Įsisiūbuojant vasarai pats laikas persikelti į gatvę! Todėl šiandien kalbėsiu apie gatvės maistą ir apie maitinimosi gatvėje ypatumus. Ir, žinoma, pristatysiu vieną populiariausių gatvės patiekalų Artimųjų Rytų regione – Šavarmą. Taip taip, tą pačią, kurią ne vienas Lietuvoje vadina „kebabu”, ir kurios gausu neišvaizdžiose Rytų Europos užeigėlėse. Perskaitę šį įrašą galutinai suprasite, kuo skiriasi kebabas […]
Dar vienas šildantis patiekalas iš mano naujos indiškos kulinarinės knygos. Šis curry – be jokio aštrumo, tad aš savo nuožiūra įbėriau čili pipirų. Curry su vištiena, pomidorais ir špinatais (4asm) 150g jogurto 3 v.š. maltų migdolų 2-3 a.š. garam masala prieskonių mišinio 1 didelis žiupsnis indiško 5 prieskonių mišinio (jis taip ir vadinasi: Five-spice) 1 […]
Tik ką perskaičiau komentaruose po praeitu įrašu, kad ir Lietuvoje galima įsigyti kukurūzų miltų! Puiki naujiena. Tikiuosi, kad jie tinkami kepti tortilijas, kadangi prieš kiek laiko esu kukurūzų miltus pirkusi Londone, tačiau tortilijos iš jų nesigavo… Bet už tai sėkmingai tuos miltus panaudojau šiai pikantiškai kukurūzų duonai. Ar jūsų širdyse jau prasidėjo pavasaris?? Maniškės dar […]
Jei reikėtų išrinkti žmogų, kuris labiausiai moka išnaudoti kitus, tai aš gaučiau aukštą poziciją:) Kai mano grupiokas prasitarė, kad savaitei skrenda į savo gimtąją Meksiką, po sekundės užkroviau jam savo prašymą: „Parvežk Masekos”. Maseka – tai kukurūzų miltai, skirti kepti kukurūzų tortilijoms. Amerikoje, Lotynų Amerikoje šių miltų – pilni supermarketai. Tuo tarpu Europoje jų niekur […]
Mano draugas Itamaras pastarąsias porą savaičių viešėjo Indijoje. Kadaise net 8 mėnesius keliavęs po atokiausius Indijos kaimelius, gyvenęs vienuolynuose, išlaipiojęs Nepalo kalnus, jis jaučia ypatingą meilę šiam regionui. Itamaras visa savo esybe – tikras budistas, o kai nusipaišo ant kaktos raudoną tašką, tampa tikru indu, ir jokiais būdais ne izraeliečiu:) Jokių dovanų iš Itamaro nesitikėjau, […]
Žydai turi vieną įdomų patiekalą, vadinamą Čiulent. Tai išskirtinai žiemą gaminamas maistas, kuomet penktadienio popietę, prieš prasidedant šabui, šeimininkės sukrauna į didelį puodą gabalus jautienos, pupeles, bulves, kruopas, žalius kiaušinius (su visais lukštais) ir užstato ant žemos ugnies orkaitėje. Tai senoviškas „slow cooking” receptas! Pasitroškinęs per naktį (20 ir daugiau valandų), patiekalas šeštadienį vien savo kvapu […]
Kur gi kitur, jei ne Amerikoje gyvenančių imigrantų iš Italijos galvose galėjo gimti tokia turtinga ingredientų kombinacija? Į šį receptą, pateiktą Pastos Biblijoje žiūrėjau gana skeptiškai, bet šiendien visgi nutariau išbandyti. Negana to, tai buvo pirmoji mano kepta lazanija, naudojant šviežius makaronų mašina pasigamintus lazanijos lakštus. Rezultatas (žinoma, gerokai pakoreguotas link „itališkai- lietuviško” skonio) ne tik pranoko lūkesčius […]
Kai vieną rytą Pekino viešbutyje nusileidau valgyti pusryčių, ir besišypsančios kinės buvau paklausta koks mano kambario numeris, nė nemirktelėjus išpyškinau, jog 1201. Ji, žvilgtelėjusi į savo sąrašus, baisiai nustebusi sako: „Ne, šiame kambaryje jūs negyvenate”. Manyje užvirė kraujas. Kaip negyvenu, jei tik ką iš ten nusileidau liftu?? „Šiame kambaryje gyvena žmonės su kiniška pavarde” – ištarė […]
Man patinka, kai žmonės, paklausti, „ar viską valgo” (kartais juk reikalinga tokia informacija, ypač kai pasikvieti į svečius mažai pažįstamus žmones, ir reikia sužinoti iš anksto, ar jie, pavyzdžiui, ne vegetarai, ar kam nors nealergiški, ar toleruoja aštresnį maistą ir t.t.), atsako: „Viską. Net kepenėles” 🙂 Visuomet mėgau kepenėles. Labiausiai man patikdavo mamos kepami kepenėlių […]
Trumpa kulinarinė pertraukėlė tarp Globalios Ekonomikos skaitinių:) Ekonominiai indeksai – sau, pasaulio krizės – sau, o valgyti visvien norisi:) Todėl tiems, kurie mėgsta klasiką – Cezario salotos. Pirmąkart Cezario salotas valgiau labai seniai berods Singapūre. Ir buvau iki gyvenimo pabaigos apžavėta subalansuoto skonio ir lengvos tekstūros. Kelis kartus bandžiau laimę Cezario salotomis pasivaišinti Vilniuje, bet likau tokia nusivylusi, […]