Tasmanija, sala į pietus nuo Australijos žemyno, man labai primena Lietuvą. Ne tik dėl to, jog jos forma panaši, ne tik dėl to, jog žiemomis čia dienos sutrumpėja tiek, kad didžiąją laiko dalį karaliauja tamsa, bet labiausiai turbūt dėl obuolių, kurių rūšimis ir derliumi Tasmanijos gyventojai be galo didžiuojasi ir gamina iš jų pačius įvairiausius skanėstus.
Australija itin saugo savo biosferą, už kišenėje netyčia atsivežtą obuolį ar net griaužtuką, Australijos oro uoste gali užsidirbti 300 dolerių baudą. Tokią baudą galima gauti net už nešvarius batus, kuriais avėdamas atkeliauji į šį žemyną. Tai jei šie faktai jums atrodo neįtikėtini, tik pagalvokite apie Tasmaniją, kuri savo biosferą saugo dar akyliau, nei likusi Australija! Mes patys, prieš persikeliant keltu iki Tasmanijos, deja, turėjome išmesti visą dėžę datulių, kurias kramsnojom keliaudami ir ketinome neštis į žygius po kalnus, o mūsų mašinos variklis buvo išpūstas galingais pūtikliais, kad nė kokio spyglio, nė pernykščio lapo kur nors užstrigusio po kapotu nenugabentumėm į šią unikalaus grožio salą. Tokio pasididžiavimo produkcija, kurią gamina tasmanai (ant etikečių didelėmis raidėmis užrašydami „MADE IN TASMANIA”, kas reiškia ypatingą to produkto kokybę ir, savaime suprantama, kur kas aukštesnę kainą!), aš turbūt nesu sutikusi niekur daugiau. Turbūt ne be reikalo, juk tai sala, nutolusi nuo likusio pasaulio tūkstančius kilometrų. Sala, kurios dydis – kaip Lietuvos, o gyvena joje tiek žmonių, (beveik) kiek yra gyventojų Vilniuje (vos 570 tūkstančių). Salos, kurios žemės – ypatingo derlingumo, žolė – nesvietiško sodrumo ir maistingumo, vanduo – išskirtinio tyrumo, oras – nesuvokiamo švarumo.
Pernykštė mūsų kelionė į Tasmaniją man iki šiol grįžta visokių formų prisiminimais… Ar parduotuvėje pačiupinėju kokią prekę, pagamintą Tasmanijoje, ar ragauju Tasmanijos pievose besiganančių karvių pieno jogurtą, ar televizijos žinių programoje šmėsteli jaukios, su niekuo nesupainiojamos Hobarto gatvės detalė, – prieš akis iškyla neišdildomą įspūdį palikę šios unikalios salos vaizdai.
Tasmanijoje – bene švariausias oras, tyriausias vanduo ir sodriausia žolė
Kadangi į konteinerį prieš iškeliaujant į Tasmanijos žemę tąkart teko išmesti viską, ką turėjome valgomo, visą naktį plaukę keltu ir išlipę į krantą puolėm į pirmą vasių parduotuvę, kad galėtumėm pilnomis burnomis mėgautis vietinėmis sezono gėrybėmis. Ir iš tiesų skaniausi Tasmanijoje mums pasirodė… obuoliai! Juk ne veltui Tasmanija dar vadinama „Obuolių sala” 🙂
O ten, kur auga daug obuolių, ten reikia ieškoti ir obuolių pyragų receptų 🙂 Šis – vienas pačių paprasčiausių pyragų, kokius kada nors man teko kepti! Sako, tai pyragas, kuris taip patiko garsiai Australijos tenisininkei Priscilla Hon, jog vienoje kavinėje paragavusi gabalėlį galiausiai nusipirko visą pyragą ir dar paprašė recepto, jog pati galėtų tokį kepti grįžusi namo. Šį pyragą iškepiau ir aš, o dabar kviečiu juo pasimėgauti ir jus 🙂
Pasiruošimas | 10 min |
Laikas | 45 min |
Porcijos |
porc
|
- 2 kiaušiniai
- 1/2 -⅓ stiklinės cukraus (cukraus dėkite priklausomai kokio rūgštumo obuoliai)
- 120 g sviesto (ištirpinto ir šiek tiek atvėsinto)
- 1,5 stiklinės miltų
- 2 šaukšteliai kepimo miltelių
- ¼ šaukštelio druskos
- 1 šaukštelis cinamono (plius dar pabarstyti)
- 5 obuoliai (4 obuoliai supjaustyti kubeliais, ir vienas - plonomis riekelėmis)
- plaktos grietinėlės (patiekti)
Ingredientai
|
|
- Įkaitinkite orkaitę iki 200C. Kepimo formos (20cm diametro) dugną išklokite pergamentiniu popieriumi.
- Kiaušinius suplakite su cukrumi, tada supilkite sviestą ir dar paplakite. Dubenėlyje sumaišykite miltus, kepimo miltelius, druską, cinamoną ir šį mišinį supylę į kiaušinių masę išsukite, kol susijungs ingredientai. Į masę įmaišykite kubeliais supjaustytus obuolius ir sudėkite į kepimo skardą. Ant viršaus sudėliokite obuolio skilteles, viską pabarstykite dar trupučiu cukraus ir cinamono. Kepkite apie 45 min., arba kol patikrinę mediniu pagaliuku jį ištrauksite sausą. Patiekite pyragą daršiltą, su plakta grietinėle.
Oi kaip džiaugiuosi, Jurgita!!!!!!
Man kaip nemėgstančiai desertų tai labai patiko, tokia skaniai traški plutelė. Su naminiais vaniliniais ir baziliko ledais tiesiog tirpo burnoje, o ir svečių komplimentų jūros sulaukė
Skamba puikiai, Skirmante. Neabejoju, kad su slyvom – super skanu. Manau čia visi (ypač rūgštesni) vaisiai (ir uogos) tiktų, tikrai universalus pyragas.
Labai panaši tešla New York’o slyvų pyrago, kurį aš irgi kepu su obuoliais, tik į tešlą nededu cinamono, užtat barstau ir cinamonu, ir kardamonu. O druskos dedu į visus pyragus.