Tarta su paprikomis, kumpiu ir žirneliais

Šeštadienis. 5:30 ryto. Tel Avivas dar miega, o mane jau verčia iš lovos. Nuo miego dar neatsivėrę akys nemato, kur eiti. Mane veža į Jafą, Tel Avivo priemiestį. Pirmieji saulės spinduliai žada gražią dieną, bet kol kas termomtras rodo vos 20 laipsnių. Užsisegu striukės užtrauktuką.

Nuo pat pirmos dienos, kai atvykome į Izraelį, turėjime fix-idėją: išvažiuoti į žvejybą jūroje. Projektas užtruko pusantrų metų, kol suradome kas galėtų priimti mus į laivą. Pasirodo, Izraelyje tokia pramoga visai nepopuliari.

Gerai, kad užmezgėm kontaktą su vienos žuvies parduotuvės savininku. Jis ir pasiėmė mus į žvejybą. Jo aštuonemtis sūnus tokį ankstyvą rytą atrodo kur kas žvalesnis nei aš. Prie mūsų prisijungia dar vienas vyrukas su dvylikamečiu sūnum.

Sugužam į laivą seniausiame pasaulyje Jafos uoste. Kapitonas – Izraelio arabas. Katalikas. Neįprasta.

Už nugaros lieka Tel Avivas ir Jafa, o mes plaukiame gilyn į jūrą. Šiandien ji stebėtino ramumo, o pietuose danguje matos geltonas ruožas. Tai artėjantis hamsynas – smėlio audra iš Sacharos. Kartu su ja – karščio banga, o dar po paros – oro atšalimas. Iki kokių +25. neblogai, kaip balandžiui:)

Darius moko mane kaip žvejoti: nesu gyvenime čiupinėjusi meškerės. išvynioja valą, aiškina kaip laikyti, prieš duodamas man susuka ritę. Siurprizas!!!! Ant kabliuko makaluojasi gražuolis Red Snapper:) Puikus rezultatas pačią pirmąją žvejybos minutę.

Gera pradžia nereiškia geros tolimesnės eigos. Man tenka pastoviniuoti, kol ištraukiu pirmąją savo gyvenime žuvį. Sprindžio didumo makrelę:) Ech, kokia laimė:) Vėliau tampu makrelių gaudymo čempione – matyt jas vilioja prie mano meškerės kabliuko pririšti blizgučiai. Kapitonas šypsosi į ūsą: praeitą savaitę Viduržemio jūroj jis išlupo 62 kg sveriančią žuvį, o tokį sprindžio didumo mailių jis parveža nebent katinams, kandtriai laukiantiems krante:) Aš savo vakarienės katinams atuduoti neketinu.

Laimės ieškome ten, kur giliau. 30m – tuščia. 40m. – ramu. Pasirodo, žvejoti galima nors ir gulint. Tuo pat metu griaužiant skrudintus kukurūzus iš Pietų Afrikos, ir dar besideginant. Kibirėlyje žuvies nedaugėja.

Grįžtam ten, kur kimba bent mazgės. Užsidedu ant kabliuko karališkos krevetės kąsnelį. Po akimirkos nelieka nei krevetės, nei kabliuko. Kai dar po kelių minučių pradingsta antras kabliukas, ne juokais susimąstau, ar tai ne Mosado darbas 🙂

Staiga kažkas ypač didelio užkimba Juliui. Jis įnirtingai vynioja meškerę, o mes apspitę žiūrime kokį milžiną jis ištrauks. Pasirodo, tai žuvis – plėšikas, kuriam nukąsti kabliuką – vieni juokai. Jei pakišite pirštą, nukąs be vargo ir jį. Puffer – toks jo vardas. Žuvis nevalgoma. Nors be galo graži. Darius sugriebia žuvį už kaklo, o ši pradeda pūstis, kartu garsiai tauškėdama dantimis. Kapitonas sako, kad šios žuvys – tai globalaus klimato atšilimo pasekmė. Jos Viduržemio jūroj atsirado prieš kelis metus. Atsikraustė iš Raudonosios jūros.

Pufferį paleidžiam į jūrą. Julius užmeta meškerę. Užkibo. Vėl traukia. Vėl visi stebim. Vėl…… Puffer!! 🙂 Jis, matyt, priėmė iššūkį asmeniškai, nusprendęs dar kartą užsikabinti ant Juliaus meškerės. Vyksta fotosesija su pasipūtusiu Pufferiu.

Nuostabi diena. Trys kilogramai žuvų mūsų krepšyje. Uoste žvejai už kelis litukus išdarinėja mūsų laimikį, kad terliotis nereiktų namuose. Vakarienė terasoje – stebėtino gardumo.

Bet šios dienos receptas – ne žuviškas. Bet užtai tinkamas žvejybai, arba piknikui. Arba šiaip vakarienei. Iš vakaro iškepta Tarta su paprikomis, kumpiu ir žirneliais buvo fantastiškas užkandis laive.

Tešlai:

1 puodelis miltų

1 1/4 šaukštelio kepimo miltelių

1/2 šaukštelio druskos

45 g sviesto arba margarino, supjaustyto gabaliukais

6 šaukštai pieno

Įdarui:

2-3 paprikos (skirtingų spalvų, jei yra galimybė)

1 puodelis šaldytų žirnelių

3-4 riekelės kupmio (naudojau kalakutienos)

Saujelė žalumynų – baziliko, raudonėlio, petražolių arba kalendros, – sukapotų

Užpilui:

1 kiaušinis

150g grietinės arba grietinėlės

Druskos, pipirų

Įkaitiname orkaitę iki 180C. Skardą išklojame folija, ant jos dedame paprikas ir kepame, kol apskrunda odelė. Apverčiame, skrudiname kitą pusę. Jei turite galimybę paprikas apskrudinti ant griliaus – dar geriau. Patepkite paprikas prieš dedant ant grotelių aliejumi. Kai paprikos apskrunda, įvyniojam jas į folijją, kad atšoktų galutinai odelė. Tada nulupam, supjaustom gabalėliais.

Per tą laiką, kol kepa paprikos, pasigaminame tešlą iš visų produktų. Dedame į šaldytuvą, kad atvėstų. Tada išklojame skardą tešla, užlenkiant kraštus. Subadome šakute ir kišame į įkaitusią orkaitę. Kepam kol parunda tešla (apie 10-15 min)

Ant apkepto tartos pagrindo sudedame supjaustytą gabalėliais kumpį, paprikos gabaliukus, suberiame žirnelius.

Suplakame kiaušinį, sumaišome su grietine arba grietinėle, pasūdome, suberiame pipirus ir užpilame ant tartos. Kepame dar 20-30 minučių, kol viršus gražiai paruduoja.

Skanu šilta, bet puikiai tinka atvėsusi, piknikams, žvejubai ar kitokioms iškyloms.