Žymų skiltis: Troškiniai

Plėšyta kiauliena. Pulled pork

Jau net nesuskaičiuosiu, kiek kartų kėsinausi gaminti šį patiekalą. Bet tai tinkamos mėsos gabalu laiku nepasirūpindavau, tai laiko protrūkdavo, tai vėl kas nors sukliudydavo. O šįkart ėmiausi ir be jokių kompromisų įgyvendinau savo planą.  Žinau, kad kai kurie pasukios prie smilkinio pirštą, kai perskaitys, kad patiekalą teks gaminti 9 valandas!:) Skamba tikrai neįprastai. Tačiau tai […]

Apie žvėrieną. Briedienos guliašas

Seniai galvojau parašyti apie žvėrieną. Anuomet buvusi man visiškai nepažįstama „teritorija” tmapa vis labiau ir labiau įvaldoma! Neabejoju, kad ir jūsų tarpe yra tų, kurių šaldytuvuose po sėkmingų medžioklių nugula vienas kitas gabalėlis pačios ekologiškiausios mėsos, parneštos stiprių vyrų tiesiai iš girios… Esu laiminga, kad savo artimų draugų tarpe turiu keletą medžiotojų, ir kartais jie pradžiugina […]

Pot Au Feu, arba „Puodeli virk”: pancūziškas troškinys, kurio receptas perduodamas iš kartos į kartą…

Jei pamenate, neseniai rašiau apie kelionę į Prancūziją, ir apie viešnagę nuostabiuose vietinių prancūzų namuose Konjako regiono pakraštyje. Likau pakerėta ne tik vietos žmonių šiltumu ir nuoširdumu, bet ir savaime suprantama, kulinarija. Paprastais patiekalais, kurių receptai perduodami iš kartos į kartą ir saugojami kiekvienos šeimos kulinariniuose metraščiuose. Vienas tokių šeimos receptų atkeliavo ir į mano namus…  […]

Ožkienos troškinys pomidorų, balto vyno ir avinžirnių padaže

Šįkart užtrukau gerą savaitę, kol „siela grįžo namo” po kelionių:) Tie, kurie ilgai yra kur nors keliavę, mane supras: parvažiuoji žmogus po ilgo nebuvimo namuose, ir viskas nesava, daiktų nerandi, šaldytuvas tuščias, įkvėpimo nėra… Sugalvoji kokį patiekalą, pažiūri, kad pusę dienos sugaiši lakstydamas pirkti produktų. O čia dar kaip tyčia savaitgalis, kai tas nedirba, anas […]

Troškinta vištiena tailandietiškai

Visa širdimi, visu kūnu džiaugiuosi pavasariu. Ir nors geri orai dar užstrigę kažkur netoliese,  o skrynia su saule ir šiluma vis dar sandariai uždaryta, atbudusi gamta visgi kutena kiekvieną kūno ląstelę savo garsais, kvapais ir skoniais. Kiekvieną rytą, dar prieš prašvintant, pro atvirus langus ima skverbtis miško paukščių choras. Mano vyras yra priverstas miegoti su […]

Dhal: indiškas lęšių troškinys, kuriam sunku atsispirti

Ką turi indiška virtuvė, tai turi – visą gamą vegetariškų patiekalų, kurie savo maistingumu neatsilieka nuo mėsiškų. Vienas mano mėgiamiausių – tai špinatų karis su namuose gaminama indiška varške – Panir Palak. Kadangi Panir Palak receptą talpinau blog’e nekart, tai belieka tik priminti, kad panir (varškę) labai paprasta pasigaminti namuose. Na, o pats špinatų troškinys yra […]

Midijų klasika

Man būna juokingiausia, kai žmonės, pamatę pilną midijų puodą, aikčioja iš nuostabos: „tu moki jas pagaminti???” Paruošti midijas taip paprasta, kad šios užduoties drąsiai gali imtis pirmokas. Žinoma, būtiniausia sąlyga – nusipirkti šviežių midijų. O tai Lietuvoje jau nėra misija neįmanoma! Kriaukles veža ir „Šiaurės jūra”, ir kai kuriuose prekybcentriuose galima užtikti tam tikromis savaitės […]

Indiškas vištienos karis su moliūgais

Tas metų laikas, kai prasideda nesibaigianti pilkuma ir šlapdriba, susijęs su ypatingu  ryškiaspalvių ir ryškiakvapių (gerą žodį sugalvojau, tiesa?:)) patiekalų poreikiu. O kas gali būti dar ryškiau už indiškus aromatus?  Tie nepakartojami indiški aromatai, kurie švelniai įsigeria į namų kampelius, tiesiog sukurti  jaukumui ir šilumai, tiesa? Mano anyta gyvena name, kuriame butą nuomojasi šeima iš […]

Chilli con carne su kalakutiena ir chorizo dešra

Kuo šalčiau, tuo labiau norisi karštų ir maistingų troškinių, kurie ne tik pasotina, bet ir sušildo. Kadangi savaitgaliais būna mūsų su vyru didieji savaitės prasibėgimai, ir kiekvienas praristenam po 10-11km, tai po tokio sportinio krūvio abu būname nusipelnę skanios ir sočios vakarienės. Šiandien nė nebuvo abejonių, kad gaminsiu chilli con carne (čili kon karne). Ir […]

Triušis troškintas baltame vyne ir obuolių sultyse

Žinau, kad beveik visi Lietuvoje turi „savo” ūkininkus. Kas kam aviną augina, kas į sostinę iš aukštaitijos vištas ar antis gabena, kas pas ūkininkus sūrio pirkt važiuoja… Klausiausi tų istorijų gyvendama toli nuo tėvynės kaip kokios egzotikos, bet dabar, kai jau abiem kojom stoviu ant savos žemės, pagaliau išdidžiai prisipažįstu: aš turiu SAVO ūkininkę Zitą. […]