Kai dar gyvenome Izraelyje, mudu su vyru turėjom tradiciją: bent kartą metuose, dažniausiai vidurvasarį, susitardavom iš anksto su mano mama, kad ji pagamintų tradicinių šašlykų, ir mes visi tuos šašlykus išsikeptumėm jos bičiulio sodyboje. Tradicinių – tai tokių, kokius ji įgudusiai ruošdavo kai mudu su broliu buvom vaikais, tokių, kokiais vaišindavom svečius, kai jie užgriūdavo netikėtai, arba patys prisikviesdavome jų tiek, kad vos tilpdavo prie mūsų milžiniško medinio stalo su sunkiais suolais sodo namo svetainėje. „Tai anoks čia projektas” – turbūt pagalvojote jūs,- „kas čia tokio vasarą kepti šašlykus?”. Ir tuoj aš jums paaiškinsiu, kodėl tai būdavo projektas, kuriam reikdavo specialaus pasiruošimo:)

Visų pirma, pradėjus planuoti šašlykų akciją, reikdavo žinoti, kur gauti mėsos. Geros šviežios ne pernelyg riebios lietuviškos kiaulienos sprandinės. Jei nueisi į turgų (prekybos centre  mėsos aš paprastai neperku), tai didelė tikimybė, kad įsigysi geriausiu atveju lenkišką kiaulienos šmotą. Iki šiol nežinau, kas negerai su lenkiška mėsa, bet jos kažkodėl visi bijojo tarsi baubo:) Todėl visų pirma reikėdavo turėti patikimą žmogų, kuris pirštu baksteltų, ir pasakytų, kad štai ši – tikrai lietuviška! Tai tą patikimą žmogų mums per pažįstamų pažįstamus pasisekė identifikuoti:) Tada reikdavo sulaukti, kada ta lietuviška kiauliena būdavo vežama, nes kai tik kokia lietuviša kiaulaitė pasitaikydavo, tai visą mėsą išgraibstydavo savi, ir jos gauti buvo galima tik iš po prekystalio:) Kaip gūdžiais sovietiniais laikais, prisiekiu:). O šiaip, jei atvirai, tai iki šiol nežinau, kokią – lietuvišką ar lenkišką – kiaulieną mes ten pirkdavom, bet bet kuriuo atveju buvom įsitikinę, kad tikrai vietinę:) 

Taip taip, tada dar nebuvo tokių patikimų tiekėjų, kuriais gali pasitikėti dažnai labiau nei savimi pačiu. Kalbu apie The Farm, mano tikrai mėgstamą mėsinę, kuri būna pirmas taškas, kai ieškau geros kokybės mėsos. Ir kiauliena, beje, ten nepriekaištinga… Neteko nusivilti. 

Antras dalykas – šašlykų marinavimas. Iš ko gi šiais laikais žmonės nemaišo marinatų šašlykams: naudoja obuolių sultis, kefyrą, majonezą, kečiupą, sojos padažą, kiti tik pabarsto druska ir pipirais… Bet tiesa, žinokit, yra tik viena: rūgštis išties suminkština mėsą, bet dažnai mėsa būna tokia kokybiška ir minkšta, kad jos net minkštinti nereikia…. 

Tačiau yra dar toks dalykas, kuris vadinasi nostalgija:) Ir ta nostalgija – tai tradiciniai šašlykai, marinuoti acte su daug pipirų ir svogūnų, tokie švelniai rūgtūs, sultingi ir apskrudę pakraščiuose. Tokie, kokius pardavinėdavo visose lauke vykstančiose šventėse, ir tik laimingiesiems pasisekdavo gauti porciją, kurioje būdavo ne vien lašiniai, o sultinga liesa apskrudusi mėsa….

Štai tokius šašlykus ir raugdavo mano mama dideliame moliniame dubenyje, paslėgdavo lėkšte ir tik slėgimo funkcijai dedikuoti sunkiu akmeniu. Mano darbas būdavo suverti šašlykus ant ilgų metalinių iešmų (sultys varvėdavo per alkūnes, iki ausų būdavau išmirkusi tame marinate, kol visą dubenį mėsos gabalėlių surikiuodavau ant aštrių strypų), o tada kepdavome šašlykus ant įkaitusių anglių, pečiuje (kuris atvėsus atstojo ir židinį), sudėję iešmus ant specialiai pagaminto metalinio stovelio. Brolio darbas buvo tuos iešmus sukioti ir stebėti, kad nei vienas mėsos gabalėlis per daug nesuskrustų, neapdegtų. 

O tada prasidėdavo puota. Mano brolis galėdavo suvalgyti šašlykų tris kartus daugiau nei pats sveria. Būtinų būtiniausiai – su virtais ryžiais, acte švelniai pamarinuotais svogūnais, ir pomidorų padažu (kurio šašlykų proga buvo galima dėti į lėkštę kiek širdis geisdavo, šašlykai tiesiog maudydavosi toje raudonoje padažo jūroje:)). 

Todėl šiandien užsukusi trumpam į The Farm, ir pamačiusi gražų gabalėlį kiaulienos sprandinės, kurio pakaktų kaip tik dviems porcijoms šašlykų, nusprendžiau nelaukti Joninių, o ugnį užsikurti tuoj pat, nedelsiant. O ir pasimarinuoti šašlykams tradiciniame acto marinate pakako vos valandos – mėsa buvo sultinga, persmelkta dūmo skoniu, o su tradiciniais priedais tikrai sugrąžino į vaikystę! Beliko tik išvirti ryžius ir išsirinkti Būga’s čili padažą, kuris tikrai visais atvejais yra skanesnis ir kokybiškesnis negu pats geriausias kečiupas!

Ir dar viena detalė. Daug kas galvoja, kad šašlykams kepti tinka tik metalinė speciali šašlykinė, kurioje keletą valandų deginamos malkos, o kai jos sudega ir lieka pakankamai karštų žarijų, galima rikiuoti iešmus su šašlykais. Tai žinokite, ne. Šašlykams kepti kuo puikiausiai tinka ir kamado tipo grilis Big Green Egg. Jis įkaista akimirksniu, o suvėrus šašlykus ant medinių iešmelių (beje, šiuos patartina išmirkyti vandenyje prieš veriant mėsą), kepsnelius papasta vartyti kepant. 

Aš mėgstu mėsos gabalėlius verti pakaitomis su daržovėmis. Šįkart naudojau raudonojo svogūno bei saldžiosios paprikos gabalėlius, cukinijos griežinėlius, tačiau taip pat puikiai tinka baklažanai, ananasai, net kumpio juostelės. 

Tradicinis šašlykų marinatas

(1/2 kg kiaulienos, arba 2 asmenims)

• 3/4 stiklinės švelnaus obuolių acto (aš naudojau naminį, itin švelnų, jei neturite, pakeiskite, pvz., ryžių actu)
• 2 šaukšteliai rupios druskosę
• 3 šaukšteliai cukraus 
• 3 skiltelės česnako, susmulkintos
• 1/2 nedidelio svogūno, supjaustyto plonomis plunksnelėmis

Visus ingredientus sumaišykite tarpusavyje dubenyje. Sudėkite norimo dydžio gabalėliais supjaustytos kiaulienos sprandinės gabalėlius (aš pjaustau maždaug stalo teniso kamuoliuko dydžio). Sumaišykite, kad visa mėsa gerai pasidentų marinatu. Indą, kuriame marinuojasi mėsa, uždenkite kiek mažesnio nei indas diametro lėkštelę, ant viršaus uždėkite sunkesnį indą: taip visa mėsa tikrai bus marinate. Jei skubate, pakaks marinuoti šašlykus kambario temperatūroje 1-1.5 valandos. Jei neskubate, taip paruoštą mėsą laikykite šaldytuve pernakt. 

Suvėrę ant iešmelių, kepdami, galite teptuku patepti likusiu marinatu šašlykus, taip jie bus dar sultingesni. 

P.S. Jei kepsite Big Green Egg grilyje, įkaitinkite grilį iki 200C (neprireiks nei konvEGGtoriaus, nei špižinių grotelių – kepkite ant standartinių). Išdėliokite iešmelius ant įkaitusių grotelių, ir kepkite apie 6-7 minutes vieną pusę, tada apverskite ir kepkite kitą pusę dar tiek pat laiko. 

Patiekite su virtais ryžiais ir marinuotais svogūnais. Taip pat mėgiamu padažu (labai rekomenduoju ką nors iš Buga’s čili padažų kolekcijos)