Gyvenimas kartais iškrečia neplanuotų pokštų. Gerai, jei tie pokštai vien džiugūs ir malonūs. Tačiau kartais viskas apsiverčia aukštyn kojomis tada, kai mažiausiai to tikiesi. Ne tik nesitiki, bet net esi visiškai kitame pasaulio pakraštyje, mažiausiai 24 valandų kelio lėktuvais iki namų, ir bėdai nutikus turi vos tris valandas pasikeisti skrydžiui, atšaukti susitikimus, susipakuoti lagaminus, ir […]
Šis įrašas bus apie žvėrieną. Ir aistrą maistui, kuri sujungia žmones:) Tačiau tikrai neturėtų jį praleisti tie, kurių namuose žvėriena retas svečias, nes visi žvėrienos patiekalai gali būti gaminami su veršiena, jautiena ir kiauliena…. Tačiau kadangi turiu nemažai skaitytojų, kurioms nusišypsojo laimė būti medžiotojų draugėmis, žmonomis, dukromis ar sesėmis (arba pačiais medžiotojais!), tai viena kita […]
Aš tikrai nemaniau, kad po ilgų naujametinių „atostogų” bus taip sunku įsivažiuoti į ritmą. Anokios ten, aišku, atostogos… tiesiog sukrito palankiai kalendoriaus dienos ir gavosi daug laisvų dienų su ilgu sąrašu atlikti suplanuotų darbų, deja, beveik tokiu pat ilgu sąrašu taip ir nepadarytų…. Man atostogų namuose niekuomet nekyla mintis vadinti atostogomis, nes tam, kad pailsėtų […]
Stracciatella – vieni mano mėgstamiausių ledų! Net neabejoju, kad ir jums juos teko ragauti: plonytės šokolado gijos, ir mažesni bei didesni gabaliukai, susimaišę su baltu vaniliniu plombyru, smagiai traškantys juos laižant karštą vasaros dieną, kartu ir gaivina, ir užlieja širdį saldžia palaima… Tik štai neseniai sužinojau, kad stracciatella ledai Italijoje atsirado nuo…. sriubos tokiu pat […]
Kai tik artėja kokios svarbesnės šventės, kai visi ruošiamės gaminti tradicinius patiekalus, retai kada išsisukame be silkės… Dar visai neseniai FB paskyroje ir šiame bloge karštai diskutavome ir dalinomės patirtimi, kur pirkti gerą silkę. Na tokią, kuri nebūtų pernelyg sūri, kuri būtų riebi it sviestas, kuri būtų šviežia ir kvapni, ir tokia skalsi, kad kokį […]
Sunku patikėti, kad po dienos – Velykos. Užimta pačiais įvairiausiais projektais, susijusiais su pasiruošimu Velykų šventėms, jaučiuosi tarsi jas jau atšventusi… Margučius dažiau likus dviems savaitėms iki švenčių, patiekalus su kiaušiniais gaminau Velykoms dar nė neprasidėjus… Tad keistas šiemet tas švenčių atėjimas ne pagal kalenorių… Tokie pasiruošimo šventėms darbai man priminė mano darbą žurnalų leidybos įmonėje ir […]
Velykos šiemet man prasidėjo daug anksčiau nei kasmet… Visų pirma todė, kad sulaukiau įdomaus pasiūlymo iš Maximos grupės, kuri šiemet nutarė paraginti visus dažyti margučius ne sintetiniais, bet natūraliais dažais. Apie būdus, kuriais galima išgauti pačiais ryškiausias kiaušinių spalvas, rašiau dar 2013 metais!! Ir toms spalvoms nereikia nieko ypatingo – dažniausiai viską turime savo virtuvėse: […]
Ne kartą prisipažinau, kad turiu silpnybę lenkiškiems kepiniams. Na pavydu man, kad kaimynai kiekvienai šventei, kiekvienai progai turi po kelis nepajudinamus gardėsius, kurių nepakeistų nei dešimt naujų, modernių ar neįprstai „patiunintų”. Tie kepiniai tokie laiko patikrinti, ir tokie populiarūs, kad jiems negresia išnykimas ar nugrimzdimas užrmarštin. Pavyzdžiui, obuolių pyragai. Lenkai turi dešimtis variantų „Šarlotės” ir kiekvienas […]
O taip – Krokuvos varškės pyragas, arba sernik Krakowski, tai jau mano mylimiausias tradicinis lenkiškas kepinys. Visų pirma dėl to, kad jis – iš varškės (o man viskas, kas iš varškės – labai gerai). Antra – jis tobulai subalansuotas: saldus tiek, kiek reikia, purus, bet ne pernelyg, turi šiek tiek tešlos, bet didžiąją dalį sudaro […]
Kaip Kalėdos turi savus tradicinius kepinius, lygiai taip Velykos turi savus. Ant mano Velykų stalo paprastai būna sūrio pyragas. Žinoma, klasikinis Niujorko sūrio pyragas – tai visuomet saugi alternatyva, jei nėra minčių kitokiems kepiniams arba nesinori ieškoti naujovių. Tačiau aš kasmet stengiuosi svečius nustebinti vis kitokia sūrio pyrago versija: kokosinis dulce de lece sūrio pyragas, […]