštė paprastų lietuviškų daržovių su vienu kitu egzotikos elementu tuoj pat išskraidins jus į Tolimųjų Rytų pusę…:)
Man pasisekė, kad penktadienį iš darbo grįžtantis vyras parnešė pundelį kiek apvytusių, bet labai kokybiškų žalumynų – kvapnių kalendrų ir citrininio raudonojo baziliko. Įtariu, kad jos atkeliavo tikrai ne iš Maximos, bet iš tolimų pietų kraštų. Palaikiusi šias žoles lediniame vandenyje atgaivinau jas kapitališkai, o jos kaip niekas kitas ne tik papuošė skaisčiai geltonos spalvos sriubos lėkštę, bet ir ją idealiai pagardino. Šiandien, kai pilki debesys kabo kažkur ties nosies galiuku, smagiausia sėdėti šiltuose namuose ir mėgautis vakarykšte sriuba svajojant apie atostogas, kurios kada nors juk visvien ateis…
- Šlakelis alyvuogių aliejaus
- 1/2 geltonojo svogūno, susmulkinto
- 2-3 cm imbiero šaknies, susmulkintos
- 3-4 česnako skiltelės, susmulkintos
- 2 morkos, supjaustytos griežinėliais
- 1/2 kg moliūgo be odos ir sėklų, supjaustyto gabaliukais
- 2 nedidelės bulvės, supjaustytos gabaliukais
- 2 litrai vištienos sultinio
- Prieskonių: ciberžolės (curcuma), saldžiosios paprikos, kalendrų, čili pipirų, druskos
- Kokosų pieno šlakas (arba kokosų romo - naudojau pastarąjį)
- paskrudintų moliūgo sėklų ir žalumynų (kalendrų - geriausia)
- Puode įkaitinkite aliejų, jame apkepkite svogūnus kol jie suminkštės, tada sudėkite imbierą ir česnakus, dar pakepinkite trumpai, kol pasklis aromatas.
- Suberkite morkas, moliūgus ir kepinkite toliau nuolat maišydami. Supilkite sultinį ir suberkite bulves. Suberkite visus prieskonius.
- Virkite uždengtame puode ant silpnos ugnies, kol daržovės bus visiškai minkštos. Pabaigoje suplakite elektriniu mikseriu iki vientisos masės.
- Grąžinkite puodą ant viryklės, įpilkite kokosų pieno (arba šlaką kokosų romo) ir užvirinkite, tada išjunkite ugnį. Paragaukite, ar netrūksta druskos, aštrumo, saldumo.
- Patiekite pabarstę skrudintomis moliūgų sėklomis ir papuošę žalumynais.
- Jei sriuba gavosi nepakankamai tiršta, sutirštinkite ją kiaušinio trynio ir grietinėlės (arba kokosų pieno) mišiniu: sumaišykite 1/4 stiklinės grietinėlės (10%) su tryniu ir maišant supilkite į verdančios sriubos puodą. Iškart išjunkite ugnį.
Pingback: minkšti rudeniniai švelnūs keksiukai
Oi koks tas super variantas su panna cotta…..
Katik radau sita recepta ir primine tavaji, labai idomu su ta panna cotta!
http://www.polkainthekitchen.com/chili-pumpkin-soup-coconut-panna-cotta/
Skaitytojai linkiu skanaus:) Vilma, kažkas tikrai nutiko su skoniu blogu, užsilenkė. Neveikia jau nuo savaitgalio, bet gal pataisys?…
Klausykit ,merginos,kodel as negaliu ieiti i”Skoniu blogo” puslapi,ar cia man vienai taip nesiseka,ar kazkas atsitiko,na as cia ne i tema,bet tikiuosi Nida nesupyks
Visko kaip tik turiu, bus rytojaus lengvai vakarienei! Dar pakepinsiu moliugu seklu ir tikiu bus pasakiska sildanti sriuba 🙂
Ruta, nežinau, ar dėl to, kad savam darže užaugintas, ar dėl kokių kitų priežasčių, bet šitas būtent turi tiek skonio ir spalvos, kiek tikėčiausi tik iš butternut squash. Paprastai lietuviški būna prėskesni ir blankesni. Tačiau bet kuriuo atveju man patinka improvizuoti, ir moliūgus pateikti visokiais būdais, tame tarpe su Azijos skoniais. Imbieras ir kokosas, žinoma, čia padaro stebuklus, pamatysi:)
Reiks pabandyti, as dazniausiai verdu is Butternut Squash, o jo stipresnis skonis nei moliugo tai dazniausiai nieko daugiau ir nereikia.. Bet sitas labai fainas, sildantis receptas!!
Į sveikatą, Vilma! Iš tiesų, tą moliūgų sriubą kaskart vis su kitokiu atspalviu išvirti galima. Ir vis ji kaip naujas patiekalas, tiesa?:)
labai aciu uz recepta,kadangi kokoso romo neturejau ,tai pyliau kokosu piena ir taip mano megstama sriuba igavo nauja atspalvi,aciu dar karteli uz ideja,sekmes
Odeta, aš tai dievinu visas trintas sriubas:) Tik jos man turi turėti aiškią ir ryškią spalvą. Nekenčiu tokių, kur rudai-geltonai-žalios būna. Todėl man labai patinka brokolių (žalia), moliūgų (oranžinė), burokų (raudona)… O tas kokosinis romas – tai gėris visiškas. Visų pirma, gaunasi ne taip riebu, nes kokosų aromatą išgauni ne su pienu, o su tuo gardžiuoju romu… Žodžiu, aš su tais alkoholiais žaidžiu ir atsižaisti negaliu:)
Nida, man moliūgų sriuba visada turi būti su jo sėklomis ir trinta. Tai viena iš ypatingai mažo sąrašo trintų sriubų, kurios man patinka. Dar labai skanu šiek tiek topinambų idėjus, toks riešutiškumas atsiranda. Reikės būtinai nusipirkti kokosinio romo, jaučiu, kad aromatas turėtų būti nerealus:)